Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad trečdalis visų vagysčių iš sodų namelių ir sodybų įvyksta būtent vasarą, o šiemet nukentėjusiųjų nuo ilgapirščių padaugėjo dešimtadaliu. Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus vadovės Viktorijos Katilienės, plėšikų sėkmę pirmiausia lemia žmonių neatsargumas.
„Gyventojai vasarą sodybose ir sodų bendrijose praleidžia nemažai laiko. Norėdami vasaroti komfortiškai kartu su savimi pasiima vaizdo ir garso aparatūros, išmaniųjų įrenginių, buitinės elektronikos prietaisų, sodo darbams reikalingos technikos, žvejybos įrangos ir sodo baldų. Toks turtas masina vagis - jie atidžiai stebi pasirinktą taikinį, įvertina potencialaus grobio vertę ir sulaukę tinkamo momento, kai sodybos šeimininkai išvyksta ar nepasirūpina daiktų saugumu, pasisavina jį“, - teigia V.Katilienė.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė vagysčių iš sodybų žala šiemet yra 32 proc. didesnė, negu iš sodo namelių - atitinkamai 505 ir 380 eurų. Pasak V.Katilienės, taip yra todėl, kad sodybose įprastai žmonės turi daugiau ir brangesnio turto.
„Stebime, kad sodybose vagys dažniausiai taikosi į brangią sodo techniką, statybines medžiagas, įrankius, stambią buitinę techniką, elektronikos prietaisus - televizorius, grotuvus, kompiuterius. Iš sodų namelių dažniau dingsta dviračiai, sodo baldai, smulkesnė buitinė technika. Tiesa, panašu, kad vasarnamiuose vagišius suvilioja ir kur kas paprastesni dalykai, pavyzdžiui, gausesnės maisto bei gėrimų atsargos“, - pasakoja V.Katilienė.
„Lietuvos draudimas“ šiais metais jau išmokėjo daugiau kaip 22,5 tūkst. eurų žalų dėl vagysčių iš sodų namelių ir sodybų. Didžiausia vienos tokios vagystės žala siekė net 4,8 tūkst. eurų.
Pareigūnai pateikia 5 patarimus, kaip apsaugoti sodybą nuo vagių
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Rasa Galkauskienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia vagys dažniausiai taikosi į būstus, kuriuose žmonės nuolat negyvena, juos taip pat vilioja be priežiūros paliktas turtas.
„Vagystes iš sodų namelių ir sodybų galima pavadinti sezoninėmis, nes vasarą jų pastebimai padaugėja. Be to, gyventojai vasarą mėgsta pasinerti į darbus sode ir darže, tad nesivargina užrakinti namelio durų, o atlikę darbus nepadeda žoliapjovių, krūmapjovių ir kitos brangios sodo priežiūros įrangos taip saugiai, kaip galėtų. Vagys iš karto pastebi netvarkingai ir ne vietoje paliktus daiktus“, - įspėja R. Galkauskienė.
Policijos pareigūnai patarė pasirūpinti bendru aplinkos saugumu:
- Bendrauti su kaimynais ir sutarti, kad prižiūrėsite vieni kitų turtą jums nebūnant sodyboje ar sodo namelyje.
- Visada užrakinti duris, pasirūpinti tvirtomis ir patikimomis spynomis.
- Nepalikti įrankių ir sodo technikos kieme, o laikyti saugioje ir rakinamoje patalpoje.
- Pro langus matomose vietose namo viduje nelaikyti daiktų, kurie yra brangūs ir gali patraukti vagių dėmesį.
- Dažniau lankytis savo vasarnamiuose ir įsitikinti, kad jie saugūs ir prižiūrėti.
Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad sodininkų bendrijose pasitaiko ir masinių vagysčių, kai per vieną naktį apvagiami keli gretimi namai. Pavyzdžiui, organizuotų nusikaltimų serija šiemet vasarą buvo užfiksuota netoli Panevėžio esančiame Pažagienių kaime, kai turtą per naktį prarado net penki sodininkai.
Pažagienių bendruomenės pirmininkė Elena Stanienė teigia, kad po vagystės gyventojai pasijuto nesaugūs. „Pernai rudenį Pažagieniuose buvo apvogti mažiausiai 6 garažai, žiemą ir pavasarį nuo ilgapirščių nukentėjo keturios šeimos, gyvenančios kaimo daugiaaukščiuose, o vasarą vagys nusitaikė į sodų savininkų turtą“, - dėsto E.Stanienė ir priduria, kad dabar dauguma butų gyventojų yra įsirengę apsaugos signalizacijas, įsigiję turto draudimą.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, apdraustų vasarnamių skaičius Lietuvoje pamažu auga - bendrovė kasmet apdraudžia 10 proc. daugiau sodybų ir sodų namelių.
Ekspertai ragina turto savininkus pasirūpinti ir kitomis saugumo priemonėmis: signalizacija, vaizdo stebėjimo sistemomis, nes tai atbaido vagis ir mažina vagysčių riziką.
Vasaros metu sodybose, vasarnamiuose, ypač atokiose vietovėse suaktyvėja vagys. Rudenį ir žiemą vasarnamių savininkai slepia arba išsiveža su savimi į miestą viską, kas vertinga, bet vasarą savininkai vargu ar veš namo po kiekvieno savaitgalio generatorius, žoliapjoves ar kitą stambią brangią techniką, įrangą, įrankius.
Naminės vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas
Kaip teigia „Bitė Lietuva“ ekspertas Gintaras Gruodis, padėti apsaugoti savo namus gali netgi nebenaudojamas išmanusis telefonas, tereikia jį tinkamai paruošti.
„Visada klientams ir bičiuliams patariu neskubėti išmesti senų išmaniųjų telefonų, nes niekada nežinai, kur ir kaip jie dar gali praversti. Išmani namų apsauga - vienas tokių pavyzdžių. Tam, kad įsirengtumėte namie nieko nekainuojančią improvizuotą kamerą jums tereikia tiek senojo, tiek dabartinio išmaniųjų telefonų ir vienos programėlės. Atsisiuntus „Alfred Home Security Camera“ („iOS“, „Android“) ir įsirašius ją abiejuose telefonuose, senesnį išmanųjį tereikės pasidėti norimoje vietoje ir galėsite per naująjį išmanųjį stebėti savo namus. Tai pravartu ne tik „laukiant“ netikėtų svečių, bet ir auginant pašėlusį augintinį ar norint pamatyti, ką veikia namie trumpam palikti vaikai. Kita vertus, šio metodo nepavyks naudoti kaip ilgalaikės stebėjimo kameros, tačiau kaip trumpalaikis ar laikinas sprendimas tai tikrai suveikia“, - sako G. Gruodis.
Pasibaigus vasarai, o dažniausiai kartu su ja baigiasi ir atostogos, visi grįžta į darbus ar mokslus ir vis rečiau užsuka į savo vasaros rezidencijas. Statistika iškalbinga - vagis itin vilioja sodo nameliai, vasarnamiai bei sodybos. Ne tik vagiami vertingi daiktai, bet neretai padaroma žala nekilnojamam turtui.
Pirmiausia, prieš grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą, patartina savo vasaros rezidencijoje nepalikti jokių vertingų daiktų: žoliapjovių, trimerių, dviračių, paspirtukų, benzininių ar akumuliatorinių pjūklų bei kitų antrinėje rinkoje itin paklausių daiktų. Jei to padaryti nėra galimybės, tuomet rekomenduojama minėtus daiktus žiemos laikotarpiu pernešti į sunkiau matomą vietą. Prieš išvykstant patartina užtraukti užuolaidas, o jei namas su langinėmis - jas uždaryti.
Lietuvos policijos specialistai ragina sustiprinti langus papildomais užraktais ir plėvelėmis, kurios apsaugo nuo mechaninio poveikio. Taip pat labai pasiteisina į judesį reaguojančius lauko šviestuvų ar vaizdo stebėjimo kamerų ir signalizacijos įrengimas.
Neprisijungusio tinklo sodybos apsauga
Socialiniai tinklai irgi turi įtakos saugant savo turtą - patariama juose nerodyti turimų vertingų daiktų, jais nesigirti ir nepažįstamiems asmenims. Reikėtų nepamiršti to išmokyti ir vaikus.
Patariama stengtis aktyviau bendrauti su kaimynais, kurie galėtų pranešti apie bandymus įsilaužti.
Sodo namelis ar sodyba gali tapti ne tik puikiu taikiniu vagims, bet ir pastoge ieškantiems laikinų namų arba gali būti nusiaubtas chuliganų. Atminkite, kuo gražesnė ir labiau išpuoselėta bus sodyba, tuo mažiau galimybių, kad ja sugalvos pasinaudoti kiti asmenys.
„Dar viena gudrybė, kuri padės atbaidyti ne tik chuliganus ar vietos ieškančius paauglius, bet ir vagis, yra automatinės lempos. Tai žibintai, kurie įsijungia nuo judesio ir sudaro iliuziją, jog namelyje kažkas gyvena arba bent jau saugo jį. Jei lėšų namelio apsaugai galite skirti daugiau, būtinai įtaisykite ir signalizaciją. Jei ne sujungtą su saugos tarnyba, bent tokią, kuri išgąsdintų įsilaužėlius. Šiandien jau galima įsigyti ir prietaisų, fotografuojančių vietovę pagal judesį ir siunčiančių informaciją į mobilų telefoną. Taip pat galimas garsinis signalas, sureaguojantis į judesį patalpoje, kuris atbaido vagis“, - pataria Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Kitas triukas, kuriuo galima pasinaudoti žiemos sezonu negyvenant sodyboje, yra kaimynai. „Ne nuolat gyvenamus pastatus, pavyzdžiui, vasarnamius ir pirtis taip pat galima bei rekomenduotina apdrausti. Tačiau, atsižvelgiant į šių objektų didesnę riziką, keliamos tam tikros statinių priežiūros ir saugumo sąlygos. Pavyzdžiui, sodybą, aplink kurią nėra daugiau gyvenamųjų namų, apdrausti brangiau ir sunkiau, tad palaikyti gerus santykius su kaimynais tikrai būtina“, - teigia T.Nenartavičius.
Vidutinė žala dėl vagystės
| Objektas | Vidutinė žala |
|---|---|
| Sodyba | 505 eurai |
| Sodo namelis | 380 eurų |
„Kai kalbame apie vasarnamius, visada reikia prisiminti, kad didžiąją metų dalį jie būna neapgyvendinti. Kad ir kiek saugumo priemonių naudosite, tai visada bus lengvesnis taikinys vagims, o bet kokia žala dėl techninės nelaimės bus didesnė, nes užtruks laiko ją aptikti. Namuose trūkus vamzdžiui - į specialistus kreipiamasi iškart, tačiau sodyboje užlieto rūsio galima nepamatyti ir kelis mėnesius, nes jame paprasčiau nesilankoma“, - teigia T.Nenartavičius.
Nors sodybas apdrausti yra sunkiau nei gyvenamąjį namą, atitikus tam tikrus kriterijus, draudimą galima įsigyti geromis sąlygomis, kurios dažniausiai priklauso nuo namelio paskirties bei, kiek laiko per metus jame gyvenama. Sodyba turi būti draudžiama toje pačioje įmonėje, kurioje draudėte ir savo namą ar butą.
Daugiausiai kliūčių norint apdrausti sodo ar vasaros namelį gali turėti nuošalių vienkiemių savininkai. Kuo toliau nuo miestelio ar gyvenvietės yra pastatas, tuo sunkiau jis bus apdraudžiamas. Jei sodyba yra žemesnėje vietoje, tai taip pat gali tapti kliūtimi norint ją apdrausti dėl potvynių ir liūčių grėsmės.
„Net jei sodyba apdrausta, negalima provokuoti vagių, nes kartais smulkūs vagišiai ar chuliganai braunasi tiesiog iš smalsumo. Visada reikia imtis pirminių saugumo priemonių: „ant akių“ nepalikti dviračių, žoliapjovių ir kitų brangių daiktų, užrakinėti pašiūres ir sandėliukus, užsitverti tvoras, uždaryti vartus, įvesti signalizaciją“, - pataria T.Nenartavičius.
Sodybos apsauga nuo vagių yra svarbi norint išvengti nemalonių staigmenų.