Kadastriniai matavimai yra specializuota geodezijos sritis, kuri orientuojasi į nekilnojamo turto nuosavybės ribų ir joje esančių naudmenų (pastatų, vandens telkinių ir kitų struktūrų) nustatymą ir apibrėžimą. Tai apima žemės sklypų matavimą, kartografavimą ir dokumentavimą, siekiant nustatyti su tais sklypais susijusią nuosavybę ir teises. Tikslus žemės plotų bei juose esančių pastatų, vandens telkinių ir kitų objektų nustatymas ir apibrėžimas yra ypač svarbi miesto plėtros dalis, leidžianti specialistams numatyti geriausias vietas skirtingiems pastatams, parkams, keliams ir t. t.
Kam reikalingi kadastriniai matavimai?
Viena iš dažniau pasitaikančių kadastrinio matavimo priežasčių yra namo, jo dalies, sklypo ar buto pirkimas arba pardavimas. Ne ką rečiau kadastriniai matavimai atliekami ir nekilnojamo turto sujungimo arba padalijimo atvejais. Ypač aktualiais kadastriniai matavimai tampa iškilus ginčui tarp kaimynų. Atsiradus poreikiui įteisinti dar neegzistuojantį žemės sklypą, kadastriniai matavimai (kartais vadinami geodeziniais matavimais) tampa neišvengiama prievolė. Kartais kadastrinių matavimų rezultatų gali prireikti ir finansinėms institucijoms, į kurias kreipėsi asmuo norintis įkeisti savo nekilnojamą turtą ar gauti finansavimą naujam nekilnojamam turtui.
Taigi, kadastriniai matavimai atliekami norint nustatyti nekilnojamo turto (sklypo arba būsto) ribas bei jo unikalias savybes (reljefą, jame esančius objektus ir t. t.). Dažnu atveju matavimai atliekami norint:
- Vykdyti nekilnojamo turto pirkimą/pardavimą
- Sujungti arba padalinti nekilnojamą turtą
- Atliekant statybos bei renovacijos darbus
- Norint įteisinti žemės sklypą
- Siekiant išspręsti ginčus dėl nekilnojamo turto valdymo teisių
Kadastrinio matavimo rezultatų gali pareikalauti ir finansinės institucijos (jei siekiama gauti finansavimą), tačiau jie taip pat plačiai naudojami ir miesto planavimo darbuose.
Kas atlieka kadastrinius matavimus?
Kadastriniai matavimai yra atliekami kvalifikuotų šios srities specialistų, kurie vadinami matininkais. Šie specialistai turi sukaupę žinias bei patirtį, leidžiančią jiems rinkti bei apdoroti informaciją, susijusią su nekilnojamo turto ribomis bei jo savybėmis naudojantis specialiai pritaikytais instrumentais. Kadastrinius matavimus atlieka Nacionalinės žemės tarnybos kvalifikuoti specialistai (matininkai) arba organizacijos, kuriose tokie specialistai dirba.
Kaip vyksta kadastriniai matavimai?
Įprastai kadastriniai matavimai prasideda specialistui susipažįstant su nekilnojamu turtu dar esant biure. Matininkas surenka reikiamus dokumentus (kadastro įrašus, žemės ar pastato projekto kopijas, statybų leidimus ir t. t.), kad išsiaiškintų nekilnojamojo turto istoriją, ribas ir visas galimas problemas ar apribojimus. Turėdamas visą reikiamą informaciją, matininkas fiziškai apsilanko nekilnojamojo turto objekte, kad surinktų duomenis ir atliktų matavimus.
Apsilankę objekte, besinaudodami specialia įranga, matininkai nustato nekilnojamo turto ribas, jo savybes (reljefą, jame esančius objektus ir t. t.) bei registruoja surinktus duomenis specialiose duomenų bazėse. Atstumams, kampams ir aukščiams matuoti specialistas pasitelkia tokius prietaisus kaip: tacheometras, GPS imtuvas, nivelyrai ir juostinės matavimo priemonės. Surinktus duomenis matininkas panaudoja nustatydamas esamų riboženklių, paminklų ar atskaitos taškų buvimo vietą ir, jei reikia, gali nustatyti naujus riboženklius ar paminklus, kad būtų galima tiksliai nustatyti nuosavybės ribas. Šis procesas dažnai apima lauko matavimų palyginimą su jau egzistuojančiais kadastrinio matavimo įrašais.
Surinkus kadastrinio matavimo duomenis, jie apdorojami ir analizuojami naudojant specializuotą programinę įrangą ir geografines informacines sistemas (GIS). Šiame etape atliekamas matavimų koregavimas, tyrimų duomenų suvedimas į skaitmeninius žemėlapius ir planus. Taip pat atliekama kadastrinių matavimų kokybės kontrolė, siekiant užtikrinti duomenų tikslumą. Paskutinis žingsnis - dokumentavimas ir ataskaitų rengimas. Matininkas rengia išsamias apžiūros ataskaitas, žemėlapius ir teisinius aprašymus, kuriuose tiksliai nurodomos nuosavybės ribos, matmenys ir visos svarbios savybės.
Kokia kadastrinių matavimų kaina?
Kadastrinių matavimų kaina įprastai priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip vietovės ypatumai, sklypo plotas, reljefo sudėtingumas ir užstatymo tankumas, tačiau didžiausiai kadastrinių matavimų kaina būna proporcinga matuojamo žemės ploto dydžiui. Kadastrinių matavimų kainą svyruoja nuo 150€ iki 450€ priklausomai nuo nekilnojamo turto ploto bei paskirties. Neįprastas sklypo reljefas ir pastatai apsunkina duomenų rinkimą bei apdorojimą, todėl kadastrinių matavimų kaina tokiais atvejais tampa didesnė.
Svarbu pažymėti, kad atliekant kadastrinius matavimus yra ypač svarbi matininko kompetencija, kuri užtikrina matavimų tikslumą bei atitikimą teisėje nustatytiems standartams.
Geodeziniai ir kadastriniai matavimai - ar yra skirtumas?
Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.
- Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.
- Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.
Kada būtina keisti žemės sklypo kadastro duomenis?
Žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ypatumai
Svarbu žinoti, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taip pat, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.
Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Matininko kvalifikacija ir atsakomybė
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai.
Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.
Matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko įstatymų nustatytų jo veiklos reikalavimų. Už matininko veiklos pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Pažeidimų rūšys:
- Mažareikšmiai pažeidimai: nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims.
- Nešiurkštūs pažeidimai: dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti nedidelė žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims.
- Šiurkštūs pažeidimai: dėl kurių galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (didelė žala).
Nacionalinei žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, matininkas raštu įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus.