Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus mokiniai, kartu su profesijos mokytoja metodininke Daiva Vidugiriene ir kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ virtuvės šefu bei gamybos vadovu Kęstučiu Bartkumi, visą savaitę atsidavę dirbo, kurdami išskirtinį projektą - kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ imbierinį miestelį.
Idėjos Gimimas ir Įgyvendinimas
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. R. teigia: „Imbierinį miestelį pagal maketą gaminome pirmą kartą. Pirmieji imbieriniai miesteliai mums buvo svajonių miesteliai - išgalvoti, su geromis emocijomis, bet šiais metais radome tokį tikrą, todėl ir nusprendėme tokį pagaminti. Ir bekeliaudami radome tokį miestelį, kuris yra „Karpynė“. Taip ėmėme ir pagaminome mūsų socialinių partnerių visą teritoriją.“
Norint pajausti tikrąją dvasią, reikėtų apsilankyti „Karpynėje“ ir pamatyti viską savo akimis. Be to, šis projektas gali būti laikomas konditerių grupės diplominiu darbu, nes mokiniai, baigdami mokslus, turėjo galimybę pademonstruoti visas savo kompetencijas.
Sodybos Atspindys Imbieriniame Miestelyje
Kaimo turizmo sodybos virtuvės šefas bei gamybos vadovas K. Bartkus pasakoja: „Kai pradėjome galvoti, ką būtų galima padaryti, taip ir gimė ši idėja. Norėjosi, jog pas mus apsilankę žmonės pamatytų mūsų bendrą teritoriją, bendrą vaizdą, nes kitas žmogus, užsukęs tik į restoraną, gali nepamatyti to, ką mes dar turime. Dėl to šiuo imbieriniu miesteliu ir norėjau tai atskleisti ir parodyti, jog be restorano yra dar ir pirtis, rūkykla, viešbutis. Taip pas mus apsilankę žmonės iš imbierinio miestelio pamatys, kokias paslaugas teikiame.“
Sunkiausia buvo pradžia, nes reikėjo sugalvoti, kaip imbierinis miestelis tiksliai atspindėtų kaimo turizmo sodybą. Reikėjo daryti namelių eskizus, tačiau po to darbas ėjosi vis geriau.
Pasak K. Bartkaus, sudėtingiausias buvo klėties pastatas, bet džiaugiamasi, jog pavyko jį tiksliai atkartoti. Visa ši ekspozicija bus demonstruojama iki sausio 6 d., o kas bus po to, dar nežinoma.
Kūrybinis Procesas ir Panaudotos Medžiagos
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytoja metodininkė D. pasakoja: „Nuotaikos yra puikios, prieš trejus metus darėme spalvotą miestelį, prieš dvejus metus - nespalvotą, o šiais metais mums buvo iššūkis, nes reikėjo prisiderinti prie architektūros, o ne patiems kurti, turėjome bandyti pakartoti tuos pastatus. O jie buvo gana įdomūs, sukti, lenkti, stogai pažeminti, įdomus reljefas. Prieš tai darėme ir popierinius eskizus, pastatų išklotines, apžiūrėjome kaimo turizmo sodybos teritoriją per visas įmanomas priemones.“
Buvo sunkoka, derinant, kad kiek įmanoma būtų panašu, tačiau pats procesas buvo tikras malonumas, kai nereikėjo skubėti, kai buvo dirbama su gera komanda.
Imbieriniam miesteliui sukurti buvo panaudota:
- 7 kg miltų
- 45 kiaušiniai
- 3 l kiaušinių baltymų
- 2 kg medaus
- 2 kg margarino
- 1,8 kg grietinės
- 7 kg cukraus
- 100 kg prieskonių
- 100 kg sodos
- 11 kg cukraus pudros
- 3 kg cukrinės masės
- Maistiniai dažai, pabarstukai, purškiami veliūrai
Suvalkijos Kaimo Architektūros Bruožai
Suvalkijos regionas, pasižymintis lygumomis ir derlinga žeme, turėjo įtakos savitai kaimo architektūrai, kurioje atsispindi tiek praktiškumas, tiek estetika.
Suvalkiečių sodybos ir gyvenamieji namai, vadinami stubomis, išsiskiria moderniu išplanavimu ir taisyklingomis formomis.
Lietuvos etnografiniai regionai
Sodybų Planavimas ir Struktūra
Valakų reforma sunormino sodybos užstatymą. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena prie kitos, trobesiai statyti abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir svirnai - vienoje, ūkiniai pastatai - kitoje. Mažažemių sodybos turėjo 1-3, dideli ūkiai - 8-10 trobesių.
Į gatvę atsuktą namo fasadą puošė gėlių darželiai, kryžius arba koplytstulpis. Už namo arba kitapus kaimo gatvės auginta vaismedžiai, sodinta daržai.
Obelinės sodyba - tipiška kapsų sodyba. Sodybos pastatai sustatyti perimetriškai aplink erdvų stačiakampį kiemą. Kiemo viduryje - šulinys su svirtimi, už jo atitvertas nedidelis plotelis daržovėms.
Gyvenamojo Namo (Stubos) Architektūra
Suvalkiečių gyvenamojo namo (stubos), kitų pastatų architektūra - tarsi tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių architektūros, pasižymėjo moderniu išplanavimu. Lygumose buvo galima formuoti taisyklingo stačiakampio plano sodybą su erdviu kiemu, želdiniais ir vandens telkiniais. Šie du veiksniai, taip pat ir stogų dengimas čerpėmis, saugojo nuo gaisrų.
Skirtinguose etniniuose regionuose statyta įvairios architektūros gyvenamieji namai: troba (Vakarų ir Pietų Lietuvoje), gryčia (Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje), pirkia (Lietuvos pietryčių dalyje), stuba (Lietuvos pietvakarinėje dalyje). Jie skyrėsi planu, konstrukcijomis, šildymo sistemomis, patalpų funkcine paskirtimi.
Šiuolaikinės Interpretacijos
Šiandienos kontekste, siekiant išsaugoti etninį paveldą, svarbu kūrybiškai interpretuoti senąsias Suvalkijos kaimo architektūros tradicijas.
Projektas S_01 - tai gyvenamasis namas, pritaikytas šiuolaikinį gyvenimo būdą gyvenančiam žmogui. Pastato architektūra įkvėpta tradicinio Suvalkijos regiono gyvenamojo namo, anksčiau vadinto STUBA. Pailgo stačiakampio plano name suprojektuoti du miegamieji, pagalbinės patalpos ir san. mazgas, didžiausią pastato dalį užima pagrindinė - svetainės/ virtuvės erdvė.