Stogo tvorelių įrengimo reikalavimai Lietuvoje

Įrengiant stogą, svarbu atsižvelgti į daugybę reikalavimų, užtikrinančių jo saugumą, ilgaamžiškumą ir atitiktį galiojantiems teisės aktams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius stogo tvorelių įrengimo reikalavimus Lietuvoje, remiantis techniniais reglamentais ir specialistų rekomendacijomis.

Pagrindiniai reikalavimai plokštiesiems neeksploatuojamiems stogams yra reglamentuojami techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“.

Pagrindiniai kriterijai, kuriais reglamentuojamas sutapdintų (plokščiųjų) neeksploatuojamų stogų įrengimas, tai:

• Nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 laipsnio ir ne didesnis kaip 7 laipsniai.
• Stogai turi tenkinti priešgaisrinius reikalavimus.

Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus. II laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai irgi turi būti ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės, jei pastato stogo plotas, neatsižvelgiant į jo aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 4-oje lentelėje. III laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogams išorės degumo reikalavimai nekeliami.

Jei pastato stogas kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t.t.

Savanoriškoji geroji sutapdintų stogų įrengimo praktika gali būti įgyvendinama statybų metu vadovaujantis Lietuvos statybininkų asociacijos 2010-03-19 įsakymu Nr. 7 patvirtintomis statybos taisyklėmis ST 121895674.06:2010 „Stogų įrengimo darbai“.

Stogo ilgalaikiškumas ir projektavimas

Vienas esminių pirmųjų sprendinių, priimamų dar prieš pradedant sutapdinto stogo projektavimo darbus, yra stogo ilgalaikiškumas. Ši charakteristika nulemia visą tolesnę stogo konstrukciją ir biudžetą.

Projektavimo metu formuojant sutapdinto stogo technines specifikacijas būtina remtis ne tik pagrindinių ir jį papildančių Lietuvos techninių reglamentų reikalavimais bei nuostatomis, bet ir gamyklų gamintojų, kurių produkcija rengiamasi panaudoti, technine dokumentacija.

Projektuojami produktai ir sprendiniai turi būti aiškiai apibrėžti tinkamais techniniais rodikliais ir turi būti nurodyta, pagal kokius nacionalinius ar tarptautinius standartus šie rodikliai yra nustatyti.

Stogo paklotas

Šiuolaikiniuose pastatuose dažniausiai pasitaikantis ir vienas ekonomiškiausių sutapdinto stogo pakloto sprendimų yra profiliuotos skardos paklotas, naudojamas ir kaip atraminė stogo konstrukcija, ir kaip estetinės išvaizdos atitvara (lubos). Pakloto įrengimas technologiškai yra vienas sudėtingiausių stogo įrengimo etapų.

Projektuojant stogo pakloto mechanines apkrovos charakteristikas, rekomenduotina naudoti gamyklų gamintojų siūlomas apkrovos skaičiavimo programas bei techninėse specifikacijose nurodyti, kokio gamintojo ir kokio tipo pakloto gaminiai parinkti, ir kaip alternatyva patikslinti, kad statybos metu naudojant kito gamintojo paklotus būtina perskaičiuoti apkrovos charakteristikas ir pateikti jas darbo projekte.

Paklotams tvirtinti būtina naudoti tinkamus, gamyklos gamintojos rekomenduotinus savigręžius varžtus ir tinkamai juos sumontuoti.

Kaip atkreipia dėmesį UAB „Ejot Baltic“ specialistai, šiuolaikinės technologijos paklotui tvirtinti prie plieninių konstrukcijų numato ne tik tradicinius cinkuotus savigręžius, bet ir automatiškai įkalamas smeiges. Įmonės specialistai rekomenduoja paklotui tvirtinti prie stogo konstrukcijų naudoti cinkuotus savisriegius varžtus EJOT SAPHIR JT2 arba smeiges SBR-14, kurioms pritvirtinti turi būti naudojami montažiniai pistoletai P230 arba P 525 L. Tvirtinant smeigėmis, plieninės konstrukcijos turi būti ne plonesnės nei 6 mm, montavimo greitis padidėja net penkis kartus.

Stogo šiltinimas

Įrengiant sutapdinto stogo apšiltinimo sluoksnį, termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį.

„Vienas ekonomiškiausių bei pažangiausių sutapdinto stogo įrengimo būdų - jį apšiltinti polistireniniu putplasčiu“, - teigia AB „Ukmergės gelžbetonis“, gaminančios prekių ženklo „Termoporas“ gaminius sutapdintiems stogams apšiltinti, specialistai. Žvelgiant ekonominiu aspektu, investicijos efektas sutapdintam stogui šiltinti, palyginti su mineraline vata, siekia iki 30 %.

Pasirinkus apšiltinimą polistireniniu putplasčiu, dėl mažesnio gaminių svorio mažėja stogo ir konstrukcijų apkrova.

Sutapdinto stogo šilumos izoliacija iš polistireninio putplasčio gali būti įrengiama iš vieno arba kelių sluoksnių. Jei šilumos izoliacija įrengiama iš vieno sluoksnio, polistireninio putplasčio plokščių briaunos gali būti su užlankais. Jei šilumos izoliacija įrengiama iš dviejų sluoksnių, briaunos gali būti lygios, tačiau atstumas tarp skirtingų sluoksnių siūlių neturi būti mažesnis kaip 200 mm, teigia bendrovės specialistai.

Taip pat nereikia pamiršti, kad šiltinimas polistireniniu putplasčiu leidžia lanksčiau ir tiksliau įgyvendinti siekiamus šilumos izoliavimo parametrus, nes polistireninio putplasčio blokai pjaustomi pagal kliento pageidavimą per kelias dienas net ir gana dideliems stogams.

Visuose apšiltintuose sutapdintuose stoguose turi būti įrengta garo izoliacija. Izoliacijos tipas priklauso nuo patalpų, esančių po stogu, santykinės oro drėgmės ir temperatūrinio režimo.

Garo izoliacija įrengiama iš šiltosios konstrukcijos pusės prieš šilumos izoliaciją arba tarp šilumos izoliacijos sluoksnių. Garo izoliaciją tarp šilumos izoliacijos sluoksnių rekomenduojama įrengti tada, jei stogas įrengiamas ant profiliuoto plieno lakštų.

Kai garo izoliacija įrengiama tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių, būtina laikytis taisyklės, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį. Priešingu atveju - garo izoliacija turi būti įrengiama prieš šilumos izoliaciją iš šiltosios pusės.

Įrengiant vėdinamuosius stogus ant profiliuoto plieno lakštų, garo izoliacija būtinai turi būti įrengiama tarp šilumos izoliacijos sluoksnių.

Vienas pagrindinių techninių rodiklių, kuris turi būti nurodomas garo izoliaciniam sluoksniui, tai hidroizoliacinio sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis sd, kurio vertė turi būti parenkama pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.

Stogo sluoksnių tvirtinimas

Sutapdinto stogo sluoksniai yra nuolat veikiami vėjo bei kitų apkrovų, todėl labai svarbu išskirti ir stogo sluoksnių tvirtinimą.

Konstrukciniai-mechaniniai šilumos izoliacinio sluoksnio bei hidroizoliacinės dangos tvirtinimo sprendimai projektavimo metu turi būti suformuoti stogo vidurinei, pakraščių ir kampinėms dalims, atsižvelgiant į naudojamo pakloto tipą, šilumos izoliacijos sluoksnį bei hidroizoliacinę dangą.

Labiausiai apkrovų veikiama stogo dalis - stogo kampai, todėl šiose vietose tvirtinimo elementų tankis turi būti didžiausias.

Apšiltinimo sluoksniui tvirtinti bendrovė siūlo prekių ženklo „Climadur-Dabo®“ savisriegius FBS-R-6,3 tipo betonui ir TKR-4,8 tvirtinti prie plieno pakloto bei plastikinių lėkštelių: „EcoTek“ - tvirtinti rankiniu būdu ir HTK - tvirtinti su įrankiais.

Ne mažiau svarbu, kad projektavimo metu būtų priimtas sprendimas dėl tvirtinimo elementų antikorozinės dangos. Šiuo metu sutapdintų stogų įrengimą reglamentuojantys dokumentai neapibrėžia konkrečių antikorozinių reikalavimų tvirtinimo elementams: visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo gaminiai bei skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų: cinkuoto plieno, nerūdijančiojo plieno, vario ir pan.

Apšiltinimo sluoksniui bei hidroizoliacinėms dangoms tvirtinti ant parapeto turi būti naudojamos smeigės su plieninėmis cinkuotomis lėkštelėmis HTV 82/40 F, tvirtinti prie betono ar plytų sienos - naudojamos mūrvinės ND-K 8×80, o prie daugiasluoksnių plokščių - TKR savisriegiai.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visi tvirtinimo elementai, naudojami plokščiojo stogo apšiltinimo sluoksniui ir hidroizoliacinei dangai tvirtinti, patenka į reglamentuojamų produktų sąrašą: mechaniškai tvirtinamų lanksčių hidroizoliacinių stogų membranų sistemos, kurioms išduodami Europos techniniai liudijimai pagal ETAG 006.

Hidroizoliacinės dangos

Sutapdintų stogų hidroizoliacinės dangos parinkimas ir reikalavimų suformavimas yra vienas atsakingiausių stogo įrengimo momentų.

Visų tipų sutapdinto stogo dangos turi ir pranašumų, ir trūkumų bei techninių charakteristikų, o pasiūlos spektras yra gana didelis. Dėl šių priežasčių projektavimo metu turėtų būti apibrėžtas ir pagrįstas ne tik planuojamas naudoti stogo dangos tipas, bet ir konkretūs techniniai rodikliai bei charakteristikos, kuriuos turėtų atitikti hidroizoliacinė sutapdinto stogo danga.

Hidroizoliacinių dangų tiekėjai UAB „Profesionalios technologijos“, pristatantys rinkoje vieno didžiausių pasaulio stogų dangų gamintojų - koncerno „Sika“ - dangas, sutapdintiems stogams siūlo rinktis PVC stogo dangas. PVC stogo dangos yra vienos technologiškai pažangiausių hidroizoliacinių stogo dangų, o pagal savo atsparumo savybes puikiai tinka Lietuvos klimato sąlygomis.

PVC stogo dangos gali būti mechaniškai tvirtinamos arba klijuojamos prie stogo konstrukcijos, o siūlės suvirinamos tarpusavyje karštu oru. Kitas būdas - balastinis tvirtinimas, naudojamas žalių stogų atveju. Stogo hidroizoliacinės dangos įrengimas vyksta greitai ir praktiškai bet kokiu oru, pavyzdžiui, keturių žmonių brigada per dieną sumontuoja 1 000 m2 stogo. Stogo dangos ilgalaikiškumas siekia apie 25-50 metų, žiūrint koks yra dangos storis, o kainos ir kokybės santykis šio tipo dangas daro patraukliausias projektuose.

PVC stogo dangos gali būti ir šviesių spalvų, tad vasaros metu ši danga neįkaista taip stipriai kaip juodos dangos, be to, jos yra atsparios UV spinduliams. PVC stogo danga yra pralaidi vandens garams (kvėpuojanti), o bituminė stogo danga yra nekvėpuojanti, todėl įrengus PVC dangą ant stogo nebereikia vėdinimo kaminėlių. Ši danga taip pat labai lanksti, todėl ja paprasčiau apdirbti ir kitas stogo detales: švieslangius, ventiliacijos sistemas, įlajas ir t. t. Be to, tokia PVC stogų danga galima apdirbti ir renovuojamus skardinius stogus.

Ne mažiau svarbus faktorius, siekiant kokybiško stogo, būtinybė suderinti kokybišką stogo dangą su kokybišku montavimu.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl dangos technologiškumo žemos kvalifikacijos stogdengiai šios dangos įrengti nesiima. UAB „Profesionalios technologijos“ rekomenduoja rinktis populiarias Lietuvoje kalandruotas PVC dangas Sikaplan G ir VGWT 1,2 ar 1,5 mm storio, esant poreikiui, gali būti tiekiamos ir 1,8 bei 2 mm storio dangos.

Naujovė rinkoje - skystosios stogų membranos. Tai solidi alternatyva standartinėms ritininėms bituminėms ar PVC dangoms renovuojamuose objektuose. Skystosios membraninės sistemos „SikaRoof MTC“ - atsakas į rinkos spaudimą pasiūlyti su stogų dengimo sistemomis dirbantiems rangovams paprastą ir ekonomišką sprendimą. Elastingos membranos dažnai naudojamos seniems stogams atnaujinti, kai yra ribotas priėjimas iki sudėtingos konfigūracijos stogo vietų. Tai idealus sprendimas nuo drėgmės izoliuoti tiek naujos statybos, tiek ir renovuojamus projektus, nes šia sistema galima dengti pačius įvairiausius pagrindus bei dangas: betono, OSB plokščių, cemento drožlių plokštės (cetrio), skardos, šiferio, bitumo, keraminių čerpių, medžio.

danga atspari drėgmei ir lietui jau praėjus 10 min.

Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu. Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius.

Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai.

Lietuvoje reglamentuojama, kad minimalūs paviršiaus nuolydžiai turėtų būti ne mažesni kaip 1,4 laipsnio, stogo įlajų skaičius pagal stogo plotą (jei įlajos skersmuo DN110 - rekomenduojama 1 įlaja 80-100 m2 stogo ploto), atstumas tarp įlajų neturėtų būti didesnis negu 12 metrų. Pabrėžtina, kad įlajos nuo vertikalių stogo konstrukcijų pagal STR normatyvus turi būti montuojamos mažiausiai 500 mm atstumu.

Labai svarbu, kad lietaus vandens nepatektų į stogo konstrukcijos vidų, o jei vis dėlto taip atsitinka - būtų iškart drenuojamas, naudojant specialius drenažinius žiedus. Visų pirma vanduo pradeda tekėti į įlajas, nes jos montuojamos žemiausiose stogo vietose - būtent čia ir yra perskrodžiama stogo konstrukcija.

Vandens nuvedimo sistemos

Kompanija HL rinkai siūlo daugiau kaip 40 įvairių tipų vandens nuvedimo įlajų bei kitų komplektuojamų elementų. Atsižvelgiant į stogo konstrukcijos, hidroizoliacijos tipą, termoizoliacijos sluoksnio storį, pirkėjams siūlomi optimalūs vandens surinkimo įlajų variantai. HL įlajos gaminamos iš polipropileno. Ši medžiaga yra atspari aukštai temperatūrai (iki 90-100 °C laipsnių), hidroizoliacijos užspaudimo žiedai - iš nerūdijančiojo plieno, garantuojančio ilgalaikiškumą.

Pagrindiniai įlajų tipai neeksploatuojamiems stogams arba terasoms HL62 (B) - vertikalaus prijungimo ir HL64 - horizontalaus prijungimo. Kitos šio tipo įlajų modifikacijos priklauso nuo stogo dangos.

Šiandien labai aktualus plokščiųjų stogų renovavimo klausimas. Tam HL taip pat turi sprendimą. Tai - renovacinė įlaja HL69, kurios konstrukcija leidžia prijungti įlają prie senų esamų stoge lietaus nuotekų vamzdžių, pagamintų tiek iš PVC, PE, ketaus, tiek iš kitų medžiagų, bei papildomai apšiltinti esamą stogą be papildomų elementų. Galimi įvairūs įlajų prijungimo skersmenys DN75, 110, 125, 160. Įlajos gali būti prijungiamos vertikaliai arba horizontaliai.

Pastaruoju metu daug problemų kelia didelis sniego kiekis žiemos metu. Užpustomos stogo įlajos ir susikaupęs sniegas neleidžia vandeniui į jas patekti. Tokiu atveju HL siūlo naudoti įlajas su savireguliuojamuoju įmontuotu elektriniu kabeliu HL62.1. arba HL64.1.

Švieslangiai ir dūmų šalinimo liukai

Natūralios šviesos bei natūralaus vėdinimo tikslais sutapdinto stogo konstrukcijoje dažnai įrengiami švieslangiai, o dūmams ir karščiui šalinti gaisro metu - dūmų šalinimo liukai. Švieslangiai bei dūmų šalinimo liukai, jų kokybė, šiluminės savybės bei kokybiškas montavimas veikia stogo ir kartu viso statinio kokybinius bei energinio efektyvumo parametrus.

Apsauginės tvorelės ir saugumo reikalavimai

Priešingai nei mano daugelis, kiekvienas naujo projekto stogas privalo teisiškai atitikti tam tikrus saugumo reikalavimus. Ant stogų, kurių nuolydis didesnis nei 7 laipsniai, o aukštis iki karnizo 7 ar daugiau metrų, o taip pat ant visų stogų, kai pastato aukštis didesnis nei 10 m, būtina įrengti ne žemesnes nei 60 cm apsaugines tvoreles. Nuo minėtų matmenų, keisis ir pats tvorelės aukštis.

Jei jūsų namo stogui reikia naudoti ir sniego užtvaras, ir tvoreles, siūlomas sprendimas „du viename“ (tvorelė ir sniego užtvara viename). Tokiu būdu reikia kone dvigubai mažiau tvirtinimo elementų nei naudojant atskirus gaminius, stogas atrodo estetiškiau. Toks sprendimas puikiai tinka visuomeniniams pastatams: mokykloms, poliklinikoms, daugiabučiams, parduotuvėms, t. y.

Neretai su apsauginėmis tvorelėmis, žmonės kartu įsirengia ir jau minėtas sniego užtvaras. Net ir tuo atveju jei ant stogo lipame retai, tai vistiek privalo būti vieta pasižyminti maksimaliu įmanomu saugumu.

Stogo kopėtėlės

Stogo kopetėlės - nedidelės, tačiau funkcionalios kopetėlės leis patogiai ir saugiai užlipti ant stogo bet kada atsiradus poreikiui. Dažnai jos yra įrengiamos ir su papildomais apsauginiais lankais dar geresniam saugumui užtikrinti.

Stogo tilteliai - tai tvirti, horizontalūs takeliai, užtikrinantys saugų ir patogų priėjimą prie reikiamos vietos stačiomis. Renkantis sienines ir stogo kopėtėles, verta atkreipti dėmesį, ar jos yra pakankamai plačios ir tvirtos, ar komplekte yra numatytas patogūs turėklai (sienos ir stogo susijungimo vietoje). Stogo kopėtėlių tvirtinimo atramų mechanizmai bei kojelės parenkamos ir sureguliuojamos pagal konkrečią stogo dangą, kad vaikštant stogu danga nebūtų gadinama, t. y.

Sniego užtvaros

Sniego užtvaros - galiausiai reikėtų paminėti ir sniego užtvaras, apie kurias jau šiek tiek užsiminėme anksčiau. Sniego užtvaros, dar kartais vadinamos sniego gaudyklėmis ir barjerais, apsaugoja šalia stogo esančius žmones, automobilius, dekoratyvinius kiemo augalus ar kitus daiktus nuo sniego ar ledo nuošliaužų.

Ruukki siūlomos vamzdinės, t.y.

Tvoros statymo reikalavimai

Straipsnyje trumpai aptarėme apsaugines tvoreles, kaip būtiną saugumo sistemą ant namo stogo. / 5. Tvora yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, tačiau prieš pradedant teritorijos aptvėrimo darbus, būtina pasidomėti, kokie reikalavimai tvoros statybai yra keliami. Tam tikrais atvejais, gali būti reikalinga gauti savivaldybės leidimą arba raštišką besiribojančio sklypo savininko sutikimą tvoros statybai.

Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais. Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.

Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo. Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype.

Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto. Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%. Tvoros statymo reikalavimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti painūs.

Statybos leidimas (SLD)

Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu.

SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.

Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.

tags: #kada #reikalingos #stogo #tvoreles #gyvenamam #namui