Turbūt pritarsite, kad tvarumo siekis tampa vis aktualesnis visose gyvenimo srityse - aktyviai ieškoma išeičių, kaip sumažinti žalingą poveikį aplinkai. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, - aukštos energinės klasės būstai.
Jau įžangoje užsiminėme, kad Lietuvoje galioja įstatymas (įvestas nuo 2021-ųjų), įpareigojantis naujo pastato projekto statybos rangovus užtikrinti, kad objektas atitiktų A++ energinę klasę. Tačiau ar žinote, kada tiksliai šis reikalavimas įsigalioja ir kokios išimtys galimos?
A++ Energinės Klasės Apibrėžimas ir Reglamentavimas
Pirmiausia, derėtų žinoti, kad energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas: reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas Str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Aplinkos ministerija kartu su KTU mokslininkais.
Pasak reglamento, A++ reikalavimus atitinkantys pastatai - tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui). Daugiau nei 50 proc. energijos, A++ klasės pastate, privalo būti iš atsinaujinančių šaltinių. Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti).
Pagrindiniai A++ reikalavimai būstui:
- Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
- Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc.
- Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc.
- Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti - svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę.
- Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs - dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija.
Vis dėlto, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir atlikti išsamią projekto analizę. Juk tikslas - pasiekti A++ namo kriterijus, t. y. aukščiausią energijos efektyvumo lygį.
Kodėl Aktualu Taupyti Energiją?
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos sudarytoje atmintinėje „Energiją taupyti verta“ pastebima, jog energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, nes lemia anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, o tai yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių vyksta globalinis atšilimas. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami, energijos (o taip pat ir savo) išlaidas galime sumažinti net 10 proc.
Kada Privaloma Sertifikuoti Pastatą?
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:
- Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.
- Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.
Išimtys ir Galimi Nukrypimai
Vis dar pasitaiko klausimų, kada nereikalingi namų projektai ir statybų leidimai. Statant namus VISADA reikalingi statinio PROJEKTAI, fasadų, išplanavimo, pjūvio, stogo brėžiniai. Leidimo statyti naują statinį nereikia:
- Sodo namams iki 50m2 sodų bendrijoje rajone.
- Ūkiniams pastatams iki 50m2, aukštis 5m namų valdoje mieste (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- Ūkiniams pastatams iki 80m2 namų valdoje rajone (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- Ūkiniams pastatams iki 80m2 ūkininko sodyboje rajone, turint ūkininko pažymėjimą, o tarpatramis neturi viršyti 6m.
Kadangi internete yra nemažai klaidinančios informacijos, kad bet kokį 80m2 namą rajone galima statyti be leidimų, labai rekomenduojame visais atvejais pasiskambinti į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir pasiklausti.
Kaip Įsivertinti, Ar Būstas Yra Energetiškai Efektyvus?
Aukščiausios energinio naudingumo klasės namas - tai ne tik apšiltintos sienos ar stogas. Energinio naudingumo klasių, kurios parodo, kiek energetiškai efektyvus yra pastatas, egzistuoja devynios - A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, kur A++ yra aukščiausia klasė.
A++ pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Tokiame pastate, daugiau negu 50 proc. energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, vėjo, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai. Taip pat tokiuose pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumo koeficiento COP rodiklis turi būti ne mažiau 5.
A++ energetinio naudingumo klasės pastato per metus sunaudojama energija - maždaug 6-10 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus. Visame name naudojamas tik LED apšvietimas.
Pavyzdys: „Pušų apartamentai“ Kaune
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kur aukštos energinės klasės nauda atsiskleidžia kasdienybėje, yra „Pušų apartamentai“ Kaune. Šis projektas siūlo A++ klasės būstus su itin žemomis šildymo sąnaudomis - sausio mėnesio duomenimis, 1 m² šildymas čia kainavo tik 0,52 € su PVM. Tai reiškia, kad 40 m² buto šildymas kainavo vos apie 21 € per mėnesį.
A++ klasės namo projektas su statybos leidimu Kauno r. sav., Martinavos k. Agrastų g.
Apibendrinant, A++ energinė klasė nėra tik mada, bet ir reali nauda, kuri atsiperka finansiškai, praktiškai ir morališkai. Renkantis būstą, verta atsižvelgti į ilgalaikes sąnaudas, komforto lygį ir tai, kaip būstas atitinka šiuolaikinius gyvenimo kokybės standartus.