Šilutės rajone, unikalioje Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, išdidžiai stovi Uostadvario dvaras su švyturiu, menantis dar 19-ąjį amžių. Nors šis Nemuno deltoje esantis kelrodis yra itin mėgstamas lankytojų, čia patekti nėra taip paprasta, nes uosto žiotys nuolat užpustomos smėlio.
Uostadvaris - istorija alsuojantis kaimelis Šilutės rajone, Rusnės saloje. Jis įsikūręs kairiajame Atmatos upės krante ir priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.
Rusnės sala garsėja ne tik kaip žūklės ir gardžiausios rūkytos žuvies sostinė, bet ir tuo, kad kiekvieną pavasarį tirpstantis ledas sukelia didžiulius potvynius. Jų metu apsemiamas ir vienas pagrindinių patekimų į salą - kelias Šilutė-Rusnė. Kuomet vanduo pakyla, Uostadvaris, dėl čia įrengtos vandens kėlimo stoties, tampa tikru išsigelbėjimu potvynio užkluptiems salos gyventojams ir svečiams.
Uostadvario Švyturys
19-ojo amžiaus antroje pusėje, svarbiame laivybai punkte, priešais Minijos žiotis buvo pastatytas Uostadvario švyturys, kuris kadaise buvo labai svarbus kelrodis pro šalį plaukiantiems vandenų keliautojams. Nors švyturys puikiai išsilaikė iki šių dienų, jo paskutinis žibintas jau seniai užgeso.
Dabar tai technikos istorijos paminklas, kuris navigacijai nebėra naudojamas, tačiau puikiai tarnauja kaip Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos aikštelė, džiuginanti kaimelio gyventojų šeimas ir vasarą čia plūstančių lankytojų būrius.
Į dangų besistiebiantis Uostadvario obeliskas išties įspūdingas. Tai net 18-kos metrų aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos švyturys, kurio raudonų plytų mūro sienų briaunos padailintos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, į žibinto patalpą veda 48 įvijiniai betoniniai laiptai. Iš čia patenkama į apžvalgos aikštelę.
Pakilus į buvusio kelrodžio regyklą atsiveria puiki kraštovaizdžio panorama, o gerai įsižiūrėjus, galima pamatyti ir kraštelį boluojančių Nidos kopų.
Švyturys yra sujungtas su ant aukšto pamato pastatytu sargo gyvenamuoju namu, kurio architektūra būdinga Rusnės apylinkių gyvenamiesiems namams. Pats namas papuoštas tinko juosta, aplink pastatą vingiuojančiomis dekoratyvinėmis nišelėmis ir kitais 19-ojo amžiaus antrajai pusei būdingais papuošimais.
Nors Uostadvario kelrodžio žibintas ir nebeskrodžia naktinio pamario dangaus, jį išties verta pamatyti iš arti bei palypėjus į apžvalgos aikštelę pasidžiaugti atsiveriančio kraštovaizdžio paveikslu.
Uostadvaris: Uostadvario švyturys ir vandens kėlimo stotis
Uostadvario Vandens Kėlimo Stotis
Uostadvaryje yra išlikusi dar 20-ojo amžiaus pradžios vandens kėlimo stotis, kurioje istorijai neabejingi lankytojai gali vaizdžiai susipažinti, kaip pamario krašto žmonės kovojo ir vis dar tebekovoja su vandens pertekliumi.
Kuomet vanduo pakyla, Uostadvaris, dėl čia įrengtos vandens kėlimo stoties, tampa tikru išsigelbėjimu potvynio užkluptiems salos gyventojams ir svečiams.
Uostadvario vandens kėlimo stotis su garo turbina 1907-aisiais metais buvo pastatyta ant vaizdingo Vilkinės upės kranto. Ši turbina susiurbdavo pievų vandens perteklių ir išleisdavo jį į Atmatos upę - garo turbina sukdavo milžinišką veleną ir taip pumpuodavo vandenį iš potvynio apsemtų pievų.
Tai pirmasis tokios paskirties statinys visoje Lietuvoje, tad jis ne tik technikos istorijos paminklas, bet ir itin vertingas objektas regioninės architektūros istorijai.
Prieš keletą metų vandens kėlimo stotis buvo restauruota ir joje įrengtas Šilutės polderių muziejus, kuriame galima sužinoti kaip nuo seno Šilutės rajone kovota su vandens pertekliumi ir potvynių grėsme.
Nors 1970-aisiais metais buvo įrengta šiuolaikiška, elektra varoma siurblinė, kuri dabar naudojama potvynių metu, senoji Uostadvario vandens kėlimo stotis neprarado savo aktualumo.
tags: #kaimo #turizmo #sodyba #uostadvaryje