Pivašiūnai - vienas atokesnių Alytaus rajono miestelių, garsėjantis Žolinės atlaidais ir turtinga istorija. Nuo senų laikų Žolinės atlaidais garsėjantį miestelį iš vienos pusės skalauja Ilgio ežeras, o iš kitos - ošia dzūkiškas miškas. Ir keturios kalvos, tarsi saugančios miestelio ramybę.
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Sakralinis paveldas ir piligrimystė
Pivašiūnų centre stovi Lietuvos medinės sakralinės klasicizmo architektūros paminklas - 1825 m. statyta bažnyčia, savo architektūra primenanti Vilniaus arkikatedrą. Priešais bažnyčią 1973 m. atstatyta dviaukštė varpinė, mat ankstesnioji sudegė trenkus žaibui.
Žinios apie pirmąją Pivašiūnų bažnyčią nukelia į XVII a. Kaip teigia istorikai, 1633 m. Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis Senųjų Trakų benediktinams testamentu paliko 8 tūkst. auksinų, Pivašiūnų palivarką su Jurkonių kaimu ir įpareigojo vienuolius už jo sielą keturis kartus per savaitę aukoti šventąsias Mišias ir kasdien melstis Švč. Mergelei Marijai. Po jo žmonos mirties iš Pivašiūnų valdų gautos pajamos turėjo būti skirtos Pivašiūnuose įsikūrusiems benediktinams išlaikyti.
Dažną užsukti į Pivašiūnus traukia bažnyčioje esantis maloningosios Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Jo atsiradimas miestelyje siejamas su pirmosios bažnyčios fundatoriumi Jonu Klockiu. Pagerbdamas Dievo Motiną ir dėkodamas Viešpačiui už jos užtarimu gautas malones, kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Per dailėtyrinę ekspertizę nustatyta, kad Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslas nutapytas XVII a. viduryje. Tapymo maniera leidžia manyti, kad paveikslą kūrė Lietuvos dailininkas.
Miestelis yra Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalis. Įgyvendinant piligriminį turizmą skatinantį projektą, Pivašiūnuose įrengta erdvi 58 vietų (7 vietos skirtos autobusams ir 3 - neįgaliųjų transporto priemonėms) mašinų stovėjimo aikštelė. Gražinamas ir pats miestelis - tvarkomos gatvės, klojami šaligatviai.
Atvykus į Pivašiūnus, dar galima užkopti į Pivašiūnų piliakalnį, aplankyti per 2006 m. Žolinės atlaidus kalvos papėdėje atidengtą paminklą Vasario 16-osios akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, Pivašiūnų parapijoje klebonavusiam 1911-1927 m. Įkalnėje į Pivašiūnų bažnyčios šventorių stovi Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių stotys, kurias iš ąžuolo 1988 m. išdrožė vietinis tautodailininkas Algirdas Judickas.
„Tūkstančius maldininkų rugpjūčio mėnesį sutraukiantys Žolinės atlaidai rodo, kad mūsų ateitis turi būti siejama su piligriminiu turizmu. Maldininkams apgyvendinti jau statomas Piligrimų centras. Tam panaudojami senoji klebonija ir jai priklausę šeši pastatai, kurie pritaikomi maldininkams apgyvendinti, konferencijoms ar ramiam susikaupimui maldoje. Tikimės, kad kitais metais centras jau galės priimti svečius, - lūkesčiais pasidalijo seniūnė Rima Čelkonienė. - Galbūt piligrimų centro atsiradimas paskatins ir smulkiojo verslo plėtrą.“ Piligrimų centro pamatai Pivašiūnuose jau padėti.
Poilsis prie Ilgio ežero
Iš vienos pusės Pivašiūnus skalauja Ilgio ežeras. „2010 m., padedant Alytaus rajono savivaldybei ir investavus 170 tūkst. eurų ES paramos, sutvarkyta Ilgio ežero pakrantė, ji pritaikyta pivašiūniečių ir svečių poilsiui. Čia įrengta sporto aikštelė su reguliuojamo aukščio krepšinio lentomis, apšvietimas, nutiesti takai, lieptelis į ežerą, pastatytos persirengimo kabinos, pavėsinės. Išskirta vieta kempingui, atvestas geriamas vanduo, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, - poilsiavietę pristatė seniūnė, pridurdama, kad vasarą į paplūdimį suplūsta labai daug žmonių iš aplinkinių kaimų ir miestelių, mat šioje vietoje ne tiek daug ežerų. Artimiausias Daugų ežeras - daugiau nei už 10 km.
Ilgio ežero pakrantė
Netoli nuo Ilgio ežero svečius maloniai sutinka kelios kaimo turizmo sodybos.
Pivašiūnų amatų centras
Vis didesnio populiarumo sulaukia ir prieš pustrečių metų, rekonstravus senąjį seniūnijos pastatą, atidarytas Pivašiūnų amatų centras. „Populiariausia centro veikla - edukacinės programos. Kadangi Amatų centras priklauso Daugų kultūros centrui, jas kuriant, organizuojant renginius, visada sulaukiame kultūros centro direktorės Eglės Sereičikienės pagalbos, - pasakojo centro administratorė Milda Stanevičienė. - Draugaujame ir su Alytaus, ir su aplinkinių rajonų mokyklomis. Mūsų edukacinėmis programomis domisi ir suaugusieji, atvykstantys iš įvairių šalies rajonų ir miestų. Labai populiarūs kulinarinio paveldo užsiėmimai, kuriuos veda kultūrinių renginių organizatorė Stasė Čižauskienė.
Lankytojams siūlomos medžio raižymo, keramikos, pynimo iš vytelių, veltinio vėlimo, siuvimo, mezgimo, nėrimo, floristikos meno, žvakių liejimo, atvirukų, tekstilinių žaisliukų gaminimo ir kitos įvairios edukacinės programos, daugelį jų veda sertifikuoti tradicinių amatų meistrai. Edukaciniai užsiėmimai derinami prie metų laikų, švenčių.
Amatų centre yra pastatyta krosnis duonai ir bandoms kepti. Įrengta ir krosnis keramikos gaminiams degti. Centras turi siuvimo mašinų, kurpalių. Ką jau kalbėti apie virbalus, vąšelius ir kitus paprastesnius amatams mokyti reikalingus įrankius ir priemones.
„Centre turime ir nedidelę krautuvėlę. Joje amatininkai gali parduoti savo dirbinius: drožinius, keramiką, iš vytelių pintus daiktus, mezginius ir nėrinius, prijuostes ir daugybę kitų Lietuvos tautodailei būdingų dirbinių, - dar viena Amatų centro paslauga pasidžiaugė M.Stanevičienė.
Amatų centro antrame aukšte yra įrengta konferencijų salė, kurioje nuolat eksponuojami įvairių dailininkų darbai.
Pivašiūnų amatų centro siūlomos edukacinės programos:
| Amatas | Aprašymas |
|---|---|
| Medžio drožyba | Mokoma drožti įvairius dirbinius iš medžio. |
| Keramika | Galimybė lipdyti ir dekoruoti keramikos gaminius. |
| Pynimas iš vytelių | Mokoma pinti krepšius ir kitus daiktus iš vytelių. |
| Veltinio vėlimas | Galimybė velti įvairius dirbinius iš vilnos. |
| Kulinarinis paveldas | Mokoma kepti tradicinius dzūkiškus patiekalus. |
Socialinė gerovė Pivašiūnuose
„Pivašiūnuose turime dvejus senelių globos namus. 1994 m. į mūsų parapiją atvykęs dirbti naujas klebonas Vincas Baublys ėmėsi iš pagrindų remontuoti parapijai sugrąžintą pastatą. 1996 m. rugpjūčio mėnesį globos namai jau buvo atidaryti ir juose įsikūrė pirmieji aštuoni gyventojai. Jais rūpinosi Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų paguodos seserys vienuolės“, - apie pirmųjų globos namų atsiradimą pasakojo seniūnė R.Čelkonienė. 2015 m. rudenį atidaryti nauji senelių globos namai. Tai moderniai įrengtas vieno aukšto karkasinis pastatas su geoterminiu šildymu ir saulės kolektorine sistema vandeniui šildyti.
Gyvens 20 senjorų. Gyvenamuosiuose kambariuose gyvens po 1 arba 2 senjorus. Pasak seniūnės, šiuo metu globos namuose gyvena 10, o parapiniuose - 13 globotinių.
„Nors Pivašiūnuose gyvena nemažai ir jaunesnių šeimų. Kelios daugiavaikės šeimos gyvena ir socialiniam būstui skirtame name. Kadangi Pivašiūnuose turime vaikų dienos centrą, į jį atėję socialinės rizikos šeimų vaikučiai ne tik pamaitinami, ne tik darbuotojų padedami paruošia pamokas, įgyja kasdieniam gyvenimui reikalingų įgūdžių, - Vaikų dienos centro veikla pasidžiaugė seniūnė ir pridūrė: - Ir gimnaziją turime. Nelengvai ją apgynėme, bet apgynėme. Joje mokosi 187 vaikučiai.
„Kai manęs paklausia, kuo ypatingi Pivašiūnai, visada atsakau - žmonėmis. Jie labai nuoširdūs, atviri. Prisimenu, atvažiavusi gyventi į Pivašiūnus, niekaip negalėjau suprasti, kodėl kažkurią dieną negalima dirbti žemės, kažko sėti ar sodinti, konservuoti ar kitus darbus dirbti. Man, užaugusiai ant miesto grindinio, buvo labai naudingi jų iš kartos į kartą perduoti pastebėjimai, tradicijos. Ir pati pripratau, rodos, kitaip ir būti negali. Džiaugiuosi seniūnijos žmonėmis. Aktyvios ir seniūnijos bendruomenės.
tags: #kaimo #turizmo #sodyba #pivasiunuose