Tvoros statymas: atstumas nuo sklypo ribos, reikalavimai ir leidimai

Tvoros statymas aktualus beveik kiekvienam žmogui, norinčiam daugiau saugumo ir privatumo. Visgi, tai padaryti nėra taip jau paprasta. Egzistuoja tam tikri tvoros statymo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais būtina gauti besiribojančių teritorijų savininkų sutikimus. O štai kartais prireikia ir statybą leidžiančio dokumento. Naujausi reikalavimai tvoros statybai yra aktualūs daugeliui žmonių. Taigi - ką žinoti svarbiausia?

Tvoros statymas yra viena iš svarbiausių užduočių, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje, norėdami užtikrinti savo sklypo ribų apsaugą ir privatumą. Vis dėlto, statant tvorą ant sklypo ribos, reikia laikytis tam tikrų įstatymų ir taisyklių, kad būtų išvengta konfliktų su kaimynais bei atitinkamomis institucijomis.

Tvoros teisinis apibrėžimas ir pagrindiniai reikalavimai

Pradėkime nuo to, jog tvoros, kurių aukštis siekia 1-2 metrus, yra priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, o tos, kurių aukštis siekia 2-5 metrus, priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams.

Tvoros teisinis apibrėžimas nėra labai griežtai apibrėžtas Lietuvos teisės aktuose. Bendrai, tvora laikoma statiniu, kuris skiria arba apsaugo tam tikrą teritoriją nuo gretimų sklypų arba viešųjų erdvių. Tai gali būti tiek fizinė, tiek vizualinė kliūtis, ribojanti prieigą arba užtikrinanti tam tikrą atskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, tvora, kaip ir bet koks kitas statinys, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su saugumu, estetika ir kaimyninių sklypų interesų apsauga.

Viena iš dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su tvoros statymu, yra tai, ar reikia statybos leidimo. Pagal šiuo metu galiojančią teisinę praktiką, jeigu tvora yra ne aukštesnė nei 1,8 metro ir nėra laikoma sudėtingu inžineriniu statiniu (pvz., su mūro ar betono pamatų konstrukcijomis), statybos leidimo nereikia.

Svarbiausias aspektas, į kurį turi atkreipti dėmesį kiekvienas sklypo savininkas, yra atstumas tarp tvoros ir kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti tvorą tiesiai ant ribos, rekomenduojama gauti raštišką kaimyno sutikimą. Jeigu susitarti nepavyksta, tvoros statymo vieta turi būti bent 0,5 metro atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo teisės.

Jei tvora yra statoma šalia viešųjų erdvių, tokių kaip keliai, šaligatviai arba parkai, būtina laikytis tam tikrų papildomų reikalavimų. Tokiais atvejais gali būti reikalingas leidimas ne tik iš savivaldybės, bet ir kitų suinteresuotų institucijų.

Visais kitais atvejais rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai nėra privalomi. Kita vertus, ties čia tvoros reikalavimai nesibaigia.

Svarbu paminėti ir tai, jog tvoros statyba su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nutekėti nuo gretimo žemės sklypo. Visgi, jei cokolinis aukštis sukelia problemų, privaloma suprojektuoti drenažo sistemą ir gauti kaimynų sutikimą.

Be to, kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 metrų aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, jog tvora yra ant atraminės sienutės.

Kita vertus, taisyklėmis apibrėžiamas ne tik tvoros statymas ant sklypo ribos, tačiau ir jos atstumas nuo kelio. Priklausomai nuo projekto, dažniausiai numatoma kelių apsaugos zona yra 10 metrų. Tai reiškia, kad joje negali būti jokių statinių.

Taip pat VTPSI primena, kad atvejai, kada privaloma gauti SLD nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte.

Tvoros tipai ir medžiagos

Nustatykite, kokio tipo tvora Jums bus reikalinga. Ji gali būti medinė, metalinė, tinklinė, betoninė, akmeninė. Kiekvienas iš variantų pasižymi savais privalumais ir trūkumais.

• Medinė tvora - populiariausias pasirinkimas privačiuose gyvenamuosiuose sklypuose. Mediena yra palyginti nebrangi, lengvai apdirbama ir ekologiška medžiaga, kuri suteikia natūralų ir estetišką vaizdą.
• Metalinė tvora - dažnai pasirenkama dėl savo ilgaamžiškumo ir saugumo. Metalinės tvoros, ypač pagamintos iš cinkuoto plieno ar aliuminio, yra atsparios aplinkos poveikiui ir reikalauja minimalios priežiūros.
• Betoninė tvora - labai ilgaamžė ir saugi, tačiau reikalauja daugiau finansinių investicijų ir gali būti estetiškai sunkesnė už kitų tipų tvoras.
• Tinklinė tvora - tai pigesnis variantas, naudojamas laikinoms arba mažiau pastebimoms riboms pažymėti, pvz., sodo sklypuose ar daržuose.

Pavyzdžiui, medinę tvorą galima lengvai pritaikyti prie skirtingų dizainų. Visgi, įprastai ji reikalauja nuolatinės priežiūros. Tuo tarpu, metalinė tvora yra patvarus ir ilgaamžis pasirinkimas. Kita vertus, dažniausiai ji kainuoja kiek brangiau. Tinklinė tvora pasižymi lengvu montavimu ir ekonomiškumu. Visgi, ši tikrai netiks tiems, kurie nori kuo didesnio privatumo. Betoninė tvora suteikia saugumo, tačiau dažniausiai kainuoja brangokai. Tuo tarpu, akmeninė taip pat pasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu.

Atsižvelkite į tvoros paskirtį ir apsvarstykite jos stilių, aukštį bei spalvą. Svarbu taip pat įvertinti ir konstrukcijos tvirtumą. Tvoros pagrindinis tikslas - užtikrinti privatumą ir saugumą. Pasirenkant tvoros dizainą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius. Jei pagrindinis prioritetas yra privatumas, tuomet rekomenduojama rinktis nepermatomas arba tankiai sukonstruotas tvoras. Jeigu prioritetas yra saugumas, rekomenduojama rinktis tvirtesnes ir aukštesnes konstrukcijas.

Paruoškite tvoros statybos projektą. Tvoros statybai reikia įvairių įrankių ir medžiagų, priklausomai nuo jos tipo. Tikėtina, kad turėsite pasirūpinti matavimo juosta, gulsčiuku, rulete, kastuvu arba žemės grąžtu, plaktuku, elektriniu gręžtuvu, atsuktuvais, replėmis, betonavimo medžiagomis, varžtais, apsauginiais akiniais ir pirštinėmis, dažais, teptukais bei panašiomis priemonėmis.

Prieš tvoros statybą taip pat svarbu tinkamai paruošti vietą, atsižvelgti į oro sąlygas ir susipažinti su saugumo taisyklėmis. Taigi - kaip tinkamai paruošti vietą tvoros statyboms? Pirmiausia svarbu išvalyti teritoriją. Pašalinkite visas šiukšles, akmenis ir augmeniją, mat tai gali trukdyti statybos darbams. Tuomet tiksliai išmatuokite bei pažymėkite sklypo ribas. Nepamirškite patikrinti vietos lygumo. Iškaskite duobes stulpeliams. Dažniausiai jų gylis siekia 60-90 centimetrų. Įdėkite stulpelius į iškastas duobes bei užpilkite betonu. Pritvirtinkite tvoros skydus prie stulpelių naudodami varžtus.

Kaimynų sutikimas ir galimi konfliktai

Tvoros statymas ant sklypo ribos dažnai tampa nesutarimų su kaimynais priežastimi. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų. Jei kaimynas prieštarauja tvoros statymui ant ribos arba netoli jos, rekomenduojama pabandyti susitarti geranoriškai.

Jeigu kaimynas pateikia oficialų skundą dėl tvoros, vietos savivaldybė arba statybos priežiūros institucijos gali atlikti patikrinimą.

Pagal Lietuvos teisės aktus, jeigu tvora statoma be reikiamų leidimų arba pažeidžiant kaimyno teises, sklypo savininkas gali būti įpareigotas pašalinti neteisėtą tvorą arba kompensuoti padarytą žalą kaimynui.

Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.

„Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo“, - teigia teisininkė. Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.

„Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių“, - pataria moteris.

„Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių“, - paaiškina K. Jonaitienė.

„Kadangi tavo šiaurinė pusė kaimynui bus pietinė, ir jeigu tu pastatai aukštą tvorą, kenčia kaimyno augalai, jis iš pietinės pusės negauna šviesos, kyla visokių kitokių nesklandumų“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai privalomi:

• statant tvorą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• statant tvorą, kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto statytojo šiaurinėje sklypo pusėje;
• statant tvorą, kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto statytojo sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėse.

Tvoros priežiūra

Nėra universalių patarimų, kurie tiktų visiems tvoros tipams. Segmentinė tvora gana dažnai susiduria su rūdimis. Jeigu pastebėjote šių atsiradimą, nedelsdami pašalinkite jas su švelniu šepetėliu. Medinė tvora gali susidurti su pelėsiu, skilinėjimu ir puvimu. Metalinę tvorą reikia saugoti nuo aplinkos poveikio.

Tikėtina, kad turėsite pasirūpinti matavimo juosta, gulsčiuku, rulete, kastuvu arba žemės grąžtu, plaktuku, elektriniu gręžtuvu, atsuktuvais, replėmis, betonavimo medžiagomis, varžtais, apsauginiais akiniais ir pirštinėmis, dažais, teptukais bei panašiomis priemonėmis.

Statybą leidžiantys dokumentai (SLD)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sako, kad planuojantiems apsitverti savo sklypą dažnai kyla klausimų dėl tvoros įrengimo reikalavimų. Taip pat abejojama, kokiais atvejais reikia gauti leidimą ir kaimyno sutikimą. Savo pranešime ji išvardija pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti, prieš pradedant tvoros statymo darbus.

Pirmiausia, žinotina, kad statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį ir teritoriją, kurioje yra žemės sklypas. Taigi, statinio (tvoros) aukštis yra vienas iš parametrų, pagal kurį nustatoma tvoros kategorija.

Tvoros, kaip statinio, kategorija nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

VTPSI pabrėžia, kad jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.

Taip pat žinotina, kad tvoros aukštis nustatomas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl tvoros cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės.

Kai tvora priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tokiai tvorai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), jei ji būtų statoma nors vienoje iš šių teritorijų:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
• kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei I grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei II grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Tvoros statybos kaina

Norinčius gauti daugiau saugumo ir privatumo, dažniausiai sudomina tvoros statymas. Kaina gali svyruoti, atsižvelgiant į nemažai skirtingų aspektų. Vienu iš svarbiausių faktorių išlieka naudojamos medžiagos. Pavyzdžiui, pigiausios medienos tvora gali kainuoti 10-20 eurų už metrą. O štai betoninės tvoros įrengimas dažniausiai atsieina 50-100 eurų už metrą.

Kita vertus, galutinė suma taip pat priklauso nuo darbo sudėtingumo ir laiko sąnaudų. Žinoma, nemažai lemia pats tvoros ilgis bei aukštis, mat tai reikalaus daugiau medžiagų. Papildomai kainuoja ir įvairūs priedai, pavyzdžiui, vartai arba dekoratyviniai elementai.

tags: #tvoros #statymaszatstumas #nuo #sklypo #ribos