Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai Parduodant Žemės Sklypą?

Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingi kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą, kokie dokumentai reikalingi ir kuo skiriasi kadastriniai matavimai nuo geodezinių. Taip pat panagrinėsime žemės sklypo paskirties keitimo procesą.

Kadastriniai Matavimai Parduodant Žemės Sklypą: Kada Jų Reikia?

Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą yra atliekami norint parduoti, išnuomoti ar dovanoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (namų valda ar kita paskirtis), kuris yra miesto ribose. Taip pat jei to pageidauja būsimas savininkas ar nuomininkas, nors sklypas yra ne miesto, o rajono ribose.

Jei žemės sklypas yra rajono ribose, tai tiek pardavimui, tiek dovanojimui pakanka preliminarių sklypo matavimų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį, ir kadastriniai matavimai nėra būtini. Tokiu atveju ant preliminarių sklypo matavimų plano yra būtina žyma apie tai, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą. Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Kada Dar Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.). Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Kadastriniai Matavimai Naujos Statybos Atvejais

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Etapai:

1. Pamatų kadastriniai matavimai: Atliekami tik tuo atveju, kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
2. Nebaigtos statybos registravimas: Atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Dokumentai Reikalingi Kadastriniams Matavimams

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra būtini šie dokumentai:

• Žemės sklypo registro pažymėjimas;
• Preliminarių matavimų planas;
• Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis. Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus.

Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• Žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• Pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• Įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį).

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Geodeziniai Ir Kadastriniai Matavimai: Kuo Jie Skiriasi?

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai yra svarbūs procesai, užtikrinantys tikslų žemės sklypų ir nekilnojamojo turto duomenų valdymą. Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.

Geodeziniai matavimai plačiąja ir dažniausiai tarp žmonių naudojam prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje , naudojant įvairius metodus ir technologijas. Tai iš esmės visi matavimai, kurie atlikti ypatingai tiksliais matavimų prietaisais kuriais tikslumas dažnai galimas mm tikslumu.

Geodeziniai matavimai (metodikų ir matavimų prietaisų visuma) plačiai naudojama statybų aikštelėje, kadastrinių žemės sklypų matavimų metu, pastatų kadastrinių matavimų metu ir netgi kai kurių pažengusių vartotojų ar meistrų buityje ir smulkiuose darbuose. Be geodezinių matavimų šiuo metu nebūtų įmanomi jokių planų ir žemėlapių sudarymas.

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas. Geodezinius matavimus gali atlikti tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas. Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas. Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais. Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams.

Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.

• Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

• Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”.

Apibendrinant:

• Geodeziniai matavimai: tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai.
• Kadastriniai matavimai: žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, skirti NT kadastro duomenų bazės kūrimui ir atnaujinimui.

Skirtumai tarp geodezinių ir kadastrinių matavimų

Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp geodezinių ir kadastrinių matavimų:

tags: #kada #reikalingi #kadastriniai