Kadastriniai matavimai yra svarbi nekilnojamojo turto dalis, užtikrinanti tikslią informaciją apie žemės sklypus ir kitus objektus. Tačiau kartais, esant ginčams ar nesutarimams tarp bendraturčių, gali prireikti teismo įsikišimo, kad būtų galima atlikti šiuos matavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kadastriniai matavimai atliekami teismo nurodymu tvarka, remiantis teismų praktika ir teisės aktais.
Nagrinėsime bylą, kurioje atsakovė R. M. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. M. B. dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo. Trečiaisiais asmenimis byloje buvo B. B., V. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, leisdamas ieškovei be atsakovės sutikimo įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000, po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų. Be to, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 435,60 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą.
Atsakovė R. M. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą - įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė CK 4.80 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų tokio pobūdžio bylose dėl bendraturčių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė siekė atidalyti jai priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl pareiškė priešieškinį dėl turto atidalijimo, kurį buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad nėra aiškus žemės sklypo plotas. Tačiau žemės sklypo plotas buvo aiškus, nes viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamas žemės sklypo idealiųjų dalių, o ne jo ploto atidalijimas.
Atidalijant žemės sklypą natūra, suformuojami nauji žemės sklypai pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis ir registruojamos naujos kadastrinių matavimų bylos. Pasibaigus šalių bendrajai dalinei nuosavybei, neliktų šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl ieškovė turėtų atsisakyti ieškinio arba ieškinys turėtų būti atmestas. Taigi, iki žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tiek natūra, tiek sumokant piniginę kompensaciją, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas buvo nereikalingas perteklinis veiksmas.
Teismai nepagrįstai suteikė prioritetą žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui, taip paneigė atsakovės siekį ir absoliučią teisę į turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį dėl registro duomenų teisinio statuso, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad dėl žemės sklypų ribų pasikeitimo negali būti pažeistos asmenų teisės į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010), nenustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės iniciatyva atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia atsakovės nuosavybės teises ir teisėtus interesus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: kasaciniame skunde nėra nurodytas trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis). Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Svarbu atkreipti dėmesį į žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą. Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacioanalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.
Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.
Žemės pardavimui taip pat bus reikalingas sklypo planas, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus.
Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą. Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirmenybės teisę turintiems asmenims.
Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus. Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.
Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.
Nuo 2024 m. trumpėja sąrašas asmenų turinčių pirmumo teisę į privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pirmumo teisę į parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo pirkimą turės:
- parduodamo žemės sklypo bendraturčiai;
- parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį;
- asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui. Mokėjimas už parduodamą žemę turi būti atliktas iki pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.
tags: #kadastriniai #matavimai #teismo #nurodymu