Karvio Dvaras: Jūsų Svajonių Poilsis ir Šventės Gamtoje

Kviečiame Jus į „Karvio dvarą“ - puikią sodybą visiems ir kiekvienam! Tai rami ir nuošali vieta, unikali nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu. Čia ištisus metus galima švęsti vestuves, jubiliejus, kolektyvo šventes ir kt. Idiliškoje kaimo aplinkoje, seno sodo medžių apgaubti Jūsų laukia šiuolaikiniai dvaro pastatai. Dvaras įsikūręs ant Karvio ežero kranto 3,5 ha teritorijoje, visai šalia Vilniaus (20 min kelio), tik čia Jūs ir Jūsų svečiai bus vieninteliai ir svarbiausi, jie galės grožėtis išpuoselėta dvaro aplinka, pasidžiaugti ežero gaiva bei jo teikiamais malonumais, basomis pabraidyti po puikiai prižiūrimas parko vejas bei grožėtis žydinčiais gėlynais. Tai puiki vieta, norintiems praleisti laiką gamtoje, neatsisakant aukščiausio lygio patogumų.

Karvio ežeras

Šventės ir Renginiai Karvio Dvare

Prie pat Vilniaus, ant Karvio ežero kranto ištisus metus svečių laukia „Karvio dvaras“, puiki vieta išskirtinei šventei - Jūsų vestuvėms. Jūsų šventei šalia Vilniaus (20 km) ant ežero kranto turime nuostabią sodybą vestuvėms, jubiliejams, krikštynoms, konferencijoms! Čia ištisus metus galima švęsti vestuves, jubiliejus, kolektyvo šventes.

Vestuvės Karvio Dvare

Ypač džiaugiamės, galėdami organizuoti vestuves visus metus: pavasarį, kai aplink sklando nepakartojamas žydinčių alyvų, gausybės bijūnų, obelų ir vyšnių žiedų aromatas, visą naktį netyla paukščių garsai. Vasaros mėnesiais visus pasitinka įvairiaspalvių parko gėlynų žydėjimas. Vestuves šiame dvare norisi pakartoti dar ir dar. Patiko viskas: pradedant pasakiško grožio sale, išpuoseleta aplinka, kiekvienam sveciui atskiru miegamuoju su vonia, be proto patogiomis lovomis ir baigiant tikrai aukšto lygio padavejais, kurie išgirdo kiekviena smulkmena kurios prašeme (ideali komanda) bei maistu, ypatingai skaniu, nuo tradiciniu mišrainiu iki kreveciu. Nepakartojama aplinka, super aptarnavimas, ypac skanus maistas. Graži aplinka, tinkama šventems!

Konferencijos ir Seminarai

„Karvio dvare“ organizuodami savo įmonės seminarus, mokymus, pasitarimus ar susitikimus su verslo partneriais, Jūs turėsite visas sąlygas atskleisti savo darbuotojų kūrybiškumą, sumanias idėjas, įvertinti save bei kolegas neformalioje aplinkoje, suteiksite jiems galimybę tuo pačiu metu ir dirbti, ir ilsėtis. Kviečiame suderinti darbą su poilsiu. Name su boulingu Jūs rasite erdvią konferencijų salę, talpinančia iki 24 dalyvių, baro salę, boulingo takelį. Šis stilingas ir jaukus namas nepaliks abejingų. Padirbėjus konferencijų salėje, vakarą kviečiame praleisti žaidžiant boulingą, šildantis prie židinio ar mėgaujantis maistu ir gėrimais jaukiai įrengtoje baro salėje. Salės aprūpintos visa reikalinga konferencijų įranga.

Apgyvendinimas ir Pramogos

Mūsų svečių laukia jaukus 16 kambarių viešbutis su visais patogumais, esantis sename sode. Keturi liukso tipo kambariai bei iš jų atsiverianti panorama sužavės kiekvieną, ieškantį kažko ypatingo. Sodyboje galime apnakvindinti iki 70-ties žmonių, iš viso turime 20 kambarių. Yra galimybė užsakyti papildomas vietas. Jaunavedžiams ir garbingiausiems svečiams siūlome dviviečius liukso klasės kambarius (4 vnt.). Svečiams pasiūlysime nakvynę viešbučio dviviečiuose (12 vnt.) arba triviečiuose (4 vnt.) kambariuose.

„Karvio dvare“ įrengtas erdvus, tačiau nepraradęs jaukumo Pramogų namas, kur kiekvienas gali susikurti šventę sau ir savo draugams.

Poilsio Namas su Pirtimi

„Poilsio namas su pirtimi“. Namas stovi ant ežero kranto. Lauko terasoje įrengtas visų pamėgtas kubilas. Tai nepakeičiama vieta kitos dienos pramogoms: pusryčiai, pirtis, maudynės, grilius. Yra kubilas ir pirtis! Lietuviška pirtis ant ežero kranto. Lieptelis poilsiui, maudynėms. Pirtis su pirtininku bus dar malonesnė. Pirties procedūros, vantos, masažai ir kt.

Pobūvių Namas

„Pobūvių namas“. Pirmame aukšte: prabangi, romantiška, erdvi, šviesi, klasikinio stiliaus Pokylių salė. Talpina iki 100 svečių. Stalai statomi apvalūs (10 - 12asm.) arba stačiakampiai „U“, „L“ forma. Iš salės yra du išėjimai: į lauko terasą ir baro salę. Lauko terasa yra puiki vieta poilsiui ir kavos gėrimui bei visų svečių mėgiama vieta pokalbiams, užkandžiams, pusryčiams. Baro - šokių salėje paruošiamas stalas su užkandžiais ir alumi. Tai pagrindinė vieta šokiams, žaidimams. Antrame aukšte galima pramogauti ir pailsėti nuo šventės šurmulio: Džentelmenų kambarys su biliardu.

Karvio Ežeras ir Apylinkės

Karvys - ežeras Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Maišiagalos. Plotas 60,7 ha. Ilgis iš šiaurės į pietryčius 2,68 km, didžiausias plotis 0,32 km. Paviršiaus altitudė 153,3 m, didžiausias gylis 24,9 m, vidutinis gylis 10,9 m. Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 12,1 km². Kranto linijos ilgis 5,9 km. Krantai aukšti, statūs, apaugę siauru medžių ir krūmų ruožu, rytinis krantas miškingas. Aplinkui plyti pievos, dirbami laukai. Įteka K-1 ir dar 4 upeliai, išteka Karvelė (Dūkštos intakas), ežeras priklauso Neries baseinui. Ežero pratakumas 54 %. Atabradas siauras, smėlingas. Prie ežero įsikūrę Karvio, Paežerių, Eiliokiškių ir Užukarviškių kaimai. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos ir poilsiavietė.

Apie Karvio ežero ir kaimo pavadinimo kilmę yra legenda. Joje pasakojama, kad toje vietoje, kur dabar ežeras, buvęs kaimas. Kartą sekmadienį visi kaimiečiai išėjo į bažnyčią, tik viena mergelė liko, norėjo pasitvarkyti. Pradėjus tvarkytis, čiupo traukti po suolu augančią nendrę, kai truktelėjo, toje vietoje prasiveržė stipri vandens srovė, kuri pylėsi ir pylėsi, kol paskandino visą kaimą, išsiliejo į didelį ežerą. Liko tik viena karvė.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose Karvio dvaras pirmą kartą paminėtas 1691 m. Yra žinoma, kad 1664 m. Karvio dvarą valdė LDK artilerijos generolas Krišpinas. 1691 m. dvaras tapo Odinecų šeimos nuosavybė. XVIII a. pr. kelis dešimtmečius dvarą valdė Dominykas Mykolas Pozniakas. 1775 m. dvarą nusipirko Vilniaus katedros kanaunykas kunigas Petras Samsonas Točylovskis. Vėliau jis dvarą perleido savo giminaičiui pakamariui Juozapui Točylovskiui. XIX a. pr. iš jo sūnaus Ignoto dvarą nusipirko kunigaikštis Antanas Giedraitis. 1848 m. Karvio dvare gimė žymus lietuvių geologas Antanas Karolis Giedraitis (Antoni Karol Giedroyć, 1848-1909), Giedraičių giminei dvaras priklausė iki 1864 m. Tarpukariu dvarą valdė lenkų šeima Strumilos. Jie 1936 m. vaismedžių sode pastatė pradinę mokyklą, kuri veikia iki šiol. Yra išlikę dvarvietės likučiai. 1992 m. Karvio dvaro sodybos fragmentų kompleksas, kurį sudaro: rūmai (u. k. 47088), svirnas (u. k. 47089) pirmas kumetynas (u. k. 47090) pirmas kumetynas (u. k. 47090) rūsys (u. k.

Šv. Juozapo Bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1783 metais. Ją pastatė tuometinis Karvio dvaro savininkas Juzefas Točilovskis (Juzef Toczylowski). 1861 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia pastatyta 1868 m. Ji yra eklektinės architektūros su gotikos žymėmis. Bažnyčioje yra išlikę vertingų religinio meno kūrinių. Tai molbertinės tapybos paveikslai: „Trys karaliai“ XVIII a., „Marija Rožančinė“ XVIII a. pab.

Karvio Šv. Juozapo bažnyčia

Karvio Biblioteka

Kaime veikia Vilniaus rajono savivaldybės CB Karvio kaimo padalinys, savo veiklą skaičiuojantis nuo 1953 metų. Nuo 1981 iki 2018 metų bibliotekoje dirbo Teresa Durko, kuri yra parašiusi apie 10 kraštotyros darbų.

Naudinga Informacija

Vertingos istorinės informacijos apie Karvio kaimą ir jo apylinkes yra 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [17]. Apie Karvio praeitį rašoma Broniaus Kviklio knygose [7, 8]. Karvio dvaro istoriją knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ aprašė Miroslav Gajevski (Mirosław Gajewski) [14]. Naujausios informacijos apie bažnytkaimį ir bažnyčią yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [6], Algimanto Semaškos turistams skirtuose leidiniuose [11, 12, 13]. Karvio pagrindinės mokyklos istorija aprašyta knygoje „Szkoły polskie w Republice Litewskiej“ [19]. Bendrojo pobūdžio informacija pateikiama „Mažojoje lietuviškoioje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5] ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4]. Legendų apie Karvio ežerą rasite Vladislavo Sirokomlės muziejaus išleistame rinkinyje „Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna“ [16] ir Gitanos Kazimieraitienės knygoje „Legendos pasakoja“.

Nuorodos

  1. Giedraitis Antanas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1978. - T. 4, p. 1a.
  2. Karvio dvaro sodybos fragmentai [Vilniaus rajono sav., Maišiagalos sen., Karvio k., u. k. 898]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2025-11-05].
  3. Karvys [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-10-31].
  4. Karvys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1968. - T. 2, p.
  5. Karvys 2 // Visuotinėje lietuvių enciklopedija. - Vilnius, 2006. - T. 9, p.
  6. Karvys 3 // Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1986. - T. 2, p.
  7. Karvio Šv. Juozapo bažnyčia = Kościół pw. św. Józefa w Korwiu. - Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. - Vilnius, 2009. - P.
  8. Kviklys, Bronius. Karvio apylinkės. - Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. - Vilnius, 1989. - T. 1, p.
  9. Kviklys, Bronius. Karvys. Šv. Juozapo parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. - lIiustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. - Čikaga, 1986. - T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p.
  10. Kazimieraitienė, Gitana. Karvys // Gitana Kazimieraitienė. Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai. - Kaunas, 2008. - P.
  11. Lukšionytė, Nijolė. Karvio bažnyčia // Kultūros paminklų enciklopedija. - Vilnius, 1998. - T. 2: Rytų Lietuva, p.
  12. Semaška, Algimantas. Karvys. - Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus. - Vilnius, 2005. - P.
  13. Semaška, Algimantas. Karvys // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. - Vilnius, 2008. - P.
  14. Semaška, Algimantas. Karvys. - Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą: knyga visiems norintiems gerai pažinti gimtąjį kraštą. - Vilnius, [2002]. - P.
  15. Gajewski, Mirosław. Dawniej we dworze Korwie. - Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. - Wilno, 2002. - P.
  16. Jackiewicz, Mieczysław. Karvys // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. -Warszawa, 2006. - P. 116.Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r.
  17. Jak powstało Jezioro Korwie // Podwilénskie bajanie : legendy, podania, bajki z okolic Wilna. - Wilno, 2017. - P.
  18. Korwie // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich.- Warszawa, 1880. - T. 4 (Kęs-Kutno), p.
  19. Szynkowski, Tadeusz.To wszystko Ojczyzna: sześć wieków kościoła ir parafii Mejszagoła: od ks. kanonika Mikołaja do ks. prałata Józefa. - Wilno, 1999, p.
  20. Szkoła Podstawowa w Korwiu. - Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. - Wilno, 2009. - P. Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r.

tags: #kaimo #turizmo #sodyba #karvys