Buhalterinė apskaita yra būtina kiekvienai įmonei, siekiančiai sėkmingai valdyti savo finansus. Kiekvienas buhalterinės apskaitos objektas - turtas, kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ar sąnaudos - registruojamas atskiroje sąskaitoje. Šiame straipsnyje aptarsime buhalterinių sąskaitų sandarą, rūšis ir klasifikavimą, taip pat sąskaitų plano svarbą ir jo ryšį su finansine atskaitomybe.
Buhalterinių sąskaitų sandara ir rūšys
Pagal duomenų detalizavimo laipsnį sąskaitos skirstomos į sintetines ir analitines. Sintetinės sąskaitos apibendrina kelių rūšių, bet tos pačios ekonominės prigimties buhalterinės apskaitos objektus, analitinės sąskaitos išplečia ir detalizuoja sintetines. Pavyzdžiui, sintetinę sąskaitą "Atsargos" sudaro analitinės sąskaitos "Žaliavos", "Medžiagos", "Pagaminta produkcija" ir kitos.
Pagal atvaizduojamų ūkinių lėšų pobūdį sąskaitos skirstomos į aktyvines, pasyvines ir mišriąsias (aktyvines-pasyvines). Aktyvinėse sąskaitose ūkinės lėšos apskaitomos pagal jų sudėtį ir buvimo vietą, pasyvinėse - pagal šaltinius ir tikslinę paskirtį. Aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį, o pasyvinės - tik kreditinį likutį.
Pagal santykį su buhalteriniu balansu skiriamos balansinės ir užbalansinės sąskaitos. Balansinėse sąskaitose parodoma disponuojamų lėšų būklė ir panaudojimas. Šių sąskaitų likučiai tam tikrai datai naudojami buhalteriniam balansui sudaryti. Užbalansinėse sąskaitose apskaitomos įmonei nepriklausančios, bet laikinai naudojamos lėšos (išsinuomotas ilgalaikis turtas, paimtos saugoti prekės ir kita).
Sąskaitų klasifikavimas
Sąskaitos klasifikuojamos pagal ekonominį turinį ir pagal paskirtį bei naudojimo būdą.
Sąskaitų klasifikavimas pagal ekonominį turinį
Tiek turtas, tiek įmonės įsipareigojimai nevienalyčiai.
Sąskaitų klasifikavimas pagal paskirtį ir naudojimo būdą
Atsiradus buhalterinei apskaitai iš pradžių naudotos tik personalinės (asmenų, valdančių pinigus), vėliau - ir įvairių rūšių nuosavybės, pirkimo, pardavimo, atsiskaitymų ir kitos sąskaitos. Dabartinėje pasaulinėje verslo praktikoje naudojama tūkstančiai įvairių sąskaitų.
Sintetinės ir analitinės sąskaitos
Sintetinės sąskaitos apibendrina informaciją, o analitinės sąskaitos detalizuoja sintetines sąskaitas. Analitinės sąskaitos išplečia ir detalizuoja sintetines. Pavyzdžiui, sintetinę sąskaitą Atsargos sudaro analitinės sąskaitos Žaliavos, Medžiagos, Pagaminta produkcija ir kitos.
Sintetinių ir analitinių sąskaitų ryšys
Svarbu suprasti, kaip sintetinės ir analitinės sąskaitos yra susijusios tarpusavyje, kad būtų galima tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
Sąskaitų planas
Kiekvienoje įmonėje ar kitoje organizacijoje parengiamas joje naudojamų sąskaitų sąrašas - sąskaitų planas. Lietuvoje pavyzdinį sąskaitų planą privačioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sudarė Lietuvos Respublikos apskaitos institutas 2004 (nauja redakcija 2008). Atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, organizacijos gali jį išplėsti ir detalizuoti arba naudoti sutrumpintą variantą.
Buhalterinė apskaita. Sąskaitų planas
Sąskaitų plano struktūra
Sąskaitų planas turi aiškią struktūrą, kuri leidžia efektyviai organizuoti buhalterinę apskaitą.
Lygių nustatymas sąskaitų plane
Sąskaitų plane nustatomi lygiai, kurie leidžia detalizuoti informaciją ir ją susisteminti.
Sąskaitų plano ir finansinės atskaitomybės ryšys
Sąskaitų planas yra glaudžiai susijęs su finansine atskaitomybe, nes sąskaitų likučiai naudojami finansinėms ataskaitoms sudaryti.
Turto apskaita
Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigyti ji sunaudoja lėšas. Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą.
Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje. Ilgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis-tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas apima:
- Nebaigtą kapitalinę statybą, kurią sudaro neužbaigti statyti pagrindiniai turto objektai (pavyzdžiui neužbaigti pastatai, nesuremontuoti įrengimai).
- Nematerialų turtą, kuris neturi materialaus pavidalo ir dažniausiai išreiškia įmonės teises naudotis tam tikra informacija ar turtu. Šios vertybės yra užpajamuojamos joms įsigyti padarytų išlaidų dydžiu arba sąlygine verte.
- Ilgalaikes finansines investicijas, kurios yra ilgesniam laikui, daugiau nei vieneriems metams, į kitas įmones įdėtos lėšos. Investicijų laikotarpiu šios lėšos nedalyvauja įmonės apyvartoje. Ilgalaikės finansinės investicijos susidaro įsigyjant kitų įmonių akcijų, obligacijų, suteikiant kitoms įmonėms ilgalaikes paskolas arba įdedant lėšas kitokia forma.
Trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas apima:
- Pinigus įmonės kasoje, pinigus įmonės sąskaitoje banke bei kai kuriuos vertybinius popierius.
- Trumpalaikes investicijas, kurios yra trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso valstybinės obligacijos, akcijos, vekseliai.
- Būsimas arba iš anksto apmokėtas išlaidas - išlaidos, kurios įmonėje buvo padarytos prieš gaunant atitinkamą paslaugą ar gaunant teisę naudotis tam tikru turtu, susijusiu, pavyzdžiui, su nuoma.
Nuosavybės apskaita
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaityti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, tai yra apibūdinama, kas konkrečiai steigiant įmonę įdėjo turtą.
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo jį disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ii kam priklauso įmonės turto. Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Viskas kas priklauso įmonei yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo įmonė disponuoja.
Ūkinės operacijos ir jų įtaka turtui bei nuosavybei
Kiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai, pvz.: žaliavų pirkimas, nuostoliai dėl gaisro, produkcijos pardavimai ir panašiai. Įmonės turto bei nuosavybės pasikeitimai turi būti parodyti apskaitoje.
Pavyzdžiui:
- Įmonė nusiperka stakles ir sumoka už jas pinigus. Šiuo atveju pasikeičia turto struktūra: sumažėja pinigų, padaugėja staklių.
- Įmonė įsigyja skolon įrengimų, įsipareigodama apmokėti kitais metais. Šiuo atveju padidės skola ir padidėja įrenginių.
- Įmonė perduoda neatlygintai (padovanoja) kitai įmonei padėvėtas stakles.
Finansinė atskaitomybė
Finansinei atskaitomybei priskiriamos penkios finansinės ataskaitos. Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kitoms. Specialios paskirties atskaitomybė gali apimti labai platų ataskaitų spektrą. Šiose ataskaitose pateikiami menedžmento apskaitos duomenys.
Metinę finansinę atskaitomybę rengia visos įmonės. Tačiau įmonė ren¬gia tarpines ataskaitas-ketvirtinės finansinės atskaitomybės formas. Ataskaitose atsispindi esminiai įmonių veiklos, jų turto bei nuosavybės elementai. Finansinės atskaitomybės parengimo principus reglamentuoja tarptau¬tiniai apskaitos standartai.
Finansinės atskaitomybės principai
- Suprantamumo: Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad suprastų visi potencialūs vartotojai, besidomintys pateikta informacija, ne tik specialistai.
- Tinkamumo: Atskaitomybės duomenys turi būti naudingi jos vartotojui, pastarasis tuo remdamasis galėtų priimti racionalius sprendimus.
- Patikimumo: Tik patikima informacija remiantis galima priimti sprendimus. Todėl finansinės ataskaitos turi būti teisingos, tiksliai atspindinčios įmonės būkle.
- Pilnumo: Finansinė atskaitomybė turi pateikti visą reikalingą informaciją.
- Palyginamumo: Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad būtų galima palyginti įvairių įmonių duomenis.
Balansas
Balansas atspindi įmonės finansinę būklę tam tikru momentu. Jame nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.
Balanso struktūra
Balansas susideda iš dviejų dalių:
- Turto (aktyvo).
- Nuosavybės (pasyvo).
Turto grupės balanse
Balanso turto dalyje išskiriamos šios grupės:
- Ilgalaikis turtas: apima grupę straipsnių, atspindinčių ilgalaikį turtą.
- Nematerialinis turtas: jis suteikia įmonei pirmumą prieš kitas įmones vykdant tam tikrą veiklą (pvz. patentai, licencijos, įmonės prestižas).
- Materialusis turtas.
- Finansinis turtas.
- Trumpalaikis turtas: apima grupę straipsnių, atspindinčių trumpiau nei vienerius metus įmonėje naudojamą turtą.
- Atsargos.
- Gautinos sumos.
- Investicijos ir terminuoti indėliai: tai trumpalaikės investicijos į kitas įmones, terminuoti indėliai banke ir kita.
- Pinigai ir pinigų ekvivalentai.
- Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos: pateikiamos įmonės uždirbtų, bet dar klientų neapmokėtų tolygiai besikaupiančių pajamų sumos.
Nuosavybės grupės balanse
Balanso nuosavybės dalyje išskiriamos šios grupės:
- Nuosavas kapitalas: apima įmonės savininkų investuotą kapitalą ir sukauptą pelną.
- Akcinis kapitalas.
- Akcijų priedai.
- Perkainojimo rezervas atspindi materialiojo bei finansinio turto perkainojimo rezervo sumą.
- Rezervai apima įstatymo numatytų ir savininkų sprendimu sudarytų rezervų sumas. Jie atsiranda, kai savininkai dalį pelno rezervuoja kokiems nors tikslams, pvz.
- Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai).
- Atidėjimai: skirti būsimoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.
- Įsipareigojimai: apima įmonės skolas kitiems asmenims.
- Ilgalaikiai įsipareigojimai.
- Trumpalaikiai įsipareigojimai.
- Ateinančių laikotarpių pajamos: apima pajamas, kurias įmonė gavo, bet dar neuždirbo.
Pelno (nuostolio) ataskaita
Visa informacija apie turto naudojimo efektyvumą pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuostolis.
Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiama:
- Pardavimo pajamos.
- Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina: pateikiama sąnaudų suma, tiesiogiai susijusių su pardavimų ir paslaugų pajamų uždirbimu.
- Bendrasis pelnas (nuostolis).
- Veiklos sąnaudos.
- Veiklos pelnas (nuostolis).
- Finansinės ir investicinės veiklos pajamos.
- Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
- Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą.
- Pelno mokestis.
- Grynasis pelnas (nuostolis).
Pelno paskirstymas
Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną paskirsto savininkai.
Paskirstytinas pelnas
Paskirstytinas pelnas - tai algebrinė straipsnių III ++ IV + V suma.
Pinigų srautų ataskaita
Pinigų srautų ataskaitoje, skirtingai nuo visų iki šiol nagrinėtų, nėra kodų skilties.
Pinigų srautų ataskaitos struktūra
Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami pinigų srautai iš:
- Iš įmonės pagrindinės veiklos: apima operacijas, kurios tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla. Pvz.: produkcijos gamyba: tai pelnas, gautas iš pardavimų ir kitos pajamos.
- Iš investicinės veiklos.
- Iš finansinės veiklos.
Ši mokymo priemonė padės įsisavinti principus, kuriais grindžiama laisvos rinkos šalių apskaita, suvokti turto ir nuosavybės esmę, suprasti finansinės atskaitomybės prasmę, jos rengimo bei skelbimo principus. Konspekte išdėstyta medžiaga padės išmokti naudoti sąskaitas bei kitus apskaitos registrus, pildyti dokumentus, apskaičiuoti veiklos rezultatą.
Apskaita yra reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie ūkinę veiklą ir šie duomenys būtų perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti valdymo sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą.
Apskaita teikia informaciją apie:
- materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą;
- apie atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis ir asmenimis;
- apie svarbiausių ekonominių rodiklių (produkcijos, darbo našumo, darbo užmokesčio, savikainos, pelno, rentabilumo) ir kitų formavimąsi;
- apie ūkinės finansinės veiklos rezultatus.
Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos ypatybių yra ta, kad ji nuosekliai ir sistemingai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamame dokumente.
Apskaitos elementai
Apskaita apima:
- Ūkinių operacijų stebėjimą, matavimą ir registravimą.
- Apskaitos objektą, kuris nusako, ką įmonė turi nagrinėti ir apskaityti.
- Apskaitos metodą, kuris yra vieninga sistema būdų, kuriais apskaitos objektai nenutrūkstamai atvaizduojami ir apibendrinami piniginiu įkainojimu pagal kokybiškai vienodus požymius.
Apskaitos principai
- Kaupimo - reiškia, kad pajamos ir sąnaudos turi būti pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos ar patiriamos, o ne tada, kai gaunami ar mokami pinigai.
- Realizavimo - numato, kad turtas ir paslaugos turi būti įvertintos realiomis kainomis.
- Pastovumo - reikalauja, kad įmonė nuosekliai taikytų tuos pačius apskaitos metodus.
- Atsargumo - numato, kad įmonė turi būti atsargi vertindama turtą ir įsipareigojimus.
- Neutralumo - reikalauja, kad apskaita būtų objektyvi ir nešališka.
- Visapusiškumo - numato, kad finansinė atskaitomybė turi pateikti visą reikalingą informaciją.
- Išlaidų (savikainos) - numato, kad turto ir paslaugų įvertinimo bazė yra jų įsigijimo išlaidos.
- Pajamos - atsiranda pardavus produkciją, atlikus darbus, suteikus paslaugas ar iš įmonės komercinės ir investicinės veiklos.
- Palyginimo - jis apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįstamos sąnaudos.
Buhalterinės apskaitos mokėjimas nulemia veiklos sėkmę. Kad sėkmingai įgytumėte šiuos pagrindus, visą konspekte išdėstytą medžiagą skaitykite nuosekliai, labai dėmesingai, išmokite pateiktas sąskaitas, sąvokas, apibrėžimus.