Kiekvienas žmogus turi savo vertybes, tačiau viena iš pagrindinių yra laisvė. Laisvė yra svarbi, tačiau ką reiškia būti laisvam, kokius išbandymus turi praeiti žmogus, kad išlaikytų laisvę? Šioje kalboje nagrinėjama laisvės vertė ir kodėl verta būti laisvam.
Laisvė - tai didžiausias žmogaus turtas. Laisvę kiekvienas įgauna gimdamas. Tai yra prigimtinė laisvė. Būtent todėl, kaip įgimtą dalyką, laisvę žmogus labai vertina. Net jei kas nors bando iš žmogaus atimti laisvę, tai tik padidina laisvės vertę, o žmogus šį vertingą aspektą - laisvę - visais įmanomais būdais stengiasi apsaugoti. Juk be laisvės žmogus būtų niekas.
Be laisvės žmogų būtų galima interpretuoti, kaip nuo kažkieno kito priklausomą marionetę, valdomą be jokių sunkumų. Taigi laisvės vertei išmatuoti yra labai daug principų. Tad šiuo atveju kyla klausimas - ką iš tiesų reiškia būti laisvam?
Tai, kas buvo paminėta, nėra pilnas laisvės reikšmės žmogui apibūdinimas. Būtent todėl, šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis daugeliu šaltinių, argumentuotai atsakoma į klausimą - ką reiškia būti laisvam ir kokia yra laisvės vertė? Šių klausimų analizė gali padėti geriau suprasti laisvės egzistavimą kiekvieno iš mūsų gyvenimuose, net jeigu dažniausiai apie tai žmogus net nesusimąsto, kasdien turėdamas tą laisvę ir nesuvokdamas, kad laisvę, vis tik, labai lengva prarasti.
Eugene Delacroix paveikslas "Laisvė, vedanti žmones"
Laisvė - galimybė būti savimi
Laisvė - tai galimybė būti savimi. Laisvas žmogus nepaiso nepalankių aplinkybių, vadovaujasi savo įsitikinimais ir geba jaustis nepriklausomas. Jis gali pasirinkti, ką nori daryti, kaip kurtis savo gyvenimą, gali be baimės reikšti savo nuomonę.
Žmogaus laisvę gali atimti bet kas - kiti žmonės, jis pats ar politinis režimas. Bet kiekvienas turi kovoti už savo laisvę. Laisvė - tai leisti žmogui būti savimi, nemeluoti sau ir kitiems, atsiverti visam pasauliui. Tik laisvi žmonės gali džiaugtis gyvenimu. Tačiau pirmiausia reikia iškovoti laisvę, ir tai yra nelengva užduotis.
Apie laisvės svarbą pasakojama Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Valdžios valdovas Kreontas įsako nepalaidoti Antigonės brolio Polineiko, todėl reikalauja iš Tėbų gyventojų tvarkos ir paklusnumo. Tuo tarpu Antigonei svarbiau buvo amžinieji dievų nustatyti papročiai, įstatymai, todėl ji gina moralines nuostatas. Herojė kovoja už žmogiškąsias vertybes, nepaklūsta Kreonto valdžios nustatytiems įstatymams ir ryžtasi slapčia palaidoti brolį.