Parduodant butą Lietuvoje, svarbu ne tik pasirūpinti reikiamais dokumentais, bet ir tinkamai išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbius aspektus, susijusius su išsiregistravimo procesu, įskaitant reikalingus dokumentus, procedūras ir galimus sunkumus.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Pagrindiniai Aspektai
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims.
- Socialinės išmokos ir paslaugos: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Adreso naudojimas: Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos.
Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
- Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip ir Kur Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Internetu per e. valdžios vartus.
- Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
- Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Savininko Sutikimas
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu.
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Nuomininko Teisės
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Dažnai pasitaiko situacijų, kai asmuo yra registruotas bute, kuris priklauso kitam asmeniui. Tokia situacija gali sukelti įvairių klausimų ir nesusipratimų, ypač skyrybų ar kitų ginčų atveju. Pats prisiregistravimo faktas nėra esminis, tačiau jis suteikia tam tikrų teisių ir įpareigojimų. Registracija bute suteikia asmeniui vienintelę teisę - nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur. Tačiau tai nereiškia, kad registruotas asmuo įgyja nuosavybės teises į butą.
Svarbu atsiminti, kad jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.

Dokumentai, Reikalingi Parduodant Butą
Norint parduoti butą, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar tikrai galite jį parduoti, ar turite visus sandoriui reikalingus dokumentus. Kai žinosite, kad visi reikiami dokumentai yra tvarkingi - jausitės žymiai labiau pasitikintys savimi šiame procese.
Pateikiame sąrašą dokumentų, kurių gali prireikti:
- Turto įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
- Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys.
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- VĮ Registrų centro išrašas.
- Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas butą parduoti.
- Jei butas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Sklypo planas (jei butui ar pastatui priklauso ir sklypas).
- Jei butas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
- Jei parduodate Jums priklausančią buto dalį - notarui turėsite pateikti kitų bendraturčių atsisakymus pirkti Jūsų turtą.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Energetinio naudingumo sertifikatas, kurį įprastai užsako notaras.
- Namo administratoriaus arba namo bendrijos (jei namas turi bendriją) pažyma apie tai, kad neturite skolų.
- Jei namas yra renovuotas ir mokate renovacijos kreditą dalimis - bus reikalinga pažyma apie renovacijos kredito likutį, kurį perims Jūsų buto pirkėjas. Galimas susitarimas ir kitoks - kad Jūs pilnai padengiate renovacijos kredito likutį.
Tai yra bendrinių dokumentų sąrašas, kurie reikalingi standartinėse situacijose. Jei situacija keblesnė, pvz., butas yra areštuotas antstolių, turi uzufruktą ar priklauso nepilnamečiam asmeniui - bus reikalingi papildomi dokumentai buto pardavimui.
Pasiruoškite dokumentus iš anksto, kad atsiradus Jūsų buto pirkėjui, galėtume sklandžiai pereiti prie preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.
Kaip Išregistruoti Asmenis Iš Parduodamo Buto?
Tuo atveju, jei butas nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui ir šis neturi savų nepilnamečių vaikų, butą parduoti galima be jokių apribojimų, nepaisant to, ar jame yra registruoti kiti asmenys, tarp jų - nepilnamečiai vaikai. Tačiau apie planuojamą buto pardavimą būtina informuoti jame gyvenančius ir registruotus asmenis.
Šie iki numatomo pardavimo privalo išsikelti ir išsiregistruoti iš buto, nes įvykdžius buto pirkimo-pardavimo sandorį turtą valdys naujasis savininkas, o registruoti asmenys neturės jokio teisinio pagrindo šiame bute gyventi.
Būtina paminėti išimtį, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Iškeldinti asmenų negalima, kai yra nustatytas uzufruktas - t. y. teisė asmeniui gyventi bute tam tikrą laiką. Ji paprastai nustatoma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant, kad šie turės gyvenamąją vietą iki 18 metų. Uzufruktas yra registruojamas nekilnojamojo turto registre ir jį paprastai nustato teismas skyrybų ar kitais atvejais.
Tuo atveju, jei uzufruktas nėra nustatytas, parduodamame bute registruoti ir gyvenantys asmenys privalo išsikelti bei išsiregistruoti gavę pranešimą apie numatomą buto pardavimą. Jei asmuo neišsikelia taikiai, buto savininkui suteikiama teisė kreiptis į teismą ir reikalauti iškeldinti bute gyvenančius asmenis.
Ką Daryti Nusipirkus Butą Su Skolomis?
Įsiskolinimą už komunalines paslaugas privalo sumokėti butą parduodantys asmenys, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta kitaip. Visada palankiausia paprašyti pardavėjo sumokėti skolas. Tačiau, jei pardavėjas nėra nusiteikęs geranoriškai, tinkama išeitis yra kreiptis į institucijas, kurioms buto pardavėjas liko skolingas.
Nepasirašyk kol neperžiūrėsi! Pirma būsto paskola
Nekilnojamojo Turto Agentūros Paslaugos
Norint parduoti butą, nėra būtina kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą (NTA). Šios įstaigos tiesiog palengvina pardavimo procesą, tuo pačiu sutaupydamos jūsų laiką ir pinigus. Agentūrų paslaugos yra mokamos ir kainuoja apie 3 proc. nuo atliktos operacijos sumos.
Dažniausiai profesionalūs NT agentai butą parduoda brangiau ir greičiau nei tai galėtume padaryti jūs patys. Taip pat užtikrinamas jūsų saugumas. NTA dažniausiai turi sąrašus potencialių klientų bei aktyviai bendradarbiauja su kitomis NT agentūromis, kurios taip pat turi klientų.
Vis dėlto ne vien parduodant būstą NTA yra pakankamai geras sprendimas. Pirkdami butą nekilnojamojo turto agentūroje galite gauti daug daugiau pasiūlymų nei internete ar spaudoje.
Tarpininkavimo sutarties pasirašymas tarp NTA ir pardavėjo ar pirkėjo yra visiškai patikima ir įprasta procedūra, kuri suteikia galimybę nekilnojamojo turto agentui teikti savo siūlomas paslaugas.
Atsiskaitymas Už Butą
Saugiausias ir patogiausias būdas atsiskaityti - banko pervedimas. Norint atsiskaityti tokiu būdu, notarui reikia palikti visus reikalaujamus dokumentus, ir jis sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Šis procesas užtrunka nuo 45min iki kelių valandų. Tuo metu pirkėjui patogu nuvykti į banką ir atlikti pervedimą į pardavėjo banko sąskaitą. Iš po banko jau galima sugrįžti pas notarą ir atsiimti pirkimo-pardavimo sutartį.
Jei pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, priimta, jog pinigai sumokami prieš sutarties pasirašymą.
Patarimai Prieš Parduodant Būstą
- Prieš pateikiant būstą rinkai, turbūt pirma mintis, šaunanti Jums į galvą, kad būtų gerai jį sutvarkyti ar atlikti smulkų remontą.
- Įsitikinkite, jog visi būsto dokumentai yra tvarkingi.
- Svarbu, jog jeigu jau nusprendėte parduoti savo turtą, turite nuo jo atsiriboti ir emociškai. Tai reikšia, jog šį turtą reikia vertinti tik kaip prekę, kuri bus pasiūlyta rinkai. Toks požiūris padės nustatyti teisingą kainą, taip pat lanksčiau derėtis su potencialiais pirkėjais.
- Pagrindinis Jūsų, kaip pardavėjo, tikslas - leisti potencialiam pirkėjui įsijausti į šeimininko vaidmenį. Prieš priimdami potencialius savo būsto pirkėjus, nuspręskite, kaip ketinate tai daryti: ar rodysite savo būstą kiekvienam paskambinusiam, visiškai prisitaikydami prie pirkėjo, ar skirsite apžiūroms konkrečią datą?
- Skirkite laiko namų sutvarkymui. Pirmiausia, paslėpkite visas asmenines smuklmenas: nukabinkite nuotraukas, surinkite smulkius suvenyrus, papuošalus. Virtuvėje paslėpkite visus puodus ir keptuves, sudėkite daiktus nuo stalų į spinteles. Miegamuosiuose surinkite nereikalingas pagalvėles ir antklodes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas vonios kambariui. Tai pati asmeniškiausia būsto vieta, todėl čia praktiškai turėtų likti tik vonios įranga ir baldai.
- Prieš įsileisdami pirkėjus, išvėdinkite kambarius. Jei būstą parduodate vasaros karščių metu, pasistenkite, kad namuose būtų vėsu, jei - žiemą, namuose turėtų būti jaukiai šilta. Netgi galite papildomai pašildyti patalpas elektriniais prietaisais. Nemalonius namų kvapus geriausiai išsklaido kavos aromatas.
- Svarbu, jog pirkėjas jaustųsi laisvai, todėl duokite jam laisvės pačiam vaikštinėti po jūsų namus. Kadangi pirkėjas, matydamas būsto savininką, dažniausiai jaučiasi nejaukiai, būsto apžiūras geriausia patikėti brokeriui. Jis žinos, kaip padąsinti pirkėją, o šis savo ruožtu, nematydamas savininkų, pats greičiau įsijaus į būsimo šeimininko vaidmenį.
Derybos Su Pirkėju
- Norint sėkmingai derėtis, pirmiausia reikia žinoti būsimų derybų tikslą - ką norima pasiekti. Būsto pardavimo atveju pagrindinis derybų tikslas būtų išsiderėti kuo aukštesnę būsto pardavimo kainą. Šiam tikslui įgyvendinti, visų pirma, reikia teisingai nustatyti turto kainą. (nuoroda į kainos nustaymą).
- Taigi pirmos derybos su potencialiu pirkėju turėtų vykti jau po Jūsų buto apžiūrėjimo. Pasidomėkite, kokie panašūs pasiūlymai šiuo metu yra reklamuojami. Kuo jūsų būstas galėtų išsiskirti? Žinokite visus savo būsto privalumus (gražus vaizdas pro langą, rami vieta, saugi aplinka, geras susisiekimas ir t.t ). Taip pat vertėtų pasitikrinti žinias apie savo būsto statybos ypatumus. Tai ypač svarbu individualių namų pardavėjams ir naujų butų savininkams.
- Deryboms geriausia pasirinkti neutralią vietą, idealiausiai tinka nekilnojamo turto brokerio biuras. Tuomet nekyla nepageidaujamų ginčų dėl buitinės technikos ar baldų, į kuriuos pirmiausia apeliuojama, esant parduodamame būste.
- Svarbiausia, žinokite, ką norite pasiekti derybomis. Laikykitės tvirtos pozicijos tik dėl svarbiausių dalykų, o ne tokiems reikšmingiems - vertėtų pirkėjui padaryti nuolaidų.
Svarbu Prisiminti
- Visada pasidomėkite ar jūsų perkamas butas nėra įkeistas ar areštuotas. Pardavėjas privalo pateikti VĮ Registrų centro išrašytą pažymą, kurioje nurodomi duomenys apie turto įkeitimą ar areštą.
- Įsigyti įkeistą būstą taip pat galima. Būsto savininkui tereikia turėti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymą sandoriui bei kreditoriaus leidimą parduoti turtą. Tačiau norint, kad Jums nusipirkus būstą, jis būtų išlaisvintas nuo įkeitimo, pirkimo - pardavimo metu (Jūs arba būsto pardavėjas) turėtumėte sumokėti kreditoriui įsiskolinimo sumą. Kreditorius tiesiog turi pasirašyti, jog neturi pretenzijų į įkeistą turtą ir sutinka, kad kreditas būtų nuimtas.
- Saugiausias ir patogiausias būdas atsiskaityti - banko pervedimas. Norint atsiskaityti tokiu būdu, notarui reikia palikti visus reikalaujamus dokumentus, ir jis sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Šis procesas užtrunka nuo 45min iki kelių valandų. Tuo metu pirkėjui patogu nuvykti į banką ir atlikti pervedimą į pardavėjo banko sąskaitą. Iš po banko jau galima sugrįžti pas notarą ir atsiimti pirkimo-pardavimo sutartį.
- Jei pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, priimta jog pinigai sumokami prieš sutarties pasirašymą.
- Ar tikslinga pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei realiai mokama (tam, kad reikėtų mokėti mažesnę notarinę rinkliavą)? Įstatymiškai, jei sutartyje nurodyta suma neatitinka tikrosios sandorio vertės, tai sutartis tampa negaliojanti. Todėl nurodyti mažesnę būsto vertę, nei ji yra iš tiesų, nepatariama. Be to, pardavėjui palanku rodyti tikrąją buto vertę dėl pajamų deklaravimo.
- Dėl išlaidų apmokėjimo dažniausiai susitaria pats pirkėjas ir pardavėjas, tačiau įprastai priimta, jog šią sumą abu pasidalina per pusę.
- Buvusių savininkų išregistravimas užtikrina optimalų jūsų saugumą.
Papildoma Informacija
- Atsiskaitymas - prieš ar po sandorio? Įprasta, kad atsiskaitymas būna dviejų tipų: iki sandorio arba po jo. Tuo atveju, jei atsiskaitoma iki sandorio, notaras paprašo pavedimą patvirtinančio dokumento - banko išrašo iš pardavėjo, kad būtų užfiksuotas įplaukų įskaitymas į pardavėjo sąskaitą.
- Neretai pirkėjai nustemba, kad neužtenka pavedimo kopijos. Taip yra, nes pasitaiko atvejų, kad pavedimai atšaukiami ar nepriimami bankų, todėl toks notarų pageidavimas yra pagrįstas.
- Taip pat įprasta pavedimą daryti sandorio metu - kai šalys mato viena kitą, ant stalo guli pasirašyta sutartis. Tokiu atveju rekomenduojama pavedimus atlikti tarp pardavėjo ir pirkėjo banko sąskaitų, esančių tuose pačiuose bankuose - atsiskaitymas būna momentinis ir pardavėjas pinigus savo sąskaitoje pamato labai greitai.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje. Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite ČIA.
tags: #kada #po #poardavimo #reikia #issiregistruoti #is