Po šio straipsnio Lietuvoje 'milijonieriai' nepradės dygti kaip grybai po lietaus, tačiau galbūt jis padės jums geriau suprasti, kas iš tiesų svarbu siekiant finansinės sėkmės. Daugelis konsultantų, mokančių kitus, kaip tapti turtingais, patys praturtėjo būtent iš to, kad mokė kitus. Visi šie šabloniniai "brainwash" teiginiai ir istorijos apie "vieną vaikina"... iš esmės sako vieną paprastą mintį: "nori turėti, ko niekada neturėjai? - daryk, ko niekada nedarei". Tačiau jie tą mintį gražiai įvynioja, tinkamai pateikia, ir tada žmonės iš seminaro išeina užsimotyvavę verst kalnus. Štai tokia trumpa santrauka daugumos patarimų.
Jau net vemti verčia pamačius kokią nors antraštę apie tai, kaip greitai praturtėti. Iš tiesų, daug turtingų žmonių tiesiog pasisekė. Vienas iš geriausių sėkmės pavyzdžių - Branson'as. Dabartiniai ar naujai kuriami verslai yra palyginus žemo pelningumo, jei iš vis pelningi, o didžiąją dalį turto susikrovė iš aklos sėkmės - pora albumų, kurių nenorėjo kitos įrašų studijos priimti tapo super hitais ir uždirbo neįsivaizduojamus pinigus. Dabar jis pinigus kiša bet kur ir žinoma, 1 iš 10 verslų atperka likusius 9.
Finansinė Realybė Lietuvoje
Pabandykime panagrinėti finansinę situaciją Lietuvoje paprasto žmogaus akimis. Tarkime, gaunate 800 litų, o pigiausias būstas jūsų mieste kainuoja apie 300 litų per mėnesį. Lieka 500 litų, iš kurių 355 litai (minimalus pragyvenimo lygis Lietuvoje) atitenka pragyvenimui. Lieka 145 litai, iš kurių 80 litų atitenka kelionei į darbą ir iš jo. Lieka 65 litai, kas per metus gaunasi 780 litų, kuriuos paaukosite vargesniems, nes tai ~10% jūsų darbo užmokesčio. Tai iš ko jums gyventi?
Dažnai girdime klausimą: "Ar uždirbi tiek, kiek esi vertas?". Gyvename kapitalistiniame pasaulyje, ir žemesnioji grandis uždirba mažiau nei iš tikro yra vertas padarytas darbas. Žemesnioji grandis uždirba tiek, kiek jiems ir priklauso.
Štai anekdotas, kuris, deja, vis dar aktualus:
Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:
- Tu savo darbininkams algą moki?
- Ne, jau seniai nebemoku.
- Ir aš ne. Bet taviškiai vis tiek į darbą eina?
- Eina.
- Ir mano eina. Tai gal padarom mokamą įėjimą?
Po mėnesio. Tie patys verslininkai:
- Na, ar taviškiai į darbą dar vaikšto?
- Aha.
Ką Daryti, Kad Situacija Pagerėtų?
Reikia naikinti visas išmokas darbingiems žmonėms. Galima padaryti, kad jie turėtų eiti dirbti, pavyzdžiui, vaikų namuose, senelių namuose, mieste gatves šluoti, gėlynus prižiūrėti ir t.t. Nes negali būti tokio dalyko kaip gyvenimo iš valstybės kišenės ilgiau nei 3 mėnesius. Tam yra dvi priežastys:
- Ilgiau nei 3 mėnesius nedirbusiems sunkiau rasti darbą.
- Tai skatina tingėjimą, veltėdžiavimą ir parazitavimą.
Ir baikite kalbėti apie blogus verslininkus.
Mokesčiai: Kas Ką Moka?
Pagal biudžeto pajamų "pyragą" akivaizdu, kad didžiausios pajamos ateina iš:
- Pridėtinės Vertės Mokesčio - 43,4%
- Gyventojų Pajamų Mokesčio - 20%
- Akcizų - 16,5%
Šiuos mokesčius moka visi gyvenantys valstybėje, ne tik verslas. Tarkim pelno mokestis sudaro vos 6 proc. biudžeto. Dabar paanalizuokim, kaip susidaro alga, kurią moka darbdavys. Tarkime gauname 2000 litų į rankas, ant popieriaus tai yra 2610 litų. Iš žmogaus nuskaičiuos apie 610 litų, iš darbdavio 813 litų. Taigi nereikia čia dabar skiesti, kad mokesčius moka tik darbdavys.
Jokiu būdu nesakau, kad visi verslininkai yra grynas blogis. Ne, taip nėra. Yra ir normalių darbdavių ir normalių verslų, kur darbuotojas yra gerbiamas, mokamas padorus kvalifikaciją ir sukurtą vertę atitinkantis atlyginimas. Labiausiai čia kliūna "viarslynykams". Darbo vietos kaina 3424lt. Žmogus ant popieriaus gauna 2610lt, į rankas - 2000lt. Nuo 2600lt iki 3424lt Sodrai moka darbdavys. Žmogus 2600lt irgi negauna, o gauna 2000lt. Likę 600lt nueina valstybei. Aš tik norėjau pasakyti, kad yra visiška nesąmonė teigti, jog vien tik darbdaviai moka mokesčius. Visi moka mokesčius.
Namų Ūkio Finansiniai Spąstai
Namų ūkiai nesąmoningai slepia turtą, blokuojantį turtą, kuris tyliai atima finansinį potencialą. Pramoginiai įrenginiai, nereikalingi prietaisai, patogūs baldai, nesibaigiančios skaitmeninės prenumeratos ir gausios dekoratyvinės išlaidos veikia kaip subtilūs ekonominiai spąstai. Šie iš pirmo žvilgsnio nekalti daiktai sukuria psichologines kliūtis klestėjimui, stabdo kapitalą ir neskatina asmeninio augimo. Vidutinė šeima dėl šių nepastebimų turto slopintojų kasmet praranda tūkstančius eurų.
Pramoginiai Įrenginiai
Daugeliui namų ūkių pramogų įrenginiai tyliai tapo nemaža finansine našta, nes dėl nuolatinių išlaidų ir nusidėvėjimo tyliai mažina turtą. Tyrimai rodo, kad pernelyg daug laiko, praleidžiamo prie ekrano, yra susijęs su prastesne finansine gerove, o daug televizorių žiūrintys asmenys turi 50 proc. mažesnę tikimybę finansiškai klestėti.
Nereikalingi Namų Apyvokos Daiktai
Kaip dažnai žmonės suvokia, kad nereikalingi namų apyvokos daiktai trukdo finansiškai augti? Nebenaudojamų virtuvės prietaisų, įtaisų ir dekoro elementų kaupimas- tai sustabdytas kapitalas, kuris neleidžia kurti turto. Daugelis namų ūkių turi perteklinių daiktų, kurie sparčiai nuvertėja, sunaudodami finansinius išteklius ir neduodami reikšmingos grąžos. Su entuziazmu įsigyti, bet retai naudojami virtuvės prietaisai, dulkes kaupiantys dekoratyviniai daiktai ir pertekliniai baldai užima vietą ir sudaro alternatyviąsias sąnaudas.
Komforto Zonos Baldai
Be nereikalingų namų apyvokos daiktų kaupimo, žmonės dažnai sabotuoja savo finansinį potencialą naudodami komforto zonos baldus, kurie subtiliai mažina motyvaciją ir produktyvumą. Šie iš pirmo žvilgsnio nekalti baldai tampa psichologiniais spąstais, signalizuojančiais apie patogumą ir neskatinančiais asmeninės iniciatyvos. Kai žmonės pasineria į šiuos prabangius paviršius, jie nesąmoningai sumažina savo norą tobulinti įgūdžius, imtis verslumo ar prasmingo profesinio augimo.
Skaitmeninės Prenumeratos
Nors skaitmeninis patogumas pakeitė šiuolaikinį vartojimą, prenumeratos paslaugos yra tylus finansinis nutekėjimas, kuris sistemingai mažina asmeninio turto potencialą. Srautinių transliacijų platformos, skaitmeniniai žurnalai, programinės įrangos paslaugos ir pramogų kanalai kaupiasi palaipsniui, o finansų ekspertai tai vadina „prenumeratos šliaužimu”.
Dekoratyviniai Sprendimai
Kodėl iš pirmo žvilgsnio nekalti dekoratyviniai sprendimai tampa tyliais turto griovėjais? Brangūs meno kūriniai, dizainerių baldai ir prabangios pramogų sistemos sunaudoja didelius finansinius išteklius, kurie kitu atveju galėtų sukurti ilgalaikę gerovę. Nuolatinis namų remontas ir madingas dekoras sunaudoja lėšas, kurias būtų galima strategiškai investuoti į pensijų sąskaitas, akcijas ar asmeninį tobulėjimą.