Kaip geriausiai apšiltinti medinį mūrinį namą?

Šiltas namas - tai ne tik komfortas, bet ir mažesnės išlaidos už šildymą. Tinkamas apšiltinimas padeda išvengti šilumos nuostolių ir užtikrina malonią temperatūrą patalpose ištisus metus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip geriausiai apšiltinti medinį mūrinį namą, kokias medžiagas pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį, kad apšiltinimas būtų efektyvus ir ilgaamžis.

Sienų apšiltinimas

Sienų apšiltinimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti šilumos nuostolius. Jeigu mūrinio namo sienos yra su oro tarpu (didžiausia tikimybė), tai svarbiausias ir būtinas žingsnis - užpildyti tarpsienius termoizoliacine medžiaga. Pirmiausia turite užpildyti oro tarpus, kad nebūtų "kamino" efekto. Visada pirmiausia turi būti užpildomi tarpsieniai, o po to, pagal reikalą, šiltinama iš išorės. Pirmas žingsnis šiltinant pastatą - sienų oro tarpų užpildymas termoizoliacine medžiaga.

Oro tarpų užpildymas

Kokiomis apšiltinimo medžiagomis geriausiai būtų užpildyti sienoje esantį tuščią 8 cm oro tarpą? Plytinių namų sienas geriausia apšiltinti pripurškiant tarpsienius skystų termoputų. Tai yra optimaliausias sprendimas sienoms su oro tarpu apšiltinti. Užpildyti sienų oro tarpą termoputomis visada apsimoka. Pripurškus termoputų yra sustabdomi šilumą iš tarpsienių išnešiojantys oro srautai ir žymiai padidinama sienų šiluminė varža.

Termoputos geriau negu birios medžiagos užpildo visus plyšius ir bėgant laikui nesuslūgsta. Termoputų pasiūla rinkoje labai įvairi: skiriasi jų kokybė ir kaina. Pasirenkant reikėtų atkreipti dėmesį į deklaruojamas medžiagos savybes: ilgaamžiškumą, vandens įgeriamumą, pralaidumą vandens garams ("kvėpavimas") ir kt.

Oro tarpą galima užpildyti tik pralaidžia garui (kvėpuojančia) termoizoliacine medžiaga, priešingu atveju drėgmė kaupsis vidinėje mūro ar medinėje dalyje. Šiltinimo medžiaga turi sugebėti praleisti per save vandens garus ir nuo drėgmės nepakeisti savo fizinių ir šiluminių savybių.

Sienų oro tarpus galima užpildyti polistirolo granulėmis, ekovata arba termoputomis. Šiltinimas tarp medžio ir plytų, tik atvirų porų termoputomis (kvėpuojančiomis), priešingu atveju pradės pūti medinė namo dalis. Pasirinkus tinkamas medžiagas, oro tarpus galima užpūsti termoputomis. Termoputos turi būti atvirų porų, t.y. "kvėpuojančios".

Jei oro tarpai nėra labai platūs - rekomenduojame užpildyti abu, nes iš patirties žinome, kad pildant vieną tarpą, dalinai užsipildo ir antras tarpas. Taip pasiekiamas max. efektas. Jei tarpai platūs, abu užpildyti gali būti nepriimtina iš finansinės pusės, gaunasi per brangu. Tada pildomas vienas tarpas. Kurį pildyti - nėra didelio skirtumo.

Mūrinių namų, taip pat ir medinių - apmūrytų namų sienų tarpus užpildyti termoputomis galima ištisus metus, jeigu namas yra šildomas. Termoputos džiūna ir šaltu laiku, o drėgmė šildymo sezono metu dėl slėgio iš vidaus yra pašalinama į lauko pusę. Oro tarpų užpildymą žiemos metu pristabdo tik techninės atlikimo galimybės, nes putų gamybai naudojami komponentai maišomi su vandeniu.

Šiltinimas iš išorės

Jeigu namo sienose nėra tuščių oro tarpų, tai geriausia šiltinti pastatą iš išorės (akmens vata, polistirolo plokštėmis). Užpildžius termoputomis oro tarpus, po to namą galima šiltinti papildomai iš išorės bet kokiomis medžiagomis. Mūrinį namą šiltindami iš lauko ir palikdami tuščius oro tarpus tikrai padarysite klaidą. Pirmiausia užpildykite oro tarpus ir žiūrėkite koks efektas. Jei namo fasado nereikia atnaujinti, išorinio šiltinimo gal visai atsisakysite.

Šiltinimas iš vidaus

Šiltinimas iš vidaus - pats blogiausias variantas ir naudotinas tik tada, kai šiltinti iš lauko nėra galimybės. Vis dėlto, jeigu svarstote apie siūlinio pobūdžio akmens vatą, tokio varianto reikėtų prisivengti, kadangi ji pasižymi net iki 30-40 procentų didesniais šilumos nuostoliais. Šiluminė ekovata, tuo tarpu yra ne siūlinio pobūdžio, tačiau vamzdelinės struktūros.

Taip pat, jei turite senos statybos mūrinį namą, kurio oro tarpą užpildėte termoputa, vasarą galite šiltinti namą iš vidaus, klijuojant polistirolo (apie 5 cm) ir ant viršaus - gipsą.

Svarbu! Vidinis šildymas reikalauja ardyti namų interjerą, o prastai atlikus darbus tokiam variantui gali susidaryti puikios sąlygos pelėsio kaupimuisi.

Stogo ir palėpės apšiltinimas

Dažna situacija, kad žmonės apšiltina namo sienas, tačiau norimo efekto nepasiekia. Dažna to priežastis - neapšiltinta palėpė ar stogas. Šiluma kyla į viršų, tad pro prastai apšiltintą ar neapšiltintą palėpę, stogą, priklausomai nuo aplinkybių, dydžio, gali iškeliauti net iki trečdalio namų šilumos.

Jei turite šlaitinį stogą ir negyvenamą palėpę, rekomenduojama šiltinti perdangą, o ne stogą. Tačiau, jei planuojate įrengti kambarį negyvenamoje palėpėje, tuomet reikėtų apšiltinti stogą.

Grindų apšiltinimas

Grindys gali būti vienas iš pagrindinių šalčio šaltinių bute. Todėl būtina pasirūpinti tinkamu grindų apšiltinimu. Galite naudoti kilimus arba įsirengti grindinį šildymą.

Jei turite gelžbetoninį perdengimą, galite apsišiltinti grindis iš vidaus sausuoju būdu. Galima dėti ant betono 50x50 medienos tašelius ir naudoti 50 mm akmens vatos, ant viršaus tvirtinti OSB plokštę.

Medžiagų pasirinkimas

Renkantis apšiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į namo tipą, konstrukciją ir finansines galimybes. Populiariausios medžiagos:

• Mineralinė vata: nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą.
• Putų polistirenas: populiarus dėl mažos kainos ir gerų šilumos izoliacinių savybių.
• Ekovata: ekologiška medžiaga, pasižyminti aukštais šilumos išlaikymo koeficientais.
• Termoputos: naudojamos oro tarpams užpildyti.
• PIR plokštės: efektyvios šilumos izoliacinės plokštės.

Karkasinio namo apšiltinimas

Karkasinė statyba populiari Skandinavijos šalyse, nes šio tipo namai labai greitai įšyla ir gerai laiko šilumą. Karkaso mediena ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 proc. drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje.

Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės): vidinis apdailos sluoksnis, garų izoliacija, karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis, išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis, vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis.

Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams.

Papildomi patarimai

• Atkreipkite dėmesį į jūsų namuose esančių baldų išdėstymą. Uždengti radiatorius baldais blokuoja įeinančią šilumą.
• Išnaudokite saulės šilumą.
• Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo.
• Vietoj lengvų tiulio užuolaidų žiemos laikotarpiu galite pakabinti sunkias užuolaidas.
• Plyšiai aplink lauko duris taip pat gali būti didelių šilumos nuostolių šaltinis.

Šilumos laidumo koeficientas

Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė.

Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt.

Problemos ir sprendimai

Jeigu termovizoriumi atlikta diagnostika parodo, kad sienose yra drėgmės arba konstrukcinių problemų, remontą reikia pradėti vadovaujantis keliomis esminėmis taisyklėmis. Šiltinimą galima pradėti tik tada, kai sienos sausos ir nuo jų pašalintas senas tinkas.

Buvo padaryta esminė klaida, šiltinant namą iš išorės ir paliekant tuščius oro tarpus. Tarpsieniuose vyksta intensyvūs oro srautai, kurie išnešioja šilumą per įvairius nesandarumus stogo ir sienų sandūrose.

tags: #kaip #apsiltinti #medini #murini #nama