Šiame straipsnyje aprašomas Makniūnų dvaras, jam priklausiusieji palivarkai ir kaimai. Kiti artimi kaimai neaprašinėjami, nes jie šiam dvarui nepriklausė. Čia bus minimi dvaro palivarkų, sodžių ir vienkiemių pavadinimai, jų rubežiai, stambesnių raistų vardai, ežerai, istoriniai paminklai. Makniūnų dvaro centras jau aprašytas.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Makniūnų dvaro palivarkai ir kaimai
Jaujakaimis - Novoplenta
Jaujakaimis - Novoplenta - palivarkas. Jo sienos: šiaurėje - visu vakariniu kapraščiu iki Kuzamko ežero pietuose - Makniūnų miškas. Toliau irgitas pats miškas. Rytuose rubežiuojasi su Raitininkų laukais.
Raitininkai
Raitininkai rubežiuojasi su Jaujakaimiu vakaruose, visu pietų plotu - su Makniūnų (dabar Subartonių) mišku, Šafarnios vienkiemiu kiek i rytus, rytuose - su Mencioniške ir Subartonių mišku į šiaurės pusę. Čia perkerta Angeringio raisto rytinį galą ir toliau, rytiniu kapraščiu - su Navasodų laukais, vėl kiek mišku, šiaurėje jungiasi su Paūžuolės vienkiemiu, į šiaurės vakarų pusę - su Soželkėlės ir šiek tiek su Pilkaraisčio vienkiemiu. Toliau talinkme - su Balyno vienkiemiu, nuo jo - su Asiūklinės ir Prūdelių (dvaro vienkiemiai) laukais ir vakaruose atsiremia į Makniūnų mišką prie kelio Makniūnai - Raitininkai.
Raitininkų laukų plotuose buvo trys raistai: Angeringis, Keršutis ir Griciuškė. Yra du milžinkapiai - Graužakalnis ir Sidabrakalnis. Sikabrakalnis išardytas. Netoli Antano Drobnio sodybos yra palaidotų žmonių, ten, kur XIX amžiaus pabaigoje buvo įdubusi duobė ir per ją gulėjo išvirtęs aukštas kryžius. Netoli Balyno vienkiemio sodybos yra piliakalnis. Ar jis kartais nebus Vinco Krėvės Šarūno buveinės tasai Balyno kalnas! Nuo jo prasideda Angeringio raistas, kuris gilyn smenga Subartonių miškan, link Gelovinės ežero. Pro čia nuteka vanduo iš visų Raitininkų ir dalies Makniūnų laukų į Straujos upę.
Lydekininkų vienkiemis
Link Lydekininkų, iš kietų nusės nuo Raitininkų laukų, randasi Lydekininkų vienkiemis. Jo rytinė riba - su Navasodų laukais, vakaruose - su Balyno laukais, šiaurėje - su Balynaitės vienkiemio žeme.
Balynaitės vienkiemis
Balynaitės vienkiemis šiaurėje susisiekia su Dulkiškių vienkiemiu, toliau, į vakarus - su Lydekininkų plotais.
Mildos vienkiemis
Mildos vienkiemis - nuo Dulkiškių vienkiemio riaurės link. Milda buvo mažas Makniūnų dvaro palivarkas, po Pirmojo pasaulinio karo parduotas, šis palivarkas savo šiauriniu galu siekė Piliakalnio laukus, visu rytiniu kapraščiu, kaip ir Dulkiškės, rėmėsi į miškus (Jasionių mišką Kampų kaime). Po Pirmojo pasaulinio karo Mildą nupirko Mikaloniai. Seni vietos gyventojai šnekėjo, kaip dabartiniai Celencevičiai nusipirko sodybą, esančią prie miškų, kur dabar gyvena Krušniauskienė. Šiose vietose stovėjo sena eigulių troba. Jon atsikėlę Celencevičiai remontavo (ardė) seną pečių. Beardydami rado jame kažkieno paslėptą ir pamirštą auksą.
Lydekininkų laukai
Lydekininkų laukai rytuose jungėsi su Dulkiškių ir Mildos plotais, šiaurėje - su Kulpirkių ir vakaruose atsirėmė į Lydekinkos ežerą ir Balų mišką. Toliau, pietuose rubežiavosi su stoikų ir Balynaitės vienkiemiais. Lydekininkų laukų vandens perteklius nutekėdavo į rytus, per Kampų balas, į Ilgio ežerą, kitas - į Balas.
Piliakalnio laukai
Piliakalnis jungiasi su Šiškienės mišku rytuose, šiaurėje - to paties miško apsuptas, vakaruose, link Gailinto ežero, irgi miškas. Pietuose - su Makniūnų mišku, Lydekinkos ežeru, Dulkiškių ir Mildos laukų plotais. Piliakalnio laukų viduryje yra loma. Tai pieva - raistas, kurio vienas galas baigiasi netoli Lydekinkos ežero. Čia ir susirenka vanduo, kuris per Lydekinką ir Makniūnų balas nuteka į Makniūnkos ežerą. Piliakalnio laukuose yra piliakalnis. Jis gerokai apardytas. Piliakalnio laukai iki XIX amž. vidurio buvo apaugę miškais. Vėliau juos iškirto ir čia atsirado Makniūnų dvaro palivarkas. Piliakalnyje, iki iškertant mišką, buvo viena sodyba.
Veismūnai
Veismūnai rytuose atsiremia į Apsingės ežerą ir Makniūnų mišką bei Tartoko vienkiemio laukus. Šio kaimo laukuose, prie Apsingės ežero ir Majoriškių palivarko buvo Kaulakiškio vienkiemis. Taigi, Veismūnų laukai atsirėmė į Kaulakiškio vieni kiemį, toliau - į Majoriškių palivarko laukus šiaurėje, vakaruose - į Savilionių ir Taručionių laukus. Pietuose ribojosi su Drilginės vienkiemiu ir Apsingės kaimo laukais.
Savilionys
Rytuose Savilionių laukai nuo Makniūnų laukų atskirti miško juosta. Šiaurėje - Noškūnų miškas, Pikietos vienkiemis, vakaruose - Pieriškių laukai ir Rinkavos dvaro laukai, pietuose - su Veismūnų laukais. Iš Savilionių laukų vanduo nuteka į Apsingės ežerą.
Majoriškės
Majoriškės - buvęs Makniūnų dvaro palivarkas. Rytuose jungiasi su Apsingės ežeru, šiaurėje - su Makniūnų mišku ir šiek tiek su Makniūnų laukais, vakaruose atsiremia į Savilionių mišką ir Savilionių kaimo laukus. Pietuose visu ruožu rubežinojasi su Veismūnų laukais ir gale - su Kaulakiškio vienkiemiu.
Lietuvos administracinis žemėlapis
Aukso radiniai
Ne tik Dulkiškių vienkiemyje, senoje eigulio sodyboje buvo rastas pečiun įmūrytas aukso lobis. Jo buvo rasta ir kitose vietose. Prieš pat baudžiavos panaikinimą Veismūnų sodžiaus laukuose, bevežant nuo laukų akmenis, buvo rasta aukso. Apie 1939 metus irgi Veismūnų laukuose, ant aukšto Apsingės ežero kranto, akmenų krosnyje vėl buvo rastas auksas. O XX amž. pradžioje seni žmonės šnekėjo, kad prie Gailinto ežero irgi yra paslėpta aukso. Jo ne vienas ieškojo. Ar rado - nežinia.
Klimatas ir padavimai
Čia aprašomų vietovių klimatas, o ypač šalčiai, yra Varėnos įtakoje. Kokie šalčiai Varėnoje, tokie ir šiose vietovėse. Atstumas nemažas, o orai panašūs. Gal ir čia, kaip ir apie Varėną, yra žemėje daug ko gero. Kadangi Makniūnų dvare gyventojai dažnai keitėsi, tai apie šias vietoves pasakojimų ir padavimų nėra. Dėl to šių vietovių piliakalnių bei kiti padavimai išnykę. O kaip tik čia turėtų būti susikaupę daug pasakojimų iš praeities. Bet jų nebėra. Šiek tiek jų išlikę tiktai iš besibaigiančios baudžiavos laikų.
Statistika
Baudžiavos laikotarpiu kaimų ūkinė padėtis:
| Kaimas | Ūkių skaičius | Žemės plotas (valakai) | Skola valstybei |
|---|---|---|---|
| Raitininkai | 10 | 15 | 11 kapų 22 grašiai |
| Savilionys | 8 | 13 | 17 kapų |
| Veismūnai | 15 | 35 | 37 zlotai |
| Lydekininkai | 13 | 13 | 17 kapų 45/5 |
Šie trys kaimai tais metais priklausė Gelovinės vaitijai. O Lydekininkai priklausė Ilgų vaitijai. Kai kurių aplinkinių kaimų apie Makniūnus, kaip Makniūnų, Pieriškių, Galintėnų, Vabalių, Meškasalio, Navasodų, Subartonių ir Samūniškių tame rejestre nėra. O gal tada jų ir nebuvo? Bet yra Apsingė, Vertelkos ir kiti tokie maži kaimeliai.
Istoriniai faktai
1589 m. Merkinės valsčius apėmė didelę teritoriją nuo Kabelių, Ratnyčios, Druskininkų iki Alovės, ir kairėje Nemuno pusėje nemažą plotą. Tai buvo laikai, kai po Žalgirio mūrio buvo apgyvendami Užnemunės miškų plotai. Dėl karų su kryžiuočiais gyventojai buvo apleidę Sūkuvą ir ten augo miškai. 1598 metais jau ir Užnemunėje buvo kaimų.
1703 metų lapkričio 28 dieną karalius Augustas II atėmė iš Merkinės starostos Raitininkus ir sudarė iš Apsingės, Makniūnų, Raitininkų kaimų ir Abramovės kaimelio, arba tuščiųjų Majoriškių, žemės plotus, kuriuos padovanojo už nuopelnus Marcinui Flioranui Karafui Korbutai. Nuo to laiko Raitininkų kaimas pradėjo eiti baudžiavą Makniūnų dvare. Pasirodo, kad 1703 metais yra buvęs Makniūnų kaimas. Vėliau jis dingo. Makniūnų kaimo batą maždaug pagal dabartinį Duobių kalną. 1787 metais čia buvo karčema su užvažiuojamu kiemu ir ūkiniais pastatais. Ji buvo ant aukštumėlės ties Duobių kalnu. Karčema išsilaikė iki baudžiavos panaikinimo. Už karčemos, ant upelio, buvo Makniūnų dvaro malūnas. Jis buvo ties Piliakalnio kalnu.
Išrašas iš 1703 metų gruodžio 12 d. inventoriaus
Inventorius Makniūnų, Apsingės, Raitininkų ir Majoriškių arba tuščio kaimelio Abramovo, per mane žemiau pasirašiusio dvarininko. Jo K. sutvarkyta ir dovanotas su paminėtais kaimais ir jų gyventojais, taipogi su dvaru et aleis attinentus su privilegijomis. Jo K. mosci pono Jo mylistos Augusto Antrojo laimingai mums paskirto, ir laišdu man rašytam nuo Jo m. J. m. pono iždininko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės už nuopelnus dovanoja Jo mylistos ponui Marcinui Flioranui Karafijui Korbutai, Viršininkui Oršos, draugo husarų rotos dar apreikšto kunigaikščio j. m. pono Višniovieckio, hetmono Liet. Didž. K-tės post manifestam, J. m. Pono Kazimiero Boryčausko, rotmistro, o dabar švedų akreferento Liublino paskirto konsulu Gonorovskiu, praėjus šešioms savaitėms nuo Liublino seimo, ak resipiscendum paskirtais, žinomu ir datuojamas gruodžio mėnesio dvyliktą dieną, poniškais metais tūkstantis septyni šimtai trečiais Makniūnų dvare.
Makniūnų dvaro trobesių aprašymas
Privažiuojant į Makniūnų dvarą nuo Makniūnų kaimo vartai ant bėgūnų, kurių viršuje stogas gontomis senai dengtas. Prie šių vartų yra forta. Paėjus toliau, po kairei rankai, yra trobesys medinis, kurio priemenės durys su geležiniais zoviesais. Priemenėje po kairei rankai durys į trobą ant geležinių zoviesų ir geležine rankena. Troboje yra koklinis pečius išmūrytas ir žalių koklių, geras kaminas, spinta prie durų, poliruotas stalas geras, vien lova, prie sienų dvi lovos, ir prie pečiaus irgi dvi lovos, keturi langai stikliniai, geri, neišdaužti, su langinėmis iš lauko pusės. Iš namo šono durys ant zoviesų su klemka irgi geležiniai į alkierą, kuriame yra vienas stiklinis langas. Pasivertus atgal į sieną kairėje rankoje yra kamarėlė su durimis ant bėgūnų, kurioje yra anga pečiuje dėl kūrinimo. Šita kamarėlė be rūsio. Tuojaus randasi sandėlys, į kurį durys su zoviesais ir kabliais geležiniais. Šitoje špižarnioje yra vienas stiklinis langas mediena užtaisytas. Pekornios durys irgi su geležiniais zoviesais ir rankenomis į trobą, kurioje pora langų su stiklais: vienas tvarkoj, o kitame išdaužti stiklai, trečias langas visai išdaužtas, prie kurų spinta, kepyklos pečius, nuo kurio išvestas kaminas į viršų, kitas pečius koklių kraštų viršuje pekornios pečiaus. Užpakalyje šios trobos yra kamara be kurų padvale. Šis trobesys dengtas gontais.
Ex apposito tarp kitų vartų yra kepykla su priemene, sena, griūvanti. Į priemenę ir trobą durys ant bėgūnų, ir iš priemenės į virtuvę. Stogas įkritęs, remonto reikalaujantis. Už kepyklos yra skalbykla su nriemene, durys ant bėgunų, turinčios rankenas ir kablius geležinius, šiaudais dengta, kurioje pečiai juodi. Priešais didįjį trobesį du svirnai su grindimis, o viduje prieškamara, turinti duris ant bėgūnų. Į svirnus durys ant bėgūnų, su užkabinamais kabliais geležiniais, mediniais uždarymais - zomkais uždaromais, su gonkomis priešakyje, stogus skiedromis dengtus turi. Už paminėtų svirnų yra tvora aptvertas plotas, kuriame randasi 14 kelmų bičių. Prieš aikštę yra sūrinė. Ko ta ranka už svirnų yra ūkiškas gyvenamasis, į kurį į priemenę durys ant bėgūnų, iš priemenės kitos durys į trobą - kepyklą irgi ant bėgūnų. Šitoje troboje pora langų su stiklais į medinius rėmus. Kepyklos pečius nekoks, spinta prie durų, stalas su dugnu tvarkingas ir su ištraukiamu stalčium, palei sienas du suolai, kamara su durimis ant bėgūnų ir priemenės duris turi. Ex apposito šitos kepyklos yra tokia kamara trobos, kaip kepyklos. Salė dar neužbaigta, be durų, langų ir pečiaus. Šis trobesys skiedromis dengtas.
Priešais folvarką randasi didelė arklidė medinė, prie kurios vartai vienpusiai ant bėgūnų. Šita arklidė su medžio pamatais tvarkingai sudėtais, iš vienos pusės su ėdžiomis. Tuojaus už arklidės yra tvartelis mažas ir kitas didelis, durys ant bėgūnų. Priešais šiuos tvartus yra "vazaunė" - vežimų pastogė, tarp dviejų sienų išilgai užtvara šienui sukrauti. Prie arklidės dvigubos durys ant bėgtinų. Prie šios arklidės šono yra tvartelis. Priešais arklidę yra aptvaras nedidelio kiemo, nuo dvaro kiemo ir kluono diliomis užtvertas. Į šį aptvarą durys ant bėgūnų, dvigubos. Kluonas poniškas iš dilių, į kurį durys ant bėgūnų. Šitame kluone kraunamas šienas. Prie kluono šono veršelių tvartas, durys ant bėgūnų. Šitie trobesiai skiedromis dengti.
Priešais kluoną užtvariniai - pynės javų džiovinimui. Priešais kluoną yra tuščias bravoras, palei jį tvarkinga salykla su durimis ant bėgūnų. Iš salyklos durys į skalbyklą. Šitoj skalbykloj natūralus pečius. Bravoras, salykla ir skalbykla po vienu stogu, gontais dengtu. Stogas reikalingas remonto. Einant toliau, dešinėje yra svirnas su gonkomis ir grindimis, nuo gonkų į svirną durys su zoviesais ir spyna dengta švediška. Šitame svirne aruodai abejose pusėse, tvarkingi. Iš šito svirno yra durys į kamerą, iš kamaros laiptai į aukštą, kur gali būti slepiami javai ar jie laikomi. Pagal šitą svirną - klėtį yra sandėlis su dvipusėmis durimis ant bėgūnų ir du aruodai javams. Šitame statinyje kaustyti vartai į seną lauką, ant kuriu stogelis drožtomis skiedromis dengtas.
Šis virš aprašytas dvaras Makniūnų sodžiuje su visais paminėtais trobesiais ne visai tikrai nušviestas jojo stovis, nes apsnigtas. Aptvertas ir sargybomis apstatytas. Dvaro šienaujamos pievos išsimėčiusios nedideliais gabalais, iš jų galima prisišienauti šieno vežimų N- 70. Pastaunykas už bravoro. Kitas ežeras mažesnis Apsingėlis vadinamas.
Baudžiavos į savaitę po tris dienas dirbti kaip dvaras nurodys, činšą mokėti pagal dvaro laukų reviziją nuo valako du zlotus penkiolika grašių, už užsėtus žiemkenčiais ir vasarojum po du zlotus ir dešimt grašių, pagal proporciją užsėtų laukų. Dieninį ir naktinį sargavirmą dvare pagal eilę atlikti. Už keturis ketvirčius iš Raitininkų gyventojų po žąsį N°1, vištų po N°2 ir kiaušinių N°12 kasmet duoti. Talkas pagal javapjūtę kiek reikės, už valgį ir gėrimą ponų atbūti. Nuo kiekvieno dūmo po matko savų linų suverpt. Be baudžiavos, po šniūrą džiovintų grybų natūralaus dydžio dvarui atiduoti. Ir gvolto per rugiapjūtę po tris dienas su savo vežimais atlikti privalo. Taip pat nuo dūmo privalo numegzti tinklo po tris sieksnius ir atiduoti dvarui, ir po du gorčius riešutų kasmet, pastotes kada reikės atlikti. Dat. anno mense et loce at supra. jo kr. me.
Išrašas iš Makniūnų dvaro inventoriaus 1738 m. gegužės mėn.
Makniūnų valdų inventorius iš 1738 m. VI. 25 įrašo CVA kn. 3, 774, 1. Makniūnų valdu inventorius Šadžiūnų ir Smarliūnų vaitijoje priklausomybėje gerbiamojo jojo mylistos pono Baryčausko, Makniūnų seniūno, Trakų apskrityje esančiame, tūkstantis septyni šimtai trisdešimt aštuntų metų gegužės mėnesio penktos dienos.
- Valstiečių šiame sodžiuje 9, činšo moka 33 zlotus. Baudžiavos dirbti po tris dienas per savaitę.
- Valstiečių randasi 2, činšo duoda 6 zlotus. Baudžiavos turi po tris dienas į savaitę.
- Randasi vienas valstietis, činšo duoda 3 zlotus. Baudžiavos eina kas savaitė.
- Bendrai 6 valstiečiai, baudžiavos eina po tris dienas į savaitę, činšo duoda zlotų 30.
inventorius Šadžiūnų ir Smarliūnų vaitijos irgi priklauso. Valstiečių randasi 8, baudžiavos jokios, tik činšo duoda 79 funtus. Keičiant funtus į zlotus, gaunasi zlotų 198, grašių 20. Visų išsėtų javų kainų suma 60 zlotų. Duoklės, kiek jų čia randasi valstiečiu, ne visi duoda. Iš šitų valdų į rekrutus sugautu randasi 12, gorcų skaitosi 12, zlotais 12 zlotų. Šitose valdose žydas metams duoda nuomos 30 zlotų. Iš pievų gaunasi 18 vežimų šieno, skaitosi zl. 18. Ežerėlių trys, jokio pelno ne...