Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas. Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką ir brangius buities prietaisus (pavyzdžiui, šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.).
Kaip elgtis užliejimo atveju?
Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo. Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas. Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Eugenijus Sabutis po STT apklausos „čekiukų“ byloje tiki savo nekaltumu
Žalos fiksavimas ir vertinimas
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.
Ieškinio suma ir specialistų pagalba
Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.
Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje. Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos.
Po įvykusio užliejimo, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie jau ne vienus metus atlieka atstatymo darbus. Jie pasirūpins sklandžia ir sąžininga komunikacija su Jūsų draudimo bendrove, žalos įvertinimu, draudimo išmoka, užlietų patalpų/gyvenamo namo arba buto valymu po užliejimo, patalpų vėdinimu, atsiradusios drėgmės džiovinimu. Valymas po užliejimo, patalpų džiovinimas, turto atstatymas, derybos su draudimo bendrove - specialistų sritis, tad pasitikėkite profesionalų komanda!
Remontas ir prevencija
Nors vasarą dažnas pasvarsto apie būsto atnaujinimą, visgi retas susimąsto, kad vien tik perdažyti sienas ar pakeisti grindų dangą neužteks. Nors įprastai būstas yra remontuojamas pagal poreikį atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, visgi tai rekomenduojama daryti ne rečiau negu kas 3-5 metus.
„Susidėvėjusią santechnikos įrangą - kranus, vamzdelius ir pan. - reikia keisti kuo skubiau, nes viena problema gali atnešti labai daug žalos. Pavyzdžiui, prakiurus vamzdžiui penktame daugiabučio namo aukšte, vanduo gali apsemti ne tik savininkų butą, bet ir kaimynų“, - sako R. Būtent trūkusios žarnelės, skalbimo mašinų gedimai, nesandarūs maišytuvai, sugedusios indaplovės, prakiurę vamzdžiai ir būna dažniausios vandentiekio avarijų priežastys.
Bendrovės turima statistika rodo, kad vandentiekio avarijos sudaro apie 30 proc. visų būsto žalų atvejų. „Būsto užliejimas ne tik sukelia nepatogumų, bet ir brangiai kainuoja. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai, o norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas.
Anot jo, išvengti nuostolių gali padėti būsto, civilinės atsakomybės draudimas bei prevencinės priemonės: įrengti atbuliniai vožtuvai vamzdynuose, nedelsiant suremontuoti arba pakeisti korozijos pažeisti ar kitaip susidėvėję vamzdžiai, santechninės žarnelės, kiti vandentiekio, šildymo, kanalizacijos įrenginiai.
Ko nereikėtų remontuoti patiems
M. Valivonis pasakoja, kad sumaniusieji savomis rankomis susiremontuoti būstą, imasi įvairiausių darbų - nuo plytelių klijavimo iki santechnikos tvarkymo, tačiau tą daro neturėdami reikiamų žinių. Visgi, jei nesate profesionalas, tikrai nesiūlyčiau patiems užsiimti su elektros instaliacija ar santechnikos korektūra susijusiais darbais. Čia klaidos kainuoja brangiai - remontui nepavykus, galimi nuostoliai ne tik jūsų, bet ir kaimynų turtui, kartais net kyla pavojus gyvybei. Dažnai tokiais atvejais tenka pakloti kelis kartus didesnes sumas, nei remonto sąmatoje planuota, kad padaryta žala būtų ištaisyta“, - teigia M. Valivonis.
Priklausomai nuo sezoniškumo, gerų meistrų tenka laukti net kelis mėnesius, o klaidų ištaisymas, atsižvelgiant į žalos lygį, užtrunka ir iki 2 savaičių. „Panorusiems atnaujinti būstą, siūlyčiau patiems užsiimti paprastesniais darbais - sienų dažymu ar plytelių klijavimu. Nepaisant to, net prieš atliekant lengvesnius remonto darbus, patarčiau iš anksto pasidomėti, kaip juos atlikti teisingai, antraip kyla grėsmė darbų kokybei“, - pataria M. Valivonis.
Išsamaus plano svarba
Nusprendus patiems remontuoti būstą, svarbu detaliai susiplanuoti darbų eigą. Konkretus planas su darbų sąmata ir eiga padės užtikrinti, kad remonto išlaidos pernelyg neišaugtų, o darbai neužsitęstų. R. Norvilo teigimu, nusimačius remonto darbų kainas, galima laiku įsivertinti, ar jį atliksite iš savų lėšų, ar prireiks papildomų finansų.
„Statistika rodo, kad daugiau nei 15 proc. klientų Lietuvoje per paskutinius metus skolinosi būtent namų remontui. Žinoma, prieš imant paskolą būtina paskaičiuoti, kiek mėnesinių pajamų galite skirti įmokoms. Be to, pravartu atlikti trumpą, bent trijų kredito davėjų palyginimą, įvertinant jų kredito kainas (palūkanas ir kitus su kredito išdavimu susijusius mokesčius), skolos grąžinimo laikotarpį“, - pataria R. Norvilas.
Pasak specialisto, sudarant darbų sąmatą, pirmiausia reikėtų paskaičiuoti medžiagų ir įrankių kainas. Logiškiausia bent trečdalį gautos sąmatos nusimatyti nenumatytoms išlaidoms, kurių, savarankiškai remontuojant būstą, dažnai pasitaiko. Šalia to susidarius planuojamų darbų kalendorių, lauks mažiau nesmagių netikėtumų.
Finansinis kirtis
Abu pašnekovai sutaria, kad atėjus laikui atsinaujinti būstą, svarbu racionaliai įsivertinti, ar remonto darbais tikrai galite užsiimti patys. Pasak R. Norvilo, savo įgūdžių pervertinimas gali baigtis skaudžiu finansiniu nuostoliu. „Aklas noras sutaupyti lietuvius dažnai priveda prie bandymo viską remontuoti patiems. Visgi tokiu atveju net ir nedidelis remontas gali stipriai pabrangti. Būstą remontuojantis žmogus investuoja lėšas į reikalingų medžiagų ir įrankių pirkimą, o jei darbai atliekami netinkamai - visi šie pirkiniai yra tarsi veltui. Be to, dar prisideda išlaidos profesionaliems rangovams, kurie taisys padarytas klaidas“, - teigia R. Norvilas.
Ekstremalios situacijos
M. Valivonis pasakoja, kad jo komanda ne kartą taisė būsto savininkų remonto klaidas; yra tekę ir iš peties paplušėti, bandant likviduoti žalą. „Esame gavę pagalbos šauksmą iš kliento, kuris nusprendė elektros instaliaciją išvedžioti pats, sumontuoti rozetes, jungiklius, apšvietimo elementus. Visą tai atlikęs, jis skundėsi, kad dviejuose iš trijų kambarių nebuvo elektros. Dėl neprofesionaliai atlikto darbo mums teko pjaustyti lubas ir vesti naujus laidus. Žinoma, tai atsiėjo brangiai ir planuoti darbai užsitęsė gerokai ilgiau“, - patirtimi dalinasi M. Valivonis.
Specialistas pabrėžia būtinybę, prieš imantis panašių eksperimentų, pagalvoti ir apie kaimynus. Padarytos klaidos kartais atsiliepia ir jų būstui. „Turėjome keletą skambučių iš „užlietų” gyventojų, kurių kaimynai nusprendė patys susitvarkyti santechnikos prietaisus bei plyteles santechnikos mazge. Jie patalpoje neatliko hidroizoliacijos, suklijavo plyteles, netinkamai pastatė dušo kabiną, pro kurios tarpus ir po plytelėmis ėmė sunktis vanduo. Galiausiai jis pateko pas kaimynus. Šios situacijos turėtų pamokyti, kada būsto remontą geriau patikėti profesionaliems rangovams”, - apibendrina M. Valivonis
Santykių su kaimynais svarba
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais - tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.
„Gyventojai supranta, kad kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys - tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau. Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu.
V. Katilienės teigimu, daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Teisiniai aspektai
Paprastai kaimynų būsto užliejimą, pasak V. Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui.
Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D. Poška.
Ką daryti patyrus nuostolių dėl kaimynų kaltės?
Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai.
„Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese. Jo teigimu, Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko teisinių ginčų dėl turto sugadinimo išsiliejus vandeniui iš viršutinių į žemiau esančius butus. Pasak advokato, taip pat išskirtina žala, kilusi dėl gaisro vieno kaimyno bute persikėlimo į kitus butus.
Dažniausios vandentiekio avarijų priežastys:
- Trūkusios žarnelės
- Skalbimo mašinų gedimai
- Nesandarūs maišytuvai
- Sugedusios indaplovės
- Prakiurę vamzdžiai