Kaimo turizmas Lietuvoje išlieka sparčiai besivystančiu sektoriumi, pritraukiančiu vis daugiau verslininkų. Šis verslas reikalauja ne tik investicijų, bet ir nuolatinio prisitaikymo prie kintančių klientų poreikių bei valstybės keliamų reikalavimų.
Kultūrinė autentika ir reikalavimai sodyboms
Pagrindinis kaimo turizmo sodyboms keliamas reikalavimas - kultūrinė autentika. Šįmet įsigaliojusiuose Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimuose numatytas visas sąrašas principų, taikytinų įrengiant kaimo turizmo sodybą. Pavyzdžiui, statant jas, negali būti naudojami plastikiniai langai - tik mediniai, pastatas - tamsiai rudos, geltonos, žalios, pilkos arba natūralios medžio spalvos, statytas iš natūralių medžiagų.
Šis ir kiti reikalavimai nesantys tik etnografijos žinovų užgaida - jų dėka plėtoti kaimo turizmą bus galima ir valstybės saugomose teritorijose. Kieme "dėl grožio" išdėlioti senoviškų buities rakandų nepatariama.
"Turintieji daug autentiškų senovinių indų ir pan., turėtų steigti muziejų. Tuo metu aplinką užpildyti netiesioginės paskirties daiktais - nedera", - komentavo R. Sirusienė, kurios vadovaujama asociacija daug dėmesio skiria interjero dizainui, architektūrai ir konsultuoja šiomis temomis verslininkus. Reikalavimai liečia netgi tai, kokiais augalais galima puošti sodybos prieigas - populiarieji olandiški netinka, reikia vietinės augmenijos - lietuviškų rūtų, medetkų ir t. t.
Publikos poreikiai ir aptarnavimo kultūra
Daugelyje rekreacijos ir pramogų sričių pastebima tendencija, jog mūsų šalies publika linkusi nesitenkinti esama pasiūla ir reikalauti vis daugiau įvairovės, o verslininkai savo ruožtu suka galvas, kaip ją sukurti. Ne išimtis ir kaimo turizmas. Tačiau R. Sirusienė mano, kad sodybos ilgainiui neturi virsti atrakcionų parkais.
"Mūsų šalyje dar nėra įsitvirtinusi samprata, kuri su kaimo turizmu siejama užsienio šalyse - jo verslininkai parduoda orą ir ramybę, o ne pramogas, - sakė pokalbininkė. - Kita vertus, jų mokumas ir įkainiai kitokie. Vis dėlto, pokalbininkės nuomone, aktyvaus poilsio galimybių plėtra turėtų būti vykdoma vadovaujantis tais pačiais principais, kurie taikomi sodybų įrengimui - sveiku protu ir istoriniu požiūriu.
Sodybos savininkė Šarūnė Liutkevičienė pastebi, kad šiemet visi nori privatumo - išsinuomoti tik visą sodybą, kad aplinkui nebūtų pašalinių žmonių. "Sodybos pageidaujama ne vienai parai, o ilgesniam laikui, pavyzdžiui, visam naujametiniam savaitgaliui. Džiaugiuosi, kad žmonės nori švęsti, nes buvo ne vienas ilgas laikotarpis, kai negalėjome priimti nė vieno lankytojo", - teigė Š. Liutkevičienė.
Svarbu užtikrinti deramą aptarnavimo kultūrą, kuri lygintina su namų jaukumo sukūrimu. Kaimo turizmo tikslas kitoks - tai namų jaukumo sukūrimas, tai visai kitokia aptarnavimo specifika.
Anot sodybos „Pas Rapolą“ administratoriaus Žydrūno Račkausko, nauja tendencija tokia, kad žmonės vis dažniau nori pailsėti ir atsipalaiduoti ne prie valgiais ir alkoholiniais gėrimais nukrautų stalų, o gamtoje. Todėl jau šią vasarą įprastai savaitgaliais vykdavusias vestuves, krikštynas ar jubiliejus pakeitė vaikų ir suaugusiųjų stovyklos. Ypač populiarios buvo jogos ir meditacijų stovyklos suaugusiesiems.
Net ir Naujieji bus švenčiami kitaip - be alkoholio. Žmonės atranda kitų būdų, kaip pasilinksminti. O mums belieka prisitaikyti prie pokyčių“, - sakė sodybos šeimininkas.
Verslo iššūkiai ir galimybės
Vienas iš iššūkių - nelegalus kaimo turizmas, kuris sukuria neskaidrią konkurenciją sektoriuje. Vartotojams LKTA prezidentė pataria būti atidiems renkantis paslaugų teikėją ir atkreipti dėmesį į jo turimus pažymėjimus, tokius kaip leidimo-higienos paso kopiją, kuri privalo būti sodyboje su pirtimi arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas, kurį privalo turėti teikiantieji viešojo maitinimo paslaugas.
Kita vertus, netrukus poilsiautojams gali būti pasiūlyta patiems išsikepti tikros kaimiškos duonos arba nukaldinti ką nors padedant kalviui: Turizmo departamento ir Žemės ūkio ministerijos pernai parengta pirmoji Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtros programa 2007-2013 m. numato amatų kiemų steigimą.
Be to, kaimo turizmo sodybos, R. Sirusienės teigimu, turėtų prisiimti ir kultūrinę funkciją - organizuoti tradicines liaudies šventes, šitaip ne tik smaginant turistus, bet ir suteikiant daugiau gyvybės kaimui.
LKTA duomenimis, kaimo turizmo paslaugų poreikis kasmet didėja, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, užsieniečių, norinčių pailsėti mūsų šalyje, srautas šoktelėjo maždaug dešimčia procentų - nuo 2 iki 13.
Apibendrinant, kaimo turizmo sodybos Lietuvoje turi atitikti ne tik kultūrinės autentikos reikalavimus, bet ir prisitaikyti prie kintančių publikos poreikių, siūlydamos įvairias paslaugas ir pramogas, bei užtikrindamos aukštą aptarnavimo kokybę.
Šarūnė Liutkevičienė džiaugiasi jaučianti klientų pagyvėjimą. Verslininkė sako kasdien sulaukianti naujų užklausų, tačiau pasiūlyti nelabai beturi ką - tiek Naujiesiems metams, tiek Kalėdoms sodyba užsakyta.
Karsakiškio seniūnijoje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Sarksalis“ savininkas Juozas Vėbra irgi pirmųjų užsakymų žiemos šventėms šįmet sulaukė anksti, tačiau pats neskubėjo rezervuoti vietų, baimindamasis nudegti, kaip nutiko pernai.
Vienkiemyje prie Nevėžio upės esančios sodybos „Pas Rapolą“ administratorius Žydrūnas Račkauskas pasakojo, kad žiemos šventės kaimo turizmo sodybose visuomet būdavo populiarios, tačiau šiemet kaip niekad aktyviai domimasi galimybe jose sutikti Naujuosius.
Dviejų sodybų - Žaliosios girioje įsikūrusios „Miško oazės“ bei Raguvos seniūnijoje esančios „Vila Barbora“ savininkė Akvilė Olšauskienė teigė, kad jai darbų įkarštis buvo vasarą, tad dabar gali sau leisti pailsėti.
Lietuvos kaimo turizmo sektoriaus tendencijos
| Tendencija | Aprašymas |
|---|---|
| Vieno pastato sodyba | Nedidelė sodyba su pagrindiniu pastatu. |
| Sodyba iš trijų pastatų | Sodyba su keliais pastatais, skirtais skirtingoms reikmėms (apgyvendinimui, maitinimui, pramogoms). |
| Visas kaimas | Specialiai turistų reikmėms sukurtas kaimas, atspindintis etnografinių regionų tradicijas. |
Baronų šeima Butėnuose ąžuolą prieš tris dešimtmečius sodino neatsitiktinai. Į šias vietas juos prišaukė giminės šaknys - čia yra Petro Barono senelių žemės, kuriose šeima nusprendė įsikurti sodybą savo poilsiui.
Dabar „Barono vila“ iš tiesų yra penkių pastatų kompleksas (didžioji vila, restoranas ir trys mažosios vilos), bet viskas prasidėjo nuo pačių Baronų statomo namo sau. Minties apie viešbutį ar kaimo turizmą net nebuvo.
Dabar „Baronų vilos“ teritorija žavi švaria, stilinga, skandinaviška architektūra, bet R.Baronienė atvirauja, kad iš pradžių buvo galvota žengti kitu keliu. Taip sodyboje atsirado šviesios spalvos, natūralios medžiagos.
Po kelerių metų atėjo metas, kai šeima pasijuto tarsi plėšoma į dvi puses. Pamažu šeima visgi paliko miestą ir persikėlė gyventi į sodybą, palengva ėmėsi turizmo verslo.
Iš akmenų sukurta apsauga Nakvynė ir restoranas yra tik viena poilsio „Barono viloje“ dalis. Kaip šeimininkė sako, vienoje tvenkinio pusėje galima patenkinti fizinius poreikius, o perėjus į kitą pusę - dvasinius.
Žmonėms įdomu aplankyti ir šeimininkų auginamas avis bei elnius. Tiesa, gyvūnai laikomi ne dėl turistų, o tai yra ūkis. Iš avienos „Barono viloje“ verdamas plovas pagal visas geriausias Vidurinės Azijos tradicijas.
R.Baronienė džiaugėsi, kad ši vasara buvo ypatinga - sulaukė kaip niekad daug svečių, visi savaitgaliai buvo užimti. Sodybos šeimininkę džiugina, kad pas juos atvyksta kiek kitokia publika.
„Barono viloje“ nieko panašaus nėra nutikę. „Nežinau, ar dėl to, kad mes čia patys užduodam toną. Graži aplinka žmones auklėja ir lavina. Pas mus tikrai puikūs klientai atvažiuoja - ir istorija pasidomi, ir gražiai poilsiauja. Žmonės gerėja“, - įsitikinusi R.Baronienė.