Šventinės dienos kalendoriuje daugeliui darbuotojų kelia klausimų, susijusių su darbo laiku ir laisvadieniais: kada darbo laikas trumpinamas, kaip apmokamas darbas šventinėmis dienomis, kam priklauso papildomos poilsio dienos ir kokia yra atostogų suteikimo tvarka.
Šventinės dienos ir darbo laiko trumpinimas
Šiuo metu Darbo kodekse (DK) yra įtvirtinta 16 šventinių dienų per metus. Jų išvakarėse darbo diena darbuotojams yra trumpinama viena valanda, o ši nuostata galioja dirbantiems tiek visą, tiek dalį dienos.
DK numatyta, kad darbo laikas prieššventinę dieną nėra trumpinamas darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
Apmokėjimas už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis
Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo ar pamainos grafike, taip pat už viršvalandinį darbą naktį, turi būti mokamas ne mažiau kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Svarbu nepamiršti, kad tiek viršvalandžiai, tiek darbas švenčių dienomis gali būti planuojamas tik darbuotojui sutikus, išskyrus specifinius atvejus, kurie numatyti kolektyvinėse sutartyse arba DK.
Papildomos poilsio dienos tėvams
Darbuotojai, auginantys vaikus, taip pat turi teisę į papildomas poilsio dienas. Viena diena per tris mėnesius (arba aštuoniomis valandomis sutrumpintu darbo laiku per tris mėnesius) gali pasinaudoti tėvai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų.
Už mamadienius ir tėvadienius yra mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis. Be to, tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, rugsėjo 1 d. turi teisę pasinaudoti laisvu nuo darbo pusdieniu, bet tik tuo atveju jei jie neturi teisės į mamadienius ar tėvadienius. Už šį laisvą nuo darbo pusdienį taip pat yra mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Atostogos ir nemokamas laikas
Darbuotojai gali prašyti panaudoti ir sukauptas kasmetines ar nemokamas atostogas, nemokamą laisvą laiką, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais, jei tokią teisę turi, tačiau visi prašymai turi būti teikiami darbdavio nustatyta tvarka, kuri dažniausiai yra numatyta darbo tvarkos taisyklėse.
Taip pat dažnai manoma, jog nemokamos atostogos, kai darbuotojo visą darbo dieną nebūna darbe, turi maksimalų limitą.
Tik vertėtų įsivertinti, kad nemokamų atostogų metu darbuotojas nėra apdraustas socialiniu draudimu.
Darbo grafiko patvirtinimo terminai
Slenkantis grafikas reiškia, kad kartais tenka dirbti ir savaitgaliais. Darbo kodeksas sako, jog įspėti reikia prieš 14 darbo dienų. Darbdavys skaičiuoja ne kalendorines darbo dienas, o grafike numatytas, įskaitant išeigines viduryje savaitės.
Šis terminas turi būti skaičiuojamas imant įprastas darbo dienas, nepaisant to, kad galbūt dirbama 1 val. per mėnesį. Skaičiuojama 14 darbo dienų nuo tos dienos, kai vadovas gauna prašymą iš darbuotojo. Jis gali nustatyti ir mažesnį laikotarpį, bet gali ir taikyti maksimalų - 14 darbo dienų.
Suminė darbo laiko apskaita
Kai darbuotojai dirba ir sekmadieniais, įmonei tenka pradėti taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Kai darbuotojui taikoma suminė darbo laiko apskaita, už nedirbą laiką mokama pusė darbo užmokesčio. Darbo kodeksas tokio kompensavimo būdo nenumato, tačiau jį iš principo leidžia LRV nutarimu Nr. Susitarė dėl 40 val.
Už nedirbtą laiką suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams mokama pusė atlyginimo. Nustatys 12 mėn. Kai darbuotojas dirba darbo grafike nustatytu laiku, tuomet jis savo poilsio dienomis nedirba. Įmonė neturi pasirinkimo - ji turi darbuotojui sumokėti atlyginimą už faktiškai dirbą laiką.
Maksimali darbo laiko norma Lietuvoje yra 40 valandų per savaitę. Darbo kodeksas reikalauja dėl darbo laiko normos susitarti su darbuotoju ir ją nurodyti darbo sutartyje. Susitarti reikėtų dėl vieno apskaitinio laikotarpio ir to laikotarpio darbo laiko normos. Už nedirbtą laiką darbdavys nuo 2017-07-01 moka ne mažiau kaip pusę atlyginimo. Kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatomas apskaitinis laikotarpis.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai
Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo grafikai turi būti paskelbiami viešai įstaigų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
Darbo grafikai sudaromi budinčių pamainų darbuotojams (ugniagesiams ir skyrininkams), administracijos darbuotojams darbo grafikus sudaryti neprivaloma, kadangi dirbama normalios trukmės darbo laiką (8val. per dieną, 40 val. per savaitę, su dviem poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį).
Budinčių pamainų darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
Statutinių valstybės tarnautojų darbo laiko ypatumai
Statutinės valstybės tarnybos santykis diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės institucijų vykdoms funkcijų ypatumais, tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis. Statutinės valstybės tarnybos specifiškumas yra ypatingas, nes statusą apibrėžia ne Valstybės tarnybos įstatymas, o prioritetas yra - įstatymais patvirtinti statutai.
Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, kuriame teigiama, kad statutinis valstybės tarnautojas tai valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžiui asmenų atžvilgiu.
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka
- Suderinto su darbuotojų atstovais padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos pagrindu darbdavys, darbdavį atstovaujantis asmuo išleidžia įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo.
- Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas be darbuotojų atstovų sutikimo yra neteisėtas darbdavio veiksmas.
Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami nustatytą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato teisės aktai.
Apmokėjimą už viršvalandinį darbą nustato tik DK. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu.
Budėjimas
DK 155 str. nustatyta, jog ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis.
Budėjimo trukmė įstaigoje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
Nakties laikas
Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 iki 6 valandos. Tam, kad darbas būtų laikomas naktiniu, nebūtina dirbti visą darbo laiką tik nakties laiku. Jeigu bent trys darbo valandos...