Kamajų kraštas: istorija, kultūra ir kaimo turizmo sodybos

Kamajai - miestelis Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją ir kultūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kamajų istoriją, kultūrinį gyvenimą ir kaimo turizmo galimybes.

Kamajų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Kamajų istorija

Nors oficialiai laikoma, kad Kamajai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1541 m., autoritetingas Lietuvos miestelių istorijos žinovas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Algimantas Miškinis mano, kad 1527 m. Ukmergės apskrityje minimi Kamajai yra ne Gudijos Kamojai, o Rokiškio krašto Kamajai.

Vadinasi, Kamajai gal būt tik 28 metais jaunesni už 1499 m. pirmąsyk paminėtą Rokiškį. Pusketvirto šimto metų šie abu miesteliai varžėsi ir sėkmė labiau lydėjo Kamajus, kurie garsėjo net trimis metinėmis mugėmis (kermošiais): Šv. Kazimiero (kovo 4 d.), Šv. Jono (birželio 24 d.) ir Rožancavos (spalio mėn. pradžioje).

Į Kamajų kermošius savo gaminius amatininkai arkliais atveždavo net iš už 60 km nuo Kamajų esančių vietovių. Ir tik 1873 m. pro Rokiškį nutiestas geležinkelis sėkmės svarstykles nusvėrė Rokiškio naudai.

Metinės mugės ir savaitiniai turgūs buvo palanki terpė žydų prekybininkams, kurių supirktus grūdus, linus, iki nutiesiant geležinkelį, pasamdyti ūkininkai arkliais vežė į Rygą, o iš ten - druską, silkes, įvairias pramonines prekes.

Žydų istorikai laiko, kad pirmieji žydai Kamajuose apsigyveno po 1709-1711 metų Didžiojo maro. Tarpukariu žydai sudarė apie pusę miestelio gyventojų, vertėsi prekyba ir amatais. Antrojo pasaulinio karo holokaustas sunaikino Kamajų žydų bendruomenę ir tik didelės, bemaž hektarą užimančios, žydų kapinės primena čia gyvenusią tautą.

Spaudos draudimo metais lietuviška spauda kamajiškius aprūpindavo šiame krašte gyvenę knygnešiai. Slaptai platinamos lietuviškos knygos ir laikraščiai ugdė kamajiškių lietuvybę ir pilietiškumą. Neatsitiktinai per 1905 m. revoliuciją Kamajuose atsirado toks fenomenas kaip Kamajų Respublika.

Aktyviai kamajiškiai priešinosi ne tik caro valdžiai, bet ir sovietinei okupacijai. Istorikai atkreipė dėmesį į aktyvų partizaninį judėjimą Kamajų krašte, kuris, deja, pareikalavo daugelio jaunų vyrų gyvybių.

Pirmoji medinė bažnyčia Kamajuose buvo pastatyta 1635 metais. Legenda apie bažnyčios statybą pasakoja - Kamajų vietoje anksčiau buvo dideli miškai.

Kartą važiavęs ponas, jį labai kamavę tuose miškuose plėšikai. Jis išsigelbėjo, toje vietoje paskui pastatė bažnyčią, o tą vietą pavadino Kamajais, prisiminti, kad jį labai kamavo.

Pirmoji medinė bažnyčia deja sudegė XVIII a., vietoj jos pastatyta kita medinė bažnyčia. Tiesa, ji jau buvo prailginta, pristatyta zakristija. Ši bažnyčia ilgainiui supuvo.

Galiausiai, 1903 metais buvo baigta naujos bažnyčios statyba. Jos forma primena kryžių, yra pseudogotikinio stiliaus, pastatyta iš raudonų plytų. Bažnyčia turėjo du 60 metrų aukščio bokštus, kurie 1944 metų vasarą artilerijos sviediniais buvo apgriauti ir liko neatstatyti.

Kultūrinis gyvenimas

Kamajų krašto kultūrinis gyvenimas yra turtingas ir įvairus. Apie Kamajų kraštą parašyta knyga, kurios mintį subrandino ilgametis Kamajų seniūnas Vytautas Vilys. Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas finansavo 2005 ir 2006 m. monografijos autorių ekspedicijas į aprašomąsias vietas, kuriose dalyvavo 31 mokslininkas ir kraštotyrininkas (ekspedicijoms vadovavo šių eilučių autorius). Jose surinkta vertinga lauko tyrimų medžiaga buvo pildoma archyvuose, bibliotekose, faktai tikslinami autoriams pakartotinai individualiai lankantis Kamajuose.

Didelę per 10 tūkst. vienetų fototeką sukaupė istorikas ir fotografas, ilgametis Lietuvos valsčių serijos talkininkas Aloyzas Petrašiūnas. Monografija Kamajai yra 31-oji Lietuvos valsčių serijos knyga. Jos struktūra analogiška kitoms šios serijos knygoms. Didesnis dėmesys skiriamas kultūrai, nes vietos kultūrininkai aktyviai įsijungė į knygos rengimą.

Po kelis straipsnius knygai parengė bibliotekininkė Gražina Matukienė ir Kalvių kultūros centro direktorė Stasė Gruoblienė, daug informacijos pateikė Giedrė Dagienė, Rasa Kalnietienė, Genė Mikėnaitė, kiti vietos kultūros darbuotojai.

Monografijai 138 straipsnius, straipsnelius, atsiminimus parašė 106 autoriai, tarp jų 18 mokslo daktarų. Su dideliu dėkingumu ir širdgėla minime 22 šviesaus atminimo autorius, kurie, kaip ir monografijos kalbos redaktorė Vincenta Velžytė, deja, nesulaukė šios knygos, kurios parengimas užtruko gerą dešimtmetį, išleidimo. Jų brangų atminimą saugos parašyti straipsniai.

Esame didžiai dėkingi monografijos finansuotojams ir rėmėjams - Kalvių kaimo Janavičių giminei (5989 EUR), Rokiškio rajono savivaldybei (5792 EUR), UAB Expertus Vilnensis (5000 EUR), UAB Magnolija (5000 EUR), UAB Ivabaltė (1000 EUR), Justui, Linui ir Vytautui Viliams, Stasiui Jasiūnui, Jonui Venslovui, Sigitui Markevičiui (iš viso 1000 EUR), be kurių nesavanaudiškos paramos ši knyga nebūtų pasiekusi skaitytojų.

Monografijos rengėjams reikšmingą informacinę pagalbą suteikė Rokiškio krašto muziejus ir Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji biblioteka, prisiminimais, nuotraukomis dosniai dalijosi kamajiškiai. Nuoširdžiai ačiū jiems.

2016 m. išleista monografija "Kamajai" (1580 puslapių, 600 egzempliorių). Elektroniniu formatu monografija išleista 2017 m. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius, Sąjūdį, šių dienų ūkininkus ir verslininkus.

Monografijoje apibūdinama Kamajų, Salų ir Duokiškio miestelių bei dvarų architektūra, rašoma apie Kamajų mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, kaimo bendruomenes, šio krašto kunigus, įžymesnius kamajiškius.

Monografijos autoriai:

• Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS (etnologija)
• Prof. habil. dr. VALENTINAS BALTRŪNAS (geologija)
• Prof. habil. dr. GRASILDA BLAŽIENĖ (kalbotyra)
• Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija)
• Dr. A RŪNAS BUBNYS (XX a. istorija)
• Dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra)
• LMA tikrasis narys prof. habil. dr. A LGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija)
• Doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija)
• VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija)
• LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija)
• Doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija)
• Doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (Kalbotyra)
• Doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija)
• Dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija)
• LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija, komisijos pirmininkė iki 2008 m.)
• Dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika)
• Prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka)
• Dr. DARIUS STONČIUS (biologija)
• Dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija)
• IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija)
• LKMA akademikas, LMA narys emeritas prof. habil. dr. ANTANAS TYLA (istorija; komisijos narys iki 2008 m.)
• Doc. dr.

Giminės istorijos detales renkantis Robertas prieš gerą mėnesį paskambino ir paprašė pagalbos - bet kokios su šiuo knygnešiu susijusios informacijos. Deja, viešai prieinamos žinios apie šį žmogų labai kuklios. Tad Robertas viliasi, kad dar atras svarbių liudijimų ar dokumentų apie knygnešį Joną Čerskį, Roberto senelio brolį, ir visą kadaise čia gyvenusią Čerškų šeimą.

Kamajuose gyvenusi Čerškų šeima Lietuvai reikšminga dėl daugelio dalykų, o vienas jų - fotografijos užkratas, persidavęs iš kartos į kartą. Giminės darytos nuotraukos tapo Lietuvos senosios fotografijos kataloginiu pavyzdžiu.

Apie miesteliui tuo metu labai neįprastą pomėgį bekalbant su architektu Robertu „išsivyniojo“ visa Čerškų giminės istorija. Ją sudėti prireiktų visos knygos.

Roberto nuomone, dalį šios šeimos fotografijų kolekcijos galima vertinti kaip lietuvių meninės fotografijos pradžią. Robertas spėja, jog fotografavo visos seserys.

Pasak Roberto, karai bei Lietuvos okupacijos, ypač paskutinė, daug ką negrįžtamai išblaškė, sunaikino. Čerškų šeimą, kaip ir daugelį kitų Lietuvos šeimų, tiesiogiai palietė pokario įvykiai.

Didelė Čerškų-Baltakių sodyba su trobesiais, stovėjusi Kamajų miestelio šiauriniame pakraštyje, prie Šetekšnos, buvo išplėšta, išdraskyta. „Ten dabar kiti namai, ir kiti žmonės gyvena… Net gražus Vandenų, vėliau Dariaus ir Girėno, gatvės pavadinimas išnyko, liko tik nuostabios nuotraukos apie šviesių žmonių gyvenimą Nepriklausomoje Lietuvoje".

Daug fotografijų buvo padaryta ir tremtyje. Kadangi fotokamera bajoraitės Teklės Čerškutės, vėliau Baltakienės, šeimoje nuo pat jaunų dienų buvo toks pat įprastas dalykas, kaip ir kiekvienoje lietuvių šeimoje šiandien, ji buvo išsivežta ir į tremtį, o fotografavimo įgūdžiai natūraliai perduoti Teklės sūnums - Tučiui ir Mučiui (Vitalius Baltakis ir Laimutis Baltakis).

„Čerškų šeimos carinių bei Nepriklausomos Lietuvos laikų fotografijų jau esu suskaitmeninęs kelis šimtus. Turiu nedaug vilčių, kad Teresė Čerškutė-Micutienė sugebėjo per Vokietiją, Prancūziją išsivežti fotografijų į JAV ir paliko jų dukterims.

Per ilgą laiką, iš įvairių po Lietuvą išsibarsčiusių ar į užjūrius nublokštų giminaičių Robertui pavyko surinkti nemažai fotografijų, turinčių istorinę ir meninę vertę. „Iki šiol po truputį šią kolekciją pildau, saugau ją skaitmeniniu pavidalu. Dalis - kituose albumuose: „Žmonės iki 1945 m.“ ir „Žmonės tremtyje“. Šios fotografijos sulaukė didelio socialinio tinklapio paskyros lankytojų susidomėjimo ir daug palankių atsiliepimų“, - neslėpė pasididžiavimo atliekamu darbu Robertas.

Kamajų miestelis nuo Rudžių kaimo pusės, 1930-1940 m.

Kaimo turizmo sodybos

Kuomet miesto šurmulys pradeda atsibosti, laikas keliauti į gamtą! Kamajų apylinkės siūlo puikias galimybes kaimo turizmui.

Kaimo turizmo sodybos:

• Ignotiškio dvaro sodyba - laukiami visi, norintys švęsti vestuves, jubiliejus, gimtadienius. Sodyba įsikūrusi labai gražioje miškingoje vietoje 10 km nuo Rokiškio miesto, Lukštų kryptimi. Rokiškio r. sav., Rokiškio k. Krautuvėlėje-kavinėje galima įsigyti dvaro ūkyje užaugintų, žmonių rankomis išpuoselėtų Ilzenbergo ūkio produktų.
• Sodyba senajame Iciūnų kaime - yra 7 km nuo Rokiškio. Vienkiemio sodybą supa miškai, kuriuose įrengti pėsčiųjų takai. Jauki seklyčia talpina iki 40 žmonių. Papartynės g. 3, Iciūnų k., Rokiškio k.
• Sodyba ir pirtis šalia Uljanavos trasos - įsikūrusi šalia Uljanavos trasos (3km nuo Rokiškio). Kavoliškio g., Zybolių k.
• Kaimo turizmo sodyba „Miško vila“ - įkurta 2012 m., esanti tik 4 km nuo Rokiškio.

Šios sodybos siūlo įvairias paslaugas ir pramogas, pritaikytas prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.

tags: #kaimo #turizmo #sodyba #kamajuose