Kiekvienas nori gyventi žalioje aplinkoje, kvėpuoti švaresniu oru, o vasarą rasti gaivinantį pavėsį. Neretai žmonėms atrodo, kad tik individualių namų šeimininkai gali turėti išpuoselėtą ir kruopščiai sutvarkytą kiemo aplinką. Tačiau tai - netiesa. Juk egzistuoja ir daugybė daugiabučių namų kiemų, kurie praeivių dėmesį traukia tobulai sutvarkyta aplinka, išskirtiniu apželdinimu bei kūrybiškais rekreacinių erdvių sprendimais.
Atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke: džiaugiamės pasirodžiusia žole, besiskleidžiančiais medžių ir augalų žiedais. Tačiau norint, kad aplink namus esančios žaliosios erdvės džiugintų visu šiltuoju metų laikotarpiu, būtina jomis tinkamai pasirūpinti.
Mokslininkai jau ne vienerius metus tiria žaliųjų erdvių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei bei sveikatai. Pasak 2020 m. tyrėjo Chen ir kt., gyvenimas žalesnėse miestų vietose susijęs su padidėjusiu gyventojų fiziniu aktyvumu, pagerėjusia psichine savijauta ir sumažėjusiu kenksmingu aplinkos poveikiu. 2021 m. mokslininkai Barboza ir kt. suskaičiavo, kad žaliųjų erdvių padidinimas Europos Sąjungos miestuose leistų išgelbėti beveik 50 tūkst.
Vis tik nusprendus investuoti savo laiką bei kaštus tvarkant daugiabučio namo lauko erdves, svarbu nepamiršti pasidomėti ir su tuo susijusiais įstatymais. Medžių, krūmų, vejų ir gėlynų veisimas daugiabučių namų kiemuose yra aiškiai reglamentuotas.
Teisės aktai ir atstumai
Sodinimo atstumai nustatyti teisės aktuose. Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumo viršininkė Valerija Baronienė priminė, kad, planuojant sodinti sodyboje ar daugiabučio kieme masyvius augalus, privalu laikytis teisės aktų, kuriuose nurodyta, kokių atstumų reikia laikytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kuriame nustatytos želdynų įrengimo ir veisimo taisyklės, medžiai nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais gali būti veisiami ne arčiau nei 10 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
Svarbu žinoti ir tai, kad nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, aukštesni nei 2 metrų krūmai, gali būti veisiami ne arčiau nei 2,5 metrų atstumu, kiti krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
Jei pastatų sienos be langų, medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 5 metrų atstumu, o krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu. Būtina žinoti ir tai, kad nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 4 metrų atstumu. Taip pat aktualu ir tai, kad nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 3 metrų atstumu. Krūmai tokioje vietoje gali būti veisiami ne arčiau nei 1 metro atstumu.
Antai medžiai nuo daugiabučių namų ar viešųjų pastatų sienų su langais turi būti sodinami ne arčiau kaip už dešimt metrų, krūmai - ne arčiau kaip už pustrečio metro. Privačiame sklype, prie savo namo, juos sodinti galima ir arčiau.
Jei sienos be langų, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip už penkių metrų, krūmai - už pustrečio metro. Be to, turi būti išlaikyti atitinkami atstumai nuo elektros stulpų, kitų objektų.
Nuo kaimyninio sklypo krūmai gali būti sodinami ne arčiau kaip vieno metro atstumu, dideli krūmai ir medžiai nuo sklypo ribos turi būti nutolę mažiausiai tris metrus.
Atsižvelgus į nustatytus minimalius atstumus, reikia įvertinti sodinamo suaugusio medžio aukštį ir lajos plotį. Tradiciniai miško medžiai sodybose dažniausiai pasiekia dvidešimties metrų aukštį, o laja išsikeroja keliolika metrų. Apibrėžus aplink duobę šešių-dešimties metrų spindulį, galima įsivaizduoti, kiek užaugęs medis užims erdvės.
Atitinkamu atstumu turėtų būti sodinami gretimi medžiai. Jei norima, kad jų lapijos susieitų, galima sodinti ir kas penkis-dešimt metrų, tačiau siekiant, kad gerai matytųsi kiekvieno medžio vainikas, atstumas turėtų būti didesnis.
Vis tik yra ir išimčių. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai nori sodinti gatvės želdinius vietoje jau augusių, reikalavimai laikytis atstumų nėra taikomi. Žinoma, tai turi nekelti pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir greta esantiems statiniams.
Medžius ir krūmus griežtai draudžiama sodinti valstybinėje žemėje, prieš tai nesuderinus to su Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Kauniečiams, kurie nori sodinti daugiabučio namo kieme medį, reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių.
Mieste - daug komunikacijų, inžinerinių statinių, apsaugos zonų, todėl negalima kasti ir sodinti bet kur. Pasodinti medžiai greitai išaugs ir gali pasiekti elektros laidus, jų šaknys skverbtis į komunikacinius įrenginius pan. Dėl pačių gyventojų saugumo ir rūpinantis miesto aplinka, prašome suderinti sodinimo vietą, el. Specialistai Jums padės pasirinkti vietą, tinkamas augalų rūšis, pakonsultuos dėl sodinimo.
Svarbu!
Pasodintus augalus, galėsite pamatyti želdynų žemėlapyje - Žaliasis Vilnius. Už medžių ir krūmų sodinimo planavimą įvairiose miesto erdvėse atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus specialistai.
Norimų pasodinti želdinių pavadinimus lietuviškai ir lotyniškai, jų nuotraukas iš augalų centro ar medelyno.
Ką sodinti? Gintauto Šimkaus patarimai
Buvusio policijos pareigūno kartu su žmona kuriamas sodas nelieka nepastebėtas - 2014 ir 2017 m. panevėžiečių namo kiemas laimėjo pirmą vietą Panevėžio miesto savivaldybės organizuojamame gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse bei taip pat 2015 ir 2016 m. buvo apdovanotas nacionaliniuose konkursuose.
Visi augalai prie Panevėžio Nendrės g. esančio daugiabučio pasodinti, genimi ir prižiūrimi paties Gintauto rankomis. Kurti grožį visiems jam - vienas malonumas, tad G. Šimkus naujienų portalui tv3.lt ne tik papasakojo apie „Debesų sodą“, tačiau ir pasidalino naudingais patarimais, norintiems susikurti oazę savo daugiabučio kieme.
Prisimindamas gėlynų atsiradimo pradžią, vyras juokauja, kad susidomėti augalais privertė gyvenimas - dar 1992 m. su žmona atsikraustęs į penkiaaukštį namą, kurio pirmajame aukšte apsigyveno, pamanė, kad šalia galima sukurti kažką gražaus. Be to, kita pirmo aukšto kaimynė namo rytinėje pusėje jau buvo pasodinusi alyvų krūmą ir piliarožių, tad norėjosi aplinką papildyti įvairesniais augalais.
„Iš šonų apsodinome erškėtrožėmis, o priekyje kaulenių gyvatvore. Kaimynai atvežė dvi tujas, vėliau dar keturis buksmedžius. Pasodinome porą kadagių, pasėjome ramunių ir mūsų puoselėjamas žemės plotas tapo panašus į daugelio daugiabučių namų gėlynus. Gimus vaikams nusprendėme, kad kieme reikia šaltalankių. Dar po kurio laiko supratome, kad puikiai tiktų ir pušys, kurios žymėtų mūsų namo prižiūrimos aplinkos ribą“, - „Debesų sodo“ pradžią prisimena G. Šimkus ir priduria, kad vėliau, kaimynės prašymu, tarp pušų ir pastato sienų užveisė rožyną.
Augalų plotai vis augo, juose atsirado daugiau įvairių gėlių ir kitų augalų - tikslingai tobulinti gėlynai neliko nepastebėti ir tokiais pasiekimais Gintautas itin džiaugiasi. „Sėkmės pagrindas - nuolatinis kūrybinis darbas, noras rezultatais džiaugtis ir neatlygintinai dalytis su kitais. „Debesų sodas“ neturi nei tvorų, nei gyvatvorių, nei augalus saugančių augalų“, - šypteli pašnekovas.
„Debesų sodo“ pavadinimas gimė ne atsitiktinai - daugiabučio namo kieme pagrindą sudaro augalai, kurių forma primena debesis: „Tai japoniškasis debesų formavimo stilius karikomi. Tokia forma nugenėti medeliai nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniškojo sodo augmeniją papildo akmenys. Jie - tarsi stuburas. Labai svarbu, kad atsikartotų augalai, kompozicijos iš augmenijos ir akmenų.“
Vis tik, pažymi jis, ne visų daugiabučių kiemuose galima sukurti tokią didelę oazę, o ir pradžia nėra tokia lengva - kai kur reikalingi leidimai iš savivaldybės, seniūnijos, namo ir jo aplinkos administratoriaus. „Prisiimant atsakomybę už kuriamą ir nuolat puoselėjamą aplinką ar jos dalį, būtina žinoti, kur yra lauko inžinieriniai tinklai. Daugiabučio kiemas yra bendrojo naudojimo teritorija, todėl būtina atsižvelgti ir į tai, kad jame užtektų vietos ne tik gražiems gėlynams ir tobulai formuojamiems medžiams, bet ir vaikų žaidimo, sporto aikštelėms, suoliukams, kitai rekreacijai ir poilsiui reikalingai infrastruktūrai. Visus klausimus gyventojams turi padėti spręsti lyderiai: seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkai“, - priduria jis.
Paklaustas, kokius augalus geriausia rinktis sodinti daugiabučio kieme, G. Šimkus vienareikšmiškai sako, jog pušys - itin geras variantas: „Tinkamai formuojamos jos nesukelia problemų. Be didelio vargo galima kontroliuoti jų lajos aukštį ir plotį. Medžių ir krūmų šakų turi būti tiek, kad prasišviestų saulės spinduliai ir prapūstų vėjas.“
Nerekomenduojama sodinti lapuočius, mat jie pavasarį žydėdami skleidžia daug žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas.
„Augmenija turėtų būti suskirstyta į vienarūšių augalų grupes. Tarp tokių grupių turėtų būti pasodinta dominuojančių, atsikartojančių medžių ir sudėliota pavienių akmenų bei jų grupių“, - pataria 2018 m. panevėžiečiu išrinktas G. Šimkus.
Kalbėdamas apie gėles, Gintautas pažymi, kad vienmečius augalus renkasi tik ten, kur reikalingas žydintis akcentas konkrečiu metu. Taip pat čia žydi ir našlaitės, kurios pačios pasisėja.
„Iš daugiamečių gėlių puikiai tinka rožės ir dengiamieji augalai: glažučių, flioksų, aubrečių, dekoratyvinių čiobrelių, įvairių šilokų kilimai. Pasiteisina ir prieskoninės žolelės: šokoladinės mėtos, anyžiniai lofantai“, - vardina „Debesų sodo“ sodininkas.
Be to, rinkdamiesi gėles, atsižvelkite į tai, kiek laiko per dieną norimoje sodinti vietoje šviečia saulė - nuo to priklausys ir pasirinkimas: „Jeigu augalus sodinate šiaurinėje namo pusėje, kur dominuoja pavėsis, tiks melsvės, astilbės, pakalnutės, paparčiai, japoninės plukės, žiemės.“
Gėlyną kuriant saulėtoje vietoje, puikiai tiks rožės ar raganės - ten jos džiugins žiedais ir neskurs.
„Svarbu nepamiršti, kad augalas turi būti pasodintas į tinkamą žemę, gauti reikiamą kiekį drėgmės, apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų“, - primena jis.
Pasiruošus gražinti daugiabučio kiemo aplinką, jei to nedaro namo administratorius ar kas kitas, atminkite, kad tai teks daryti iš savo kišenės. Ir pats Gintautas aplinką puoselėja naudodamas savas lėšas: „Svarbu nusistatyti biudžetą ne tik medžiams, gėlėms, bet ir laistymo reikmėms, trąšoms, priemonės nuo ligų ir kenkėjų.“
Gėlynus šalia namo G. Šimkus puoselėja jau kone trisdešimtmetį, tačiau sako visai nepavargstantis ir tik besimėgaujantis kūrybos procesu, juolab, kad bėgant laikui ir priežiūros prireikia vis mažiau. Aplinkiniai taip pat žavisi Gintauto darbu - kasdien einant namo, juos pasitinka kvapnūs gėlių žiedai, o pasidairyti užsuka ir visai nepažįstami žmonės.
„Iki šiol džiugu, kad apie mūsų sukurtą kiemą žino visa Lietuva. Kai į aplinkos puoselėjimą investuoji asmeninių lėšų ir nieko nereikalauji iš kitų, nepatenkintų beveik nėra. Jeigu ir atsiranda, supranti, kad visiems neįtiksi“, - nusišypso „Debesų sodo“ sodininkas G. Šimkus.
Dalyvavimas miesto programose
Kiekvienais metais pavasarį gyventojams pasisodinti daugiabučių kiemuose dalinami krūmų sodinukai. Šiais metais sodinukais daugiabučių kiemus norintys žalinti vilniečiai šiemet vėl buvo kviečiami pasinaudoti galimybe. Miestiečiams dovanota 2,8 tūkst. Akcentuojame, kad dovanojamų sodinukų neleidžiama sodinti privačiame sklype.
Pasodintais augalais gyventojai rūpinasi patys - juos laisto, prižiūri. Kiekvieną pavasarį ir rudenį gyventojus, įmones, organizacijas kviečiame prisijungti į augalų sodinimo talkas. Per jas daliname sodinukus, kuriuos gyventojai su specialistų pagalba sodina nurodytoje vietoje. 2024 m. rudeninė talka vyks rugsėjo 28 d. Justiniškėse, Šypsenų alėjoje. Kartu su bendruomenėmis bus pasodinta per 4200 krūmų.
Kaip sodinti prie namo sienos?
Prie daugiabučio namo sienos sodinti galite vienmetes ir daugiametes gėles, prieskonines žoleles, daržoves, dekoratyvinius krūmus (augančius ar genimus iki pirmo aukšto palangės lygio). Sodinti galima laisvame plote tarp namo sienos ir tako. Jei tako nėra, sodinti galima 3 metrų pločio juostoje šalia namo sienos.
Prie namo fasado paprastai būna įrengta plytelių juosta (nuogrinda), kurią reikia palikti. Jeigu nuogrindos nėra, reikia tarp augalų ir fasado palikti laisvą plotą, kuris tarnaus kaip nuogrinda ir kaip praėjimas (plotis nuo 50 cm iki 1 metro).
Būtų gerai, jei šį sodinimą suderintumėte su kaimynais. Sutarę su kaimynais galite apželdinti savo daugiabučio kiemą.
Želdynų priežiūra
Pasak R. „Vejos skarifikavimas atliekamas specialia įranga, kuri suraižo dirvą ir taip padaro vietos naujų vejos daigų dygimui. Tuo tarpu aeravimo metu žolė yra subadoma, o dėl atsiradusių plyšių dirvoje padidėja vejos pralaidumas vandeniui ir deguoniui.
„Jeigu rudenį nepasirūpinote želdinių suplanavimu, tai galite padaryti dabar. Sugrėbus medžių lapus ir sutvarkius teritoriją gerai matosi bendras žaliosios erdvės vaizdas, o jį matydami galima spręsti, kokių augalų yra per daug, kurie augalai peraugę, kuriuos reikia išgenėti, pašalinti ar atsodinti,“ - sako R.
„Tiek daugiabučių namų, tiek individualių namuose kiemuose labai tinka auginti svogūnines gėles, tokias kaip lelijos, irisai, jurginai, kanos, nes jos išdygsta gana anksti, o žaliuoja visą vasarą bei rudenį. Daugiabučių namų kiemuose taip pat rekomenduojame sodinti vėdrynus, jurginus, nes jie nėra lepūs, reikalauja mažai priežiūros. Planuojant gėlynus rekomenduojame nepamiršti ir krūmų, kurie žydį nuo ankstyvo pavasario - tam puikiai tinka forsitijos, raugerškiai,“ - sako R.
Iš vejos ir gėlynų surinktas šiukšles derėtų tinkamai pašalinti.
„Žaliosios atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius, jas taip pat draudžiama deginti.
Naujos tendencijos apželdinime
Pasak NT vystytojų, pastaruosius kelerius metus aplinka yra vienas svarbiausių aspektų planuojant sklypų užstatymą ir projektuojant naujus daugiabučius. Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija ir trys iš dešimtiems naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą, rodo bendrovės užsakymu šių metų liepą „Spinter Research“ atlikta apklausa.
„Vystomos teritorijos apželdinimo planas yra viena pagrindinių projekto koncepcijos dalių, pristatoma dar pirminėje, projektinių pasiūlymų viešinimo, stadijoje. Želdinių planas svarbus tiek dėl vientisos gyvenvietės idėjos, tiek dėl techninių galimybių - želdiniams įmantrėjant, jų daugėjant, būtina apskaičiuoti kiemo apkrovas, tiek dėl visuomenės informavimo. Be to, didėjant visuomenės lūkesčiams, siekiama, kad namo aplinka būtų ne tik funkcionali, bet ir estetiška, tenkintų gyventojų poreikius“, - komentuoja NT plėtros bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.
Augantį dėmesį kiemo želdiniams demonstruoja ir šios srities specialistų įtraukimas - projektuojant landšaftą vis dažniau pasitelkiami ir kraštovaizdžio architektai, kurie parenka konkrečius augalus, numato kiemo zonas ir infrastruktūros elementus, tokius kaip suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.
Pasak kraštovaizdžio architektės Dovilės Ivanauskienės, NT vystytojai noriai investuoja į pridėtinę vertę kuriančią aplinką. „Prieš keliolika metų buvo populiarus šabloninis gyvenamųjų erdvių apželdinimas, todėl visi kiemai atrodė gana panašiai. Dabar prie naujų vystomų projektų atsiranda bei akis džiugina ir daugiamečių gėlių gėlynai, ir mūsų klimato sąlygoms tinkančios retesnės krūmų ar medžių rūšys. Kiemas vis dažniau tampa unikalia NT projekto vizitine kortele, kuriame atkartojamas namo stilius ar jo elementai“, - teigia D. Ivanauskienė.
Rengdami kraštovaizdžio projektą, specialistai atsižvelgia į kiemo ir aplinkinės teritorijos reljefą, projekto kontekstą, tūrius, insoliaciją, funkcinius ryšius ir santykį su greta esančiais objektais. Visgi, želdynų parinkimas priklauso ne tik nuo šių parametrų, bet ir jiems reikiamos priežiūros.
„Jei nenumatytas želdynų laistymas ir speciali priežiūra, dažniausiai sodinamos ilgametės, lietuviškai žiemai atsparios pilkosios lanksvos, kalniniai serbentai, šermukšnialapė lanksvūnė. Pasirenkant medžius dominuoja miestuose gerai vešinčios liepos ir klevai“, - vardina kraštovaizdžio specialistė.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad konkrečių želdynų parinkimas tampa ypač opus, jei galimybes riboja techniniai niuansai. „Pavyzdžiui, dažniausiai vidinis kiemas formuojamas ant požeminės automobilių aikštelės perdangos, tad dirvožemio sluoksnis čia gana plonas. Tai gana stipriai apriboja želdynų parinkimą. Sumanius sodinti didelį kiekį medžių ir taip sukurti parko įvaizdį, toks sprendimas būtų sunkiai įgyvendinamas. Tad tokiu atveju tenka rinktis augalus su mažesniu šaknynu. Svarbu ir gyventojų poreikiai - kad butų langų ir šviesos srauto pro juos po kelerių metų neužstotų išsišakoję medžiai“, - sako K. Grubliauskaitė-Svitojė.
Priežiūra - profesionalų rankose
NT vystytojams pasirūpinus kiemo želdynais neretai iškyla klausimas, kas turėtų juos prižiūrėti. Tradiciškai kiemo priežiūra rūpinasi namą administruojanti įmonė, tačiau neretai prireikia ir apželdinimo specialistų pagalbos.
„Kokybiškai sutvarkyta aplinka yra tarsi dovana būsimiems gyventojams, tačiau ji įpareigoja, nes augmenija yra gyva ir ja reikia nuolat rūpintis, formuoti. Tam turi būti samdomi privatūs sodininkai ar apželdinimo bei aplinkos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios sistemingai prižiūrėtų želdinius, stebėtų jų pokyčius ir laiku priimtų būtinus sprendimus. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad ir po kelerių metų želdynai bus tokie pat gražūs, kaip ir įsikūrimo naujuose namuose dieną“, - sako D. Ivanauskienė.
Žaliųjų erdvių prie naujų projektų gausėjimą skatina ir kintanti miesto vizija. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skatina daugiabučių gyventojus sodinti gėlynus ir kitus želdinius po langais, balkonais ar bendro naudojimo kiemuose, tačiau šie veiksmai prieš tai turėtų būti suderinti su savivaldybe, kad pasodinti želdiniai nebūtų laikomi nelegalia gyventojų iniciatyva, o kiemai nevirstų chaotiškomis teritorijomis.
tags: #ka #sodinti #prie #daugiabuciu #namu