Galima lengvai nepastebėti, kas katė serga, nes kačių ligų simptomai ne visada panašūs į kartais žmones kamuojančius peršalimo simptomus. Be to, katės linkusios slėpti skausmą, todėl dažnai sunku jomis tinkamai pasirūpinti tuo metu, kai keturkojėms labiausiai to reikia. Taigi nors šiandien naminėms katėms paprastai nereikia nerimauti dėl to, kad jos gali tapti plėšrūnų aukomis, jos gali kitus namuose gyvenančius augintinius ir netgi žmones laikyti konkurentais dėl ėdalo ir vandens.
Manoma, kad kačių polinkis slėpti skausmą - tai evoliucijos palikimas, pasiekęs mus iš tų laikų, kai katės gyveno laukinėje gamtoje, kur liga ar sužeidimas galėjo padrąsinti netoliese esančius plėšrūnus. Tai, kad katė patiria skausmą, dažnai atskleidžia elgesio pokyčiai, kurie sumaniam šeimininkui gali pasufleruoti, kad kažkas negerai. Skausmą kenčiančios katės taip pat gali prarasti apetitą, neįprastai daug vemti, būti susirietusios, arba jų charakteris ir elgesys gali pastebimai pasikeisti.
Lėtinį skausmą kenčianti katė, pavyzdžiui, serganti artritu, gali nebesinaudoti kraiko dėžute, nes jai per sunku į ją įlipti. Pastebėję bet kokį neįprastą katės elgesį nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris padės nustatyti, ar tokius pokyčius sukėlė skausmas arba liga, ir tuomet stengsis pašalinti pagrindinę priežastį. Jeigu jūsų katė turi antsvorio, veterinaras gali pasiūlyti svoriui kontroliuoti skirtą ėdalą, ypač jeigu katė kenčia lėtinį sąnarių skausmą. Vienas dalykas, kurio niekada neturėtumėte daryti - savavališkai duoti katei be recepto įsigytų skausmo malšinamųjų vaistų, nes jie gali būti labai kenksmingi katės virškinimo sistemai. Taip pat pasitarkite su veterinaru dėl bet kokių papildų, kuriuos planuojate duoti savo katei, kad įsitikintumėte, jog jie saugūs.
Grįžę namo pamėginkite katės guolį, ėdalo ir vandens dubenėlius bei kraiko dėžutę taip, kad katei būtų lengviau juos pasiekti. Taip pat įsitikinkite, kad į kraiko dėžutę nesunku įlipti ir iš jos išlipti. Jeigu iki šiol naudojote dėžutę su dangteliu arba aukštais kraštais, gali tekti ją pakeisti į atviresnę ir plokštesnę bei dažniau keisti kraiką, prisitaikant prie katės negalios. Turite didelę šeimą? Pasirūpinkite, kad vaikai arba kiti augintiniai nežaistų ir šiurkščiai nesielgtų su kate. Žinoma, geriausias vaistas yra prevencija. Jūs, be abejo, norite, kad jūsų keturkojė draugė būtų sveika visą savo gyvenimą. Mūsų mažai kalorijų turinti formulė padeda kontroliuoti jūsų katės svorį. Ji praturtinta aukštos kokybės baltymais, padedančiais auginti liesą raumenų masę ir kruopščiai atrinktais ingredientais, užtikrinančiais skanų ir visavertį ėdalą.
Naminė katė - vienas meiliausių, o kartu ir paslaptingiausių gyvūnų. Kartais ji ramina savo murkimu ir glaustymusi, o kartais laikosi santūriai ir atokiai. Gali būti net sunku suprasti, ar mūsų ūsuotoji draugė išties laiminga. Augintiniai, kaip ir mes, gali susirgti.
Dažniausios priežastys, kodėl katė gali būti mieguista
- Liga: Gyvūnai, kaip ir žmonės, nevalgo, kai jaučiasi blogai. Jei katė nustojo valgyti, nepraleiskite to pro akis, nes yra daugybė sveikatos sutrikimų, kurių vienas simptomų yra apetito stoka. Įvairios infekcijos, uždegimai, žarnyno problemos, inkstų, kepenų nepakankamumas ar vėžys gali pasireikšti per tai, kad gyvūnas nustos ėsti ir lakti. Žinoma, ne visuomet tai siesis su ligomis: gali būti, kad katinui skauda dantį, yra dantenų uždegimas, todėl gyvūnui skauda kramtyti ir jis nustoja valgyti.
- Vakcinacija: Veterinarijos gydytojai pastebi, kad kelias dienas po vakcinacijos katinai gali būti vangesni, mažiau ėsti ir lakti. Tai yra vienas dažniausiai pasitaikančių vakcinacijos šalutinių poveikių ir praeina greitai.
- Stresas: Neseniai keliavote su savo augintine? Pasikeitė situacija šeimoje? Stresas ir nepažįstama aplinka taip pat gali turėti įtakos gyvūno apetitui. Sakoma, kad katės prisiriša prie aplinkos, o ne žmogaus, be to, jos turi savo įpročius ir rutiną, dėl to pakeitus aplinką ar patyrus daugiau streso gali sutrikti gyvūno apetitas. Kelionės automobiliu ar lėktuvu katėms gali būti nekomfortiškos, sukelti pykinimą ir vėmimą. Nesibaiminkite, tokiu atveju katė pradės valgyti kai tik pripras prie pasikeitusių sąlygų.
- Psichologinės problemos: Nors gali skambėti keistai, katės taip pat gali turėti stiprų nerimą ar net depresiją.
Jei katinas nevalgo parą ir daugiau, metas kreiptis pagalbos, nes ilgą laiką badaujančioms katėms gali sutrikti kepenų veiklą. Jei katė nevalgo maždaug 12 valandų, tačiau atrodo guvi, energinga ir neturi jokių kitų simptomų, pamėginkite duoti sriubą katėms, kuri yra visiškai skysta, tačiau puikiai subalansuota katėms, ypač toms, kurios turi problemų su burnos ertme ir dantimis. Kai kurie katinai nemėgsta šalto šlapio maisto, todėl galite jį kelias sekundes pašildyti mikrobangėje ar įpilti šiek tiek šilto vandens.
Nusprendėte nupirkti naują ėdalą? Jį įvesti į katės racioną reikėtų pamažu, pirmiausia paliekant didesnę dalį senojo maisto ir kelių savaičių bėgyje vis mažinant senojo ėdalo kiekį, tačiau didinant naujojo. Lėtas perėjimas labai svarbus katino virškinimo sistemai, be to, gali užtrukti, kol augintinė pripras prie naujo kvapo ir skonio. Po chirurginės operacijos, kurios metu atliekama narkozė, katinas net apie pusę paros gali jaustis prasčiau ir elgtis kitaip, nei jam įprasta. Tai yra normalu, nes po narkozės kai kuriems gyvūnams sutrinka rijimo refleksas, jie jaučiasi apduję, mieguisti.
Jei tai trunka apie 12 valandų, sunerimti dar neverta, tačiau jei pastebėjote, kad katinas nevalgo maždaug parą ar net daugiau, verta pasikonsultuoti su veterinaru ir imtis reikiamų priemonių. Pirmiausia yra būtina išsiaiškinti, kodėl katė nustojo ėsti, tačiau tai padaryti gali tik specialistas, apžiūrėjęs gyvūną ir atlikęs tinkamus tyrimus. Veterinarijos gydytojas gali išrašyti apetitą skatinančių vaistų, pasiūlyti augintinę maitinti bei girdyti per švirkštą, o sunkiausiais atvejais gali tekti net įvesti vamzdelį, per kurį katė gaus maistą.
Katės gerai žinomos kaip gyvūnai, kurie nėra dideli vandens mėgėjai. Žinoma, nebūtinai liga yra atsisakymo gerti priežastimi. Turbūt teko pastebėti, kad katinai mieliau geria iš čiaupo, o ne savo indelio? Šie gyvūnai turi stiprius medžiojimo ir išlikimo instinktus, kurie sufleruoja, jog stovintis dubenėlyje vanduo gali būti nesaugus. Taip pat kai kurių kačių ūsai yra labai jautrūs, todėl joms nepatinka, jog jie liečiasi į dubenėlio kraštus, be to, katės geria tik šviežią ir švarų vandenį. Kita priežastis gali būti tai, kad katės vandens dubenėlis yra padėtas netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, arti jos tualeto, garsiai veikiančių prietaisų ar ten, kur būriuojasi daug žmonių. Padėkite katei vandenį ten, kur yra tylu, patogu ir komfortabilu gyvūnui.
Manote, kad tai nėra priežastys, dėl kurių jūsų katė nustojo gerti? Sunerimote tikrai ne veltui: sveikas gyvūnas turi ir valgyti, ir gerti. Gai būti, jog jūsų katei skaudą dantis ar burnos ertmę. Dantų ligos katėms yra ypač skausmingos ir nemalonios, nes sukelia stiprų jautrumą, dėl kurių jos nebegali nei ėsti, nei gerti. Virškinimo sistemos ligos, tokios kaip pankreatitas, gastroenteritas ar kitos uždegiminės ligos gali priversti katę nustoti lakti.
Skaičiuojama, kad katė turi išgerti maždaug 40 mililitrų vandens vienam kūno kilogramui. Vadinasi, jei katė sveria 3 kilogramus, jos paros vandens norma turėtų būti 120 mililitrų.
Kirmėlės - parazitai, kurie užpuola daugelį gyvūnų, tarp kurių ir katės bei katinai. Nors kirmėlės daro itin didelį neigiamą poveikį jūsų augintiniui, visgi dėl šių parazitų reiktų susirūpinti ne vien dėl to - kirmėlėmis nuo gyvūno galite užsikrėsti ir jūs.
Dažniausiai katinai užsikrečia kirmėlėmis kontaktuodami su šių parazitų kiaušinėliais ar jais užkrėstomis išmatomis. Jei augintinis vaikšto po kirmėlių kiaušinėliais užkrėstą teritoriją, labai didelė tikimybė, jog katinas turi kirmėlių, kadangi dėl nuolatinio kailio ir kojų valymo, jis praryja visus kirminų kiaušinėlius, kurie patenka ant jo kūno.
Visgi, užsikrėsti kirmėlėmis gali ne tik laukinės, bet ir naminės katės, ypač tais atvejais, jei kraiko dėžute naudojasi daugiau nei vienas gyvūnas arba jei jūsų augintinis mėgsta medžioti mažus graužikus, kadangi dažnai kirminai gali gyventi ir grobio raumenų audiniuose.
Jei auginate katę, greičiausiai kyla klausimas, kaip suprasti, kad katė turi kirmėlių. Nors kai kurioms katėms gali nepasireikšti jokie simptomai, visgi daugeliu atveju atsiranda tam tikri požymiai, kad katinas turi kirmėlių: vėmimas, viduriavimas, svorio sumažėjimas, išsipūtęs pilvas, odos pažeidimai, silpnumas, dehidratacija, blyškios dantenos dėl anemijos, žemas kraujo spaudimas.
Apvaliosios kirmėlės, kačių askaridės, yra labiausiai paplitę žarnyno parazitai. Šiomis kirmėlėmis gali užsikrėsti įvairaus amžiaus augintiniai, o jų kiaušinėliai, patekę į aplinką, gali išlikti gyvybingi net kelerius metus. Šios katinų kirmėlės gali būti perduodamos ne tik aukščiau minėtais būdais, bet ir suaugusiai katei maitinant savo jauniklius. Apvaliųjų kirmelių lervos, patelei pastojus, patenka į pieno liaukas ir išsiskiria su pienu, kuriuo yra maitinami mažyliai.
Kaspinuočiai - ilgi, plokšti kirminai, susidedantys iš daug narelių. Šių kirminų kūno gale yra galvutė, kuria jie prikimba prie žarnų sienelės. Kaspinuočiai į katės organizmą patenka per tarpinį šeimininką, pavyzdžiui, blusas ar graužikus, kurie pirmiausia suvalgo kirmėlių kiaušinėlius, esančius aplinkoje, o tuomet jau patys jie yra suėdami katės.
Jei kyla klausimas, kada reikia nukirminti kačiukus, atsakymas gana paprastas ir aiškus. Kačiukų nukirminimas dažniausiai yra atliekamas nuo šeštos jų gyvenimo savaitės, įprastai 1-2 savaitėms prieš pirmąją jų vakcinaciją. Reiktų suprasti, jog dehelmintizacija yra reikalinga ne tik jauniems kačiukams, būtinas ir suaugusių katinų nukirminimas.
Kaip bebūtų, intervalas, kas kiek laiko tai turėtų būti atliekama, skiriasi. Vyresnėms katėms ir katinams nukirminimas turėtų būti atliekamas kas 3-4 mėnesius, visą likusį gyvenimą. Kačių nukirminimas prieš skiepus - tikrų tikriausia būtinybė, kai ruošiamasi pirmai ar vėlesnėms vakcinoms. Viso to priežastis yra tai, jog parazitai slopina gyvūno imunitetą, todėl gali nesusidaryti reikiama apsauga ir imunitetas nuo atitinkamų virusinių infekcijų.
Kaip nukirminti katiną - dilema, kuri kyla daugeliui šeimininkų. Laimei, šis procesas tikrai nėra sudėtingas, kadangi šiuo metu galima rasti didelį įvairių priemonių pasirinkimą, skirtą katėms nuo kirminų. Katėms vaistai nuo kirminų yra bene vienas populiariausių pasirinkimų, kurį pasirenka jų šeimininkai. Dažniausiai tabletės nekainuoja brangiai bei yra tikrai veiksmingos, kovojant su parazitais. Vis dėlto, pasirinkus tabletes, galima susidurti su problema - jas suduoti katinui gali būti kiek sudėtinga ir net reikalauti jėgų.
Jei tabletės jums neatrodo pats geriausias pasirinkimas, taip pat galite pagalvoti ir apie kitas apsaugines priemones katėms nuo kirminų. Tai - specialios pastos ir geriamosios suspensijos, kurios yra suduodamos tiesiai į burną ar su maistu, arba lašiukai, kurie gali būti lašinami ant augintinio sprando.
Jei nežinote, kaip nukirminti kačiuką tinkamai, visuomet pagalbos galite kreiptis į savo srities profesionalus - „8 drambliai“ klinikos veterinarus, kurie su mielu noru patars ir pakonsultuos, kas geriausiai tiktų jūsų katei nuo kirminų.
Pagrindiniai simptomai, leidžiantys suprasti, jog katė turi kirmėlių yra: vėmimas, viduriavimas, dusulys, svorio pokytis, pilvo skausmas, nuovargis, nuotaikos nebuvimas ir išmatų pasikeitimas. Kačiukų nukirminimas turėtų būti atliekamas nuo 6 jų gyvenimo savaitės, 1-2 savaites prieš pirmąją vakciną. Iki 6 mėnesių šį procesą reiktų kartoti kas mėnesį, o vėliau kas 3-4 mėnesius.
Katės miega nuo 12 iki 16 valandų per parą.
Tai reiškia, kad jos didžiąją dalį laiko nejuda. O katėms miegant ar ramiai tupint krenta jų kraujospūdis. „Rąžantis aktyvuojami visi raumenys ir padidėja kraujospūdis, kas pagerina raumenų ir smegenų aprūpinimą krauju. Gali būti, kad rąžymasis taip pat padeda šalinti ilgo gulėjimo metu susikaupusius toksinus ir nebereikalingus organizmo veiklos produktus iš kūno.
Mokslininkai galvoja, kad išmatų užkasimo įprotis yra susijęs su atsargumu ir silpnesnės pozicijos pripažinimu. Laukinėje gamtoje plėšrūnai su jautriausia uosle, tikėtina, gali nesunkiai užuosti kačių šlapimą ir išmatas. Taip yra dėl to, kad laukinės katės per dieną valgo daug kartų, bet mažais kiekiais, ir šis instinktas neišnyko nuo tų laikų, kai jos maždaug prieš 10 000 metų tapo naminėmis. Be to, kačiukų susilaukusios katės savo palikuonims parvelka sumedžiotą grobį ir pamoko juos valgyti. Tiesą sakant, jūsų murkiantis augintinis gali jus laikyti savo „kačiuku“, kurį reikia pamaitinti. Arba nori atsidėkoti už tą maistą, kurio prikrovėte į indelius, sako VetStreet.com veterinaras dr.
Kiekvienas kačių augintojas žino, kad kai tik namie atsiranda nauja dėžutė, ji nedelsiant tampa naujais katės namais. „Katėms dėžutės patinka dėl to, kad jos yra slapukautojos, joms patinka slapstytis. Dėžė katei padeda matyti kas artinasi prie jų ir stebėti nemažus aplinkos plotus pačiai išliekant nematoma.
Jeigu katė nusuka nosį nuo priešais ją padėto dubenėlio - nenusiminkite. Visų pirma, tai ne dėl to, kad duodate savo katei nevalgomą maistą - viso pasaulio rainiai yra labai išrankūs. Gali būti, kad katės priešais esantį maistą vertina ne pagal kvapą ir skonį, o taikydamos savo katiniškus instinktyvius skaičiavimus.
Jeigu auginate katę (tiksliau, jeigu jūsų namie apsistojusi katė, kuri leidžiasi maitinama), tikriausiai esate matę jos tiesiog akrobatinių triukų einant siaurais ar nestabiliais paviršiais. Ir priverstinių nusileidimų nuo tų paviršių ant žemės. Štai kaip: visų pirma, katės yra sutvertos šokinėti, nes turi išskirtinai gerą pusiausvyros jausmą ir ypatingo lankstumo stuburą, kuriame slankstelių yra daugiau nei pas žmogų. Papildomi slanksteliai suteikia galimybę sukiotis dar ore ir tinkamą savo pusę atgręžti į žemę. Toks orientavimosi erdvėje refleksas yra būdingas ne tik katėms, bet ir, pavyzdžiui, jūrų kiaulytėms, triušiams, žiurkėms ir primatams.
Dauguma kačių augintojų puikiai pažįstami su dar vienu savo augintinių elgesio ypatumu - katės mėgsta iškelti užpakalinę savo kūno dalį ir nuleisti žemyn priekinę. „Nors mums tai gali pasirodyti kaip įžeidžiamas katės gestas mūsų atžvilgiu, iš tiesų tai yra labai teigiamas katės atsakas į faktą, kad ką tik labai gerai pataikėte paglostyti“, - sakė kelių knygų apie kates autorė Pam Johnson-Bennett. O kur yra tas tinkamiausias kačių glostymo taškas, kurį palietus rainasis pasiekia ekstazę? Daugumai kačių - ant nugaros ties pačiu uodegos pagrindu. Pasturgalio iškėlimas, dar vadinamas lordoze, turi ir seksualinę potekstę.
Kai katė į jus trinasi savo galva, tai yra ženklas, kad šis gyvūnas priima jus į savo grupę, aiškina „PetMD“. Virš katės akių, bet žemiau ausų - kaip tik toje vietoje, kuria katė paprastai trinasi į žmones - esama kvapiųjų junginių liaukų. „Glaustymasis ir trynimasis yra ryšių mezgimo, socialinis, draugiškas elgesys.
Daugelis kačių šeimininkų nerimauja, kai augintinis praranda apetitą. Kiek katė gali būti neėdusi - tai vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų veterinarijos specialistams. Kiek katė gali būti nevalgiusi priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau paprastai sveika katė gali išbūti be maisto iki 48 valandų. Svarbu suprasti, kad kiek katė gali būti neėdusi saugiai, tai tik orientaciniai skaičiai. Katės organizmas labai jautriai reaguoja į ilgalaikį badavimą. Tai būklė, kai organizmas pradeda perdirbti riebalus, tačiau katės kepenys nėra pritaikytos tam efektyviai atlikti.
Jei pastebėjote, kad katinas nevalgo, pirmiausia reikėtų atidžiai stebėti jo elgseną. Ypač pavojinga situacija tampa, kai katinas ar katė nevalgo ir negeria. Ilgalaikis skysčių trūkumas gali sukelti dehidrataciją, o tai stipriai paveikia gyvūno organus ir bendrą savijautą. Virškinimo sutrikimai - pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali sukelti apetito praradimą.
Jei jūsų augintinis ilgiau nei 24 valandas atsisako maisto arba vandens, nelaukite - kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Jei jūsų katė nevalgo ir negeria arba katinas nevalgo ilgiau nei dieną, nelaukite, kol problema pablogės.
Štai keletas priežasčių, kodėl murklės ir murkliai gali miegoti su jumis:
- gyvūnai stengiasi rasti šilčiausią vietą ir gali laikyti šeimininką savo „šildytuvu“;
- sutemus naktį jūsų augintinis taip pat gali jaustis nesaugus. Todėl kartais katė miega šalia žmogaus galvos - ten labai šilta, ir, žinoma, tikrai saugu;
- katėms reikia daug miego, subrendusiems gyvūnams tam reikia skirti iki 15 valandų, o kačiukams ir pagyvenusiems katinams dar daugiau, todėl miego vietos pasirinkimą gali padiktuoti dar vienas rodiklis - patogumas;
- jei katė nuolat miega su jumis, tokiu būdu jis gali parodyti jums savo meilę;
- katė gali tiesiogine prasme ropštis jums ant galvos - neturėtumėte tuo piktintis. Laikykite tai augintinio komplimentu jums - tai reiškia, kad jam patinka jūsų odos ar plaukų kvapas;
- kartais katė miega prie kojų - manoma, kad tai ženklas, kad aplink jus susikaupė daug negatyvios energijos, kurią katės „išvalo“;
- jei gyvūnas atsigulė ant kokios nors kūno vietos, sakoma, kad tai ženklas, jog žmogui ten „skauda“.
Kodėl katės miega prie šeimininko kojų, prie veido ir kitų kūno dalių, jau aišku. Tačiau, ar verta skatinti tokį augintinio elgesį? Pasirodo, jei gyvūnas miega šalia jūsų, galite susidurti su daugybe problemų.
Kodėl negalite miegoti su kate
Namuose laikomos katės nuolat letenėlėmis kasinėja savo kraiko dėžutėje, kurioje daug bakterijų, gali būti helmintų kiaušinėlių. Tad visas šias „dovanėles“ gyvūnas gali atnešti jums į lovą.
Taip pat bet kuri katė yra meistriška savo kailio „barstytoja“, net ir nealergiškas žmogus nuo to gali patirti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, čiaudėti.
Tik šios dvi neigiamos pasekmės miegant su kate gali priversti jus persvarstyti savo požiūrį į miegą kartu su gyvūnu. Tačiau svarbiausia - nieko nekeisti staiga.
Apsisprendę neleisti miegoti kartu, palaipsniui pratinkite augintinį ar augintinę prie naujos miegojimo vietos.
Birute Šalnaitė - Kaip atpažinti kad katė serga
Staigus augintinio elgesio pasikeitimas visada kelia nerimą. Jei įprastai aktyvus šuo ar smalsi katė netikėtai tampa vangūs, daug miega, vengia judėjimo ar atrodo silpni, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri pokyčiai. Viena paprasčiausių priežasčių - nuovargis arba stresas. Ilgesnė kelionė, nauja aplinka, pasikeitęs šeimininko grafikas ar kiti emociniai dirgikliai gali laikinai paveikti augintinio savijautą. Vis dėlto, jei vangumas užsitęsia, priežastys gali būti rimtesnės. Katės ir šunys instinktyviai slepia skausmą, todėl mieguistumas kartais tampa vieninteliu matomu simptomu. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus, lydinčius mieguistumą. Jei gyvūnas ne tik daugiau miega, bet ir atsisako maisto, geria mažiau vandens ar pradeda slėptis, tai gali rodyti sisteminį sutrikimą. Staigus silpnumas gali būti susijęs ir su vidaus kraujavimu, apsinuodijimu ar staigiu cukraus kiekio kraujyje pokyčiu. Tokiais atvejais delsimas gali pabloginti augintinio būklę, todėl profesionali apžiūra tampa ypač svarbi. Augintinio mieguistumas dažnai atrodo kaip „tiesiog bloga diena“, tačiau gyvūnai negali pasakyti, ką jaučia. Būtent šeimininko pastabumas padeda laiku pastebėti problemą. Reguliarus elgesio stebėjimas, apetito, aktyvumo ir nuotaikos pokyčių fiksavimas padeda greičiau atskirti, kada situacija normali, o kada reikalinga specialistų pagalba.
tags: #katimas #mieguistas #kas #gali #but