Anot ikimokyklinio ugdymo mokytojos Emmie Ellman, įrengiant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, svarbiausia atsižvelgti į vaikų poreikius.
- Ikimokyklinio ugdymo įstaiga turėtų žadinti troškimą mokytis ir būti įrengta taip, kad atspindėtų joje puoselėjamas pedagogines idėjas. Jos aplinka ugdymo proceso metu turėtų būti transformuojama, neturėti pernelyg daug fiksuotų ir statiškų elementų. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai turėtų atsipalaiduoti, žaisti, ilsėtis ir mokytis naujų dalykų. Tam reikia universalaus ikimokyklinio ugdymo interjero, kuris leistų laisvai judėti ir burtis bendrai veiklai su kitais, bet būtų ir privačių erdvių individualiai veiklai.
Pagrindinė interjero dizaino taisyklė yra pradėti nuo grupinių poreikių ir pritaikyti mokyklinius baldus pagal vaikų skaičių, amžių ir ūgį.
„Montessori pedagogikos mokykla propaguoja ryškias neutralias spalvas, kurios kambariui suteikia namų atmosferą, su vaikų ūgiui pritaikytais stalais ir mokyklinėmis kėdėmis. Kambariai turėtų būti pakankamai erdvūs, kad nevaržytų judėjimo laisvės ir vaikų bendravimo, bet būtų vietos ir privatumui bei užsiimti savarankiškai, o tai padėtų susikaupti,“ - pasakoja Emmie.
Susitvarkyti daug lengviau, naudojant skirtingų tipų mokyklines spinteles ir lentynas. Žemos lentynos žaislams ir knygoms, kad vaikai galėtų patys pasiimti tai, ko jiems reikia, padeda jiems pasijusti lygiaverčiais ugdymo proceso dalyviais ir imtis iniciatyvos. Aukštesnėse lentynose su plastikinėmis dėžėmis, kurias nukelia darbuotojai, gali būti reikmenų, kurie naudojami tik konkrečiai veiklai. „Geras patarimas yra pažymėti lentynas joms numatytų medžiagų paveikslėliams. Tai padeda lengviau susitvarkyti ir rasti, kas kur padėta.
Jei visą dieną patalpoje netyla triukšmas, vaikai gali pavargti, patirti stresą arba jiems gali būti sunku susikaupti. Prie sienos ir lubų tvirtinamos įvairių formų ir spalvų triukšmo slopinimo priemonės ne tik gali padėti sumažinti triukšmą, bet ir puošia aplinką. Tą patį galima pasakyti apie užuolaidas ir portjeras, kurios taip pat gali būti naudojamos šviesos kiekiui reguliuoti. Taikant keletą paprastų priemonių galima pagerinti garsinę aplinką tiek ikimokyklinukams, tiek darbuotojams.
Triukšmo slopinimo priemonės mokykloje
Įtraukusis ugdymas ir mokyklos kultūra
Keturiolikoje projekto „Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!” mokyklų jungtinė Šiaulių universiteto tyrėjų grupė (L. Miltenienė, S. Balčiūnas, J. Valuckienė, M. Damkuvienė) analizavo įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo(si) požymius ir procesus, tyrinėdami kiekvienos jų kultūrą, politiką ir praktiką. Atliktas tyrimas naujas ir vertingas ne tik savo apimtimi, bet ir tuo, kad reiškinys buvo analizuojamas sistemiškai, remiamasi visų svarbiausių ugdymo proceso dalyvių - mokinių, tėvų ir pedagogų nuomone. Gavusios tyrimo ataskaitą, projekto mokyklos planuos reikalingus pokyčius, keis savo politiką bei praktiką, bendruomenėse kurs įtraukiojo ugdymo kultūrą.
Įtraukiojo ugdymo situacija mokyklose
Tyrimas atskleidė, kad kiekviena mokykla yra labai skirtingame kelionės inkliuzinės (įtraukios) mokyklos link etape. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad tokie įtraukiojo ugdymo kultūros požymiai kaip mokytojo dėmesys vaiko asmenybei ir pagalba mokiniui labiausiai išreikšti pradinio ugdymo pakopoje. Mokykloms dar tikrai yra kur augti ir tobulėti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pagarbos ir pagalbos kultūros puoselėjimui, bendruomeniškumo skatinimui, patyčių mažinimui. Mokyklose trūksta dėmesio lygių galimybių kultūrai ir antidiskriminacinei politikai.
Teoriškai mokytojai deklaruoja, kad jiems svarbus kiekvienas mokinys, tačiau mokinių ir tėvų atsakymų į atvirus klausimus analizė parodė, kad mokyklose reikia daugiau dėmesio kiekvieno mokinio pripažinimui ir lygių galimybių užtikrinimui, o ne elitizmo skatinimo, kuris tik didina konkurenciją ir atskirtį tarp mokinių. Deja, bet mokyklų vidinė politika dažnai naudojama kaip įrankis mokinių rūšiavimui ir vidinei mokinių segregacijai. To pasekmė gali būti tai, kad bendruomenėse vis dar yra mokinių ir tėvų reiškiančių nepakantumą įvairovei ir segregacines bei diskriminacines nuostatas į „normalumo“ standartų neatitinkančius mokinius.
Ugdymo praktikoje vis dar pernelyg retai taikomi aktyvaus mokymosi metodai, inovatyvios ir netradicinės priemonės. Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokinių kritinio mąstymo ir metakognityvinių gebėjimų ugdymuisi.
Netikėti atradimai
Labiausiai susimąstyti privertė rezultatai, leidę pamatyti sąsajas tarp skirtingų įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo dimensijų. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikiniams vaikams niekas neįdomu, jie neturi mokymosi motyvacijos arba ta motyvacija labai žema. Visų mokinių įsitraukimą į mokymosi procesus labiausiai nepalankiai veikia formalus tradicinis mokymas, mokinių segregacija ir išorinių mokymosi pažangos trikdžių akcentavimas.
Kitas užfiksuotas svarbus momentas - personalizuoto mokymosi strategijas mokytojai dažniau taiko tada, kai mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Formalus tradicinis mokymas dažniau susiję su elitizmo reiškiniu mokykloje, patyčių ir diskriminacijos raiška, išorinių mokymo trikdžių akcentavimu, t.y. noru nesėkmes ar sunkumus pateisinti išoriniais veiksniais.
Mokytojai, kurie pažymi, kad mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra, rečiau nurodo, kad vaiko sunkumus lemia nepalanki šeimos aplinka, kad trūksta laiko bendradarbiavimui.
Taip pat įdomu tai, kad išryškėjo kelios besimokančiųjų grupės, kurios dėl ugdymosi procese atsirandančių kliūčių gali būti diskriminuojamos, nes organizuojant ugdymą jiems nėra užtikrinamos vienodos ugdymosi galimybės ir veiksmingas ugdymasis. Tokioje situacijoje atsiduria patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir berniukai.
Todėl, kad tyrimo rezultatai rodo, jog patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai retai patiria mokymosi sėkmę, gerokai dažniau nei kiti nespėja atlikti užduočių klasėje, nesupranta, kaip jas atlikti namuose. Žemesnių pasiekimų mokiniai turi mažesnes galimybes sulaukti pagalbos, nes nustatytajog aukštesnių pasiekimų mokiniai , gauna daugiau mokytojo dėmesio ir pagalbos. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mažiau įsitraukia į ugdymo(si) procesą, patiria mažesnę mokymosi sėkmę.
Mokyklos ir tėvų ryšys
Daugumą tėvų tenkina jų priėmimo ir įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija, tačiau tėvų įsitraukimo klausimu vienodo sutarimo tarp tėvų ir pedagogų nėra. Mokytojai tėvų įsitraukimą į ugdymo veiklas vertina patenkinamai. Jų nuomone, tėvai nepakankamai aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas tik atskirais atvejais yra rezultatyvus, gerinantis vaiko pažangą.
Kritiškesnį požiūrį išreiškę tėvai mano, kad komunikavimui su tėvais mokykla turėtų naudoti inovatyvesnes priemones (socialinius tinklus, kitas elektronines priemones). Tėvai pasigenda individualesnio dėmesio kiekvieno vaiko mokymuisi, dalijimosi ne tik problemomis, bet ir pozityvia informacija apie vaiko pasiekimus.
Tėvų atsakymų į atvirus klausimus rezultatai rodo, kad didelė dalis tėvų supranta savo ugdomąjį vaidmenį ir prisiima atsakomybę už vaiko asmenybės ugdymą šeimoje, jaučia pareigą domėtis vaiko savijauta, pasiekimais ir mokymosi procesu, skatinti ir motyvuoti mokytis, teikti emocinę paramą ir pagalbą iškilus sunkumams. Tėvai norėtų dar geriau pažinti savo vaiką, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, padėti savo vaikui atrasti interesų sritis.
Mokinių norimi pokyčiai mokykloje
Apie tai, kas gerai, kas blogai mokykloje ir kokių pokyčių reikia visada reikia pirmiausiai klausti tų, kurie mokydamiesi tiesiogiai ir kasdien dalyvauja ugdymosi procese ir turi realią mokymosi ir gyvenimo mokykloje patirtį. Be jokios abejonės - tai mokiniai. Man net nekyla klausimų apie jų nuomonės pagrįstumą. O kodėl turėtų? Todėl, kad jie maži, mažiau patyrę, mažiau supranta, mažiau galingi negu mes suaugusieji?
Kai mes galvojame, kad vaikas - tai mažas, silpnas, mažai žinantis ir mažai suprantantis individas, mes esame linkę į jį žiūrėti kaip į objektą, kurį reikia mokyti, drausminti, kontroliuoti. Deja, toks požiūris neleidžia mums pamatyti vaiko asmenybės, jo savito požiūrio, galių, lygiaverčio bendravimo galimybių ir organizuoti ne mokymą, o mokymąsi. Šiame tyrime vaiko nuomonė vertinama kaip labai svarbi ir tokia pat vertinga kaip ir kitų tyrimo dalyvių.
Santykiai su mokytojais buvo viena iš skaudžiausių mokinių paliestų temų. Nemaža dalis mokinių išreiškė nepasitenkinimą savo mokytojais, kurio dažniausia priežastis - nepagarbus bendravimas su mokiniais, psichologinis smurtas (rėkimas, keiksmai, žeminimas). Norėtųsi tai iliustruoti keliais mokinių pasisakymais: „mokinys jaučiasi niekas prieš mokytoją“, „mokytojai iš mūsų reikalauja labai didelės pagarbos, o mokytojos mus kolioja visokiais žodžiais“, „noriu, kad mokytoja mūsų nepravardžiuotų, nerėktų ir paaiškintų viską iš naujo jei nesupranti, o ne rėktų, nes visa laiką baisu kad mokytoja tave aprėks; mes kenčiam nuo jos“.
Kiti mokinių pageidaujami pokyčiai mokykloje labiausiai yra susiję su mokymosi procesu (efektyvus mokymasis, mažesnės namų darbų apimtys), aplinka ir laisvalaikiu mokykloje, mokyklos politika ir ugdymo organizavimu. Mokiniai norėtų mokytis gražioje, jaukioje, patogioje ir funkcionalioje mokykloje, kurioje nėra triukšmo ir galima rasti nemažai ramybės ir poilsio zonų. Per pertraukas mokiniai norėtų daugiau veiklos ir aktyvaus poilsio, galimybės leisti laiką lauke. Planuojant įvairias veiklas mokiniai norėtų būti išklausyti ir dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus.
Šiuolaikinio efektyvaus mokymosi mokiniai neįsivaizduoja be IKT ir jų aktyvesnio naudojimo ugdymosi procese bei mokinio gebėjimus ir interesus atitinkančio ugdymo, kai mokinys gali aktyviai rinktis užduotis, plėtoti savo gebėjimus jam aktualiose srityse. Mokiniai norėtų dažniau dirbti grupėse bendradarbiaudami, o mokymosi procesas, jų manymu, turėtų būti labiau sudominantis, įtraukiantis, įvairus, žinios kiekvienam prieinamos ir praktiškai pritaikomos.
Mokinių manymu, mokykla turėtų skirti daugiau dėmesio jų mokymosi ir poilsio rėžimo, užtikrinančio geresnį darbingumą ir kokybišką poilsį, sureguliavimui. Mokinių nuomone, efektyviau turėtų būti sprendžiamos mokinių elgesio problemos, daugiau dėmesio skiriama patyčių mažinimui, vengiama mokinių diskriminavimo ir atskirties skatinimo. Mokiniai nori saugios, priimančios, malonios emocinės aplinkos, dėmesio mokinių savijautai mokykloje. Kurti tokias mokymosi aplinkas, kuriose būtų gera būti tiek fizine, tiek ir emocine prasme.
Mokykla - tai ne tik pamokos ir akademinės žinios. Daugiau dėmesio reikėtų skirti bendruomenės narių tarpusavio santykiams, kurie turėtų būti grindžiami bendryste, įtraukiojo ugdymo vertybėmis, pagarba ir pagalba vienas kitam, pozityviu skatinimu, o ne autoritariškumu, drausminimu ir kontrole, konkurencijos ir elitizmo skatinimu, patyčiomis ir diskriminacija. Formalų tradicinį mokymą turėtų keisti į mokinį orientuotas aktyvus mokymasis.
Svarbu stiprinti pagalbos kultūrą mokykloje ir kurti veiksmingą, į besimokantįjį orientuotą pagalbos sistemą mokykloje. Pagalbos mokiniui sistemoje turėtų būti numatyta ir teikiama kasdienė mokymosi pagalba kiekvienam mokiniui tiek pamokų, tiek ne pamokų metu.
Svarbu suprasti, kad kiekvienos mokyklos tobulėjimo kelias įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo link yra unikalus ir nepakartojamas, o dėl nuolat besikeičiančios bendruomenės ir konteksto, tarsi niekada nepasibaigiantis. Bet tai tvarios ir socialiai atsakingos mokyklos sėkmės kelias.
Įvairovė ir įtrauktis: kaip sukurti svetingą ir įtraukią aplinką mokslo srityje
Iniciatyvos mokyklos aplinkai gerinti
Siekiant pagerinti mokyklos aplinką, gali būti įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir ugdymo(si) programų atnaujinimus:
- Fitneso salės įrengimas: Suteiktų galimybę mokiniams tobulėti fiziškai pagal individualias programas, ypač tiems, kurie neturi galimybių lankytis privačiuose sporto klubuose.
- Koridoriaus interjero atnaujinimas: Sukūrus jaukesnę ir šviesesnę aplinką, kurioje mokiniai galėtų pailsėti prieš pamokas.
- Nuotolinės konsultacijos: „Digiklasės“ pagalba organizuojamos nuotolinės konsultacijos, skirtos mokiniams, kurie negali dalyvauti kontaktinėse konsultacijose.
- Fizinio ugdymo kambario įrengimas: Atsiradus poreikiui fiziškai tobulėti savarankiškai, įrengiamas kambarys, kuriame mokiniai galėtų realizuoti save savarankiško fizinio pasiruošimo pamokose.
Moderni mokykla
Emocinė gerovė mokykloje
Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai 2020-aisiais - Vaikų emocinės gerovės metais - parengė ir įgyvendino neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektą „Saugi emocinė aplinka mokykloje“. Mokykla - vieta, kurioje vaikai praleidžia didelę dalį savo laiko, tad labai svarbu, kad joje vyrautų darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas, nebūtų vietos patyčioms, o kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi laimingas.
Tačiau, kaip atskleidė 2019 m. Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPPT) atliktas tyrimas ,,Mokinių savijauta, saugumas mokykloje ir informuotumas apie pagalbos galimybes“, miesto mokyklose mokiniai ne visada jaučiasi gerai: yra patiriančių patyčias, nesutariančių su mokytojais, besiskundžiančių, jog dėl didelio mokymosi krūvio nebeturi laiko prasmingam laisvalaikiui.
2020 m. rudenį atliktas tyrimas ,,Saugi emocinė aplinka mokykloje“ pratęsia ir papildo jau minėtą mokinių apklausą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 197 mokytojai iš 20 miesto mokyklų. Anketą pedagogams, kuri buvo patalpina elektroninėje erdvėje, sudarė uždari, pusiau uždari ir atviri klausimai, kuriuos galima suskirstyti į 3 blokus:
- Mokytojų saugumo ir savijautos mokykloje vertinimas.
- Mokinių savijautos ir saugumo mokykloje vertinimas.
- Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas.
Pabaigoje palikta vietos mokytojų komentarams ir pasiūlymams, kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje.
Mokytojų savijauta ir saugumas mokykloje
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių pedagogų savo emocinę savijautą mokykloje įvertino kaip gerą, o 16,8 proc. teigė, kad jautėsi labai gerai. Maždaug ketvirtadalis jautėsi patenkinamai, kas dešimtas pedagogas savo savijautą apibūdino kaip blogą, o penki respondentai - kaip labai blogą.
Paaiškėjo, kad mokytojams nesaugumo jausmą ar emocinę įtampą darbe sukelia įvairios priežastys, iš kurių ryškiausiai išsiskyrė dėl karantino įvestas nuotolinis mokymas (62,4 proc). Daugiau nei trečdalis respondentų įvardino, kad jų emocinei savijautai neigiamą poveikį turi didelis darbo krūvis ar laiko trūkumas. Kas ketvirtam mokytojui įtampas kelia bendravimas su mokiniais ar perdėti ugdytinių tėvų lūkesčiai. Penktadalis pedagogų pripažino turintys problemų bendraudami su vadovais ar dėl nepamatuotų administracijos reikalavimų.
Mokinių savijauta ir saugumas mokykloje
Vertindami mokinių savijautą ir saugumą mokykloje beveik visi pedagogai teigė, kad jiems rūpi kaip jaučiasi mokiniai jų pamokose, dauguma pritarė, kad mokinių saugumui ir savijautai mokykloje skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau sutiko su teiginiu, kad mokykloje yra mokinių, kurie tyčiojasi iš bendraamžių.
Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas
Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas nevienareikšmis. Pasak daugumos apklausos dalyvių, jų mokykloje netrūksta bendruomenę vienijančių renginių, o mokyklos veikla grindžiama partneryste, dirbama komandomis, bendruomenės nariams yra žinomos jų pareigos, laikomasi taisyklių ir susitarimų, nors kartais pasitaiko tolerancijos trūkumo atvejų. Deja, maždaug kas šeštas nepritarė teiginiui, kad jų mokykloje vyrauja geras emocinis klimatas.
Apklausos dalyviai pripažino kad mokyklose vis dar pasitaiko patyčių. Daugiau kaip pusės apklausos dalyvių teigimu, ne visada viešinama informacija apie mokyklos bendruomenės narių patiriamas patyčias, trečdalis į šį klausimą atsakyti negalėjo. Kas trečias respondentas suabejojo, ar visi žinomi patyčių atvejai mokykloje yra atsakingai ištiriami, o įvykio dalyviams suteikiama pagalba. Anketoje pateikus klausimą apie mokykloms rekomenduotą elektroninio informavimo apie patyčias įrankį ,,Patyčių dėžutė“ paaiškėjo, kad trečdalis apklausoje dalyvavusių mokytojų apie jį nėra nė girdėję. Kyla abejonių, ar visos mokyklos turi ir naudoja šį įrankį.
Mokytojų komentarai ir pasiūlymai
Beveik visi apklausos dalyviai turėjo komentarų bei pasiūlymų kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje. Šis atviras klausimas atskleidė, kad mokytojams kyla įtampų dėl COVID-19 situacijos: „Daug baimių dėl viruso plitimo. Nesijaučiame gerai dėl pandemijos, mes neapsaugoti!“; „Kiekviena diena - naujas išbandymas… Mokytojo darbas nesaugus, kaip ir gydytojo“.
Mokytojai įžvelgia poreikį „tvarkyti iš esmės visą švietimo sistemą“, teigia, kad „mokytojai pavargę, ypač vyresnio amžiaus. Kas juos pakeis? Jaunimas nesirenka tokio atsakingo ir sunkaus darbo“; „Reikia, kad į mokyklas ateitų jauni pedagogai“; „Nuvargę mokytojai, pavargę vaikai. Per daug emocinės įtampos dėl didelių krūvių ir nuotolinio mokymo“.
Iš komentarų gausos išryškėja kelios emocinės aplinkos gerinimo kryptys: būtinybė stiprinti visų bendruomenės narių (mokytojų, administracijos, mokinių ir jų tėvų) bendravimą ir bendradarbiavimą, būti aktyviems, kalbėtis, gerbti vieni kitus, elgtis etiškai. Mokytojų nuomone, gerinant emocinę tiek mokytojų, tiek mokinių sveikatą labai pagelbėtų psichologas. Keliose anketose paminėta, kad mokykloje trūksta psichologo, mokytojai pageidauja profesionalių psichologų pagalbos mokyklai, supervizijų, emocinio raštingumo, emocinės sveikatos mokymų.Apklausos dalyviai pasigenda mokytojų profesinio perdegimo prevencijos, kalba apie darbo sąlygų gerinimą, papildomų darbų krūvio mažinimą.
Projekto „Saugi emocinė aplinka“ darbo grupė tikisi, kad tyrimo išvados padės įvertinti mokinių ir mokytojų emocinio saugumo situaciją Panevėžio miesto mokyklose, įžvelgti tendencijas bei numatyti priemones, kuriant saugią emocinę aplinką mokykloje.
Pagrindinės problemos ir galimi sprendimo būdai:
| Problema | Galimi sprendimo būdai |
|---|---|
| Mokytojų emocinė įtampa dėl didelio krūvio ir nuotolinio mokymo | Darbo krūvio mažinimas, psichologinė pagalba, profesinio perdegimo prevencija |
| Patyčios mokykloje | Patyčių prevencijos programos, informavimas apie patyčių atvejus, pagalba patyrusiems patyčias |
| Nepakankamas tėvų įsitraukimas į ugdymą | Inovatyvios komunikacijos priemonės, individualus dėmesys kiekvieno vaiko mokymuisi |
| Mokinių nepasitenkinimas santykiais su mokytojais | Pagarbus bendravimas, psichologinio smurto prevencija |