Muitinė atlieka vis didesnį vaidmenį muitų teisės aktų pažeidimų prevencijos ir tyrimo srityje. Tai pagrindžiama muitinės sistemos struktūrinių padalinių plėtra pažeidimų prevencijos srityje, mobiliųjų grupių įkūrimu ir minėtų struktūrinių padalinių svarbiu vaidmeniu atskleidžiant bei tiriant muitų teisės pažeidimus. Aptarsime, kada muitinės pareigūnai gali tikrinti gamybines patalpas.
Teisinis Pagrindas ir Atsakomybė
Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. Nustatyti teisinę atsakomybę yra vienas iš pagrindinių valstybės valdžios institucijų uždavinių. Siekiant apsaugoti asmenis nuo teisės pažeidimų, užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus, valstybei būtina sukurti funkcionalią teisinių priemonių sistemą. Valdžios pareigūnų veiksmams būtinas teisinis pagrindas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis numato, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir jos galias riboja Konstitucija. Konstitucija numato tikslų ir tinkamą įstatymų laikymąsi, todėl siekiant įtvirtinti administracinę atsakomybę, ją taip pat būtina teisiškai sureguliuoti. Kiekvienai teisinės atsakomybės rūšiai būtinas jos norminis pagrindas, kitaip bus pažeistas vienas esminių teisės principų - teisėtumo principas.
Teisinė atsakomybė užima išskirtinę vietą socialinės atsakomybės sistemoje, nes kilus teisinei atsakomybei žmogaus poelgiai yra vertinami visuotinai ir už juos gali būti taikomos valstybės prievarta garantuojamos poveikio priemonės. Teisinę atsakomybę galima traktuoti ir kaip teisinį santykį, kur aiškiai nustatytos jo dalyvių pozicijos. Viena vertus, tai valstybės, jos organų ir pareigūnų pozicija, kita vertus, - teisės pažeidimą padariusio asmens padėtis. Pagrindinis teisinės atsakomybės mechanizmo elementas yra jos norminis pagrindas - įstatymai ir kiti norminiai aktai. Nesant tokio norminio pagrindo, negali būti teisinės atsakomybės. Taigi teisinė atsakomybė kaip reiškinys ir kaip teisinis santykis egzistuoja tiek, kiek ji sureguliuota ir pagrįsta norminiais aktais ir jų taikymu.
Teisinės valstybės sąlygomis prievoliniai santykiai egzistuoja ne tik privatinėje, bet ir viešojoje teisėje. Atsiranda nauja prievolė - teisinė atsakomybė (administracinė ar baudžiamoji). Teisinė atsakomybė - tai teisės pažeidėjui valstybės vardu remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teisės normų nustatytą teisinę tvarką, atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą, pasireiškiantis teisės pažeidėjo elgesio smerkimu ir teisinių sankcijų (atsakomybės priemonių) taikymu, dėl ko pažeidimą padaręs kaltas asmuo patiria nepalankius moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobūdžio padarinius.
Kitaip tariant, teisinė atsakomybė - valstybės valdymo prievartinių priemonių visuma, įteisinta įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuri taikoma, kuomet asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo savo teises ir pareigas, tuo galimai pažeisdamas kitų asmenų teises, valstybės nustatytą teisinę tvarką ir už tokį neteisėtą veikimą ar neveikimą jam valstybė gali taikyti tas priemones, siekiant, kad šis asmuo patirtų tam tikrus neigiamus padarinius ir ateityje stengtųsi laikytis visiems vienodai taikomų teisės normų.
Teisinė atsakomybė gali būti suprantama ir kaip tam tikras teisinis santykis, kurio dalyviai vienas kitam turi tam tikras teises ir pareigas. Reikia atsižvelgti į tai, kad šis santykis yra specifinis, o jo atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas. Pažeidus pareigą vykdyti teisės normos paliepimus ar draudimus, asmuo turi patirti ir tam tikrą savo teisių susiaurinimą. Asmuo, atsisakydamas vykdyti pareigas, praranda ir tas pareigas garantuojamas savo teises.
Teisinės Atsakomybės Rūšys
Teisės teorijos mokslininkai išskiria keletą atsakomybės rūšių:
- Civilinę;
- Baudžiamąją;
- Administracinę;
- Drausminę.
Šis sąrašas nėra baigtinis. Pavyzdžiui, išskiriama įmonių, įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė, konstitucinė atsakomybė, tarnybinė atsakomybė. Visos minėtos atsakomybės rūšys aktualios ir muitinės veikloje, kuri vykdydama savo veiklą taiko visas minėtas atsakomybės rūšis, galbūt išskyrus konstitucinę atsakomybę.
Administracinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, todėl jai turėtų būti būdingi visi bendrieji teisinės atsakomybės požymiai. Toks kodifikuotas teisės normų rinkinys Lietuvos Respublikoje yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Administracinę atsakomybę numato ir kiti teisės aktai.
- Administracinės atsakomybės faktinis pagrindas yra administracinės teisės pažeidimas.
- Administracinė atsakomybė taikoma fiziniams asmenims, kuriems pažeidimo padarymo dieną yra 16 metų bei pakaltinami, išskiriant pareigūnus ir kitus specialius individualius subjektus administracinę atsakomybę.
Administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Ši procesinė tvarka, palyginus su baudžiamuoju ar civiliniu procesu yra žymiai paprastesnė ir operatyvesnė. Administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.
Muitinės veikloje prieš taikant administracinę atsakomybę svarbios ir kitos administracinės poveikio priemonės, kardomosios, prevencinės, kurias taiko muitinė iki administracinės nuobaudos taikymo. Tai yra administracinės atsakomybės taikymo sudedamoji dalis, kuri be kitų administracinių poveikio priemonių nebūtų realizuojama.
Korupcijos tyrimas įsibėgėja: STT akiratyje – du ekspremjerai • TV3 žinios
Muitinės Veikla ir Prievartos Priemonės
Muitinė - valstybinė institucija, surenkanti didžiąją dalį lėšų į valstybės biudžetą, o nuo 2004 m. ir į ES biudžetą. Šios institucijos teisės aktai suteikia teisę taikyti galimas administracines poveikio priemones, tame tarpe sankcijas, kuriomis muitinė gali užkirsti kelią teisės pažeidimui, nutraukti teisės pažeidimą, nubausti pažeidimą padariusį asmenį taikant jam tam tikras sankcijas.
Administracinės Prevencinės Prievartos Priemonės
Pagrindinė administracinių prevencinių prievartos priemonių paskirtis, jas įgyvendinant muitinės veikloje - užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ir nusikaltimams, daryti įtaką asmenų elgesiui taip, kad jie nevengtų vykdyti jiems nustatytų pareigų, prievolių, savo pareigas, prievoles atliktų tinkamai ir savalaikiai, o taipogi, užtikrinti visuomeninį saugumą, valstybės valdymo bei ekonominį stabilumą. Paprastai administracinės prevencinės prievartos priemonės vykdomos dar nepadarius administracinio teisės pažeidimo, o siekiant užkirsti kelią jo padarymui, išvengti galimų žalingų pasekmių.
Apžvelgsime pagrindines administracines prevencines priemones, taikomas muitinės veikloje:
- Muitinės priežiūra.
- Muitinis tikrinimas.
Muitinis tikrinimas - tai tiksliai apibrėžti veiksmai, pavyzdžiui, prekių tikrinimas, dokumentų egzistavimo ir autentiškumo tikrinimas, įmonių apskaitos ir kitų registrų tikrinimas, transporto priemonių tikrinimas, bagažo ir kitų daiktų, kuriuos gabena arba su savimi nešioja asmenys, tikrinimas ir tarnybiniai tyrimai bei kiti panašūs veiksmai, atliekami siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi muitinės veiklos taisyklių ir, atitinkamais atvejais, kitų teisės aktų nuostatų, taikomų prekėms, kurios yra muitinės prižiūrimos.
Muitinės pareigūnai įgyvendina vieną iš pagrindinių savo funkcijų, tuo užkirsdami kelią galimiems teisės pažeidimams ar net nusikaltimams. Taip pat tikrinama asmenų ūkinė komercinė veikla, jos apskaita, su muitų teisės aktų taikymu susijusi finansinė atskaitomybė. Be jau minėtų priemonių paminėtinas ir įtraukimas į ,,rizikos profilį“, kuris yra gana efektyvi prevencinė priemonė.
tags: #kada #muitines #pareigunai #gali #tikrinti #gamybines