Kada apklausa gali būti reprezentatyvi: Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimai

Apklausa yra dažnai taikomas metodas socialiniuose moksluose, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes ir atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų. Ji ypač naudinga, kai tiriamas reiškinys susijęs su žmonių nuostatomis, poreikiais, interesais ir motyvacija.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia apklausos reprezentatyvumą, remiantis įvairiais Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimais, atliktais skirtingomis temomis.

Apklausos metodai ir jų tipai

Pagal apklausos atlikimo būdą, apklausos skirstomos į:

• Tiesiogines apklausas (vykdomas tiesioginio interviu būdu)
• Anketavimą
• Testus
• Apklausas panaudojant technologijas

Standartizuota apklausa yra griežtai reglamentuota: tiksliai apibrėžtos apklausos aplinkybės, klausimų formuluotės ir jų nuoseklumas, numatyti duomenų apdorojimo būdai.

Įprastinis kiekybinės apklausos požymis - iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimo instrumentas (anketa), kuri padeda susisteminti iš respondentų gaunamą informaciją.

Neabejotina anketų privalumas yra tai, kad informacijai surinkti reikia mažiau laiko ir anketavimas yra pigesnis nei interviu, o anketos patikimumą galima įvertinti matematiniais - statistiniais metodais.

Dažniausiai anketa pateikiama taip, kad respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus, jiems pateikiama anketos pildymo instrukcija ir paliekama galimybė prireikus pasikonsultuoti su apklausos organizatoriais.

Kas lemia apklausos kokybę ir patikimumą?

Apklausos kokybę apsprendžia:

• Joje pateikiami klausimai, kurie padeda nustatyti tiriamąjį požymį ar reiškinį arba ryšius.
• Optimalus klausimų kiekis.
• Suprantamos klausimų formuluotės, orientuotos į tikslines grupes.
• Tinkamai pasirinkta tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas.

Kadangi tyrimo patikimumas taip pat labai priklauso nuo respondentų subjektyvių atsakymų į pateiktus klausimus, labai svarbu, kad pateikiamų klausimų kiekis būtų optimalus, o jų formuluotės suprantamos ir orientuotos tyrimo į tikslines grupes.

Tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas

Beveik visi kiekybiniai socialiniai tyrimai yra atrankiniai, todėl labai svarbu, kaip yra suformuluojama tyrimo imtis, atspindinti visumos dalį. Imtis leidžia, remiantis dalies objektų ištyrimu, spręsti apie objektų visumos savybes, ryšius ir požymius.

Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti klaidingai arba tendencingai, tai galimybė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama.

Įvairūs atrankos metodai

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimų pavyzdžiai

Nerimas dėl saugumo ir karo grėsmės

Klinikinė psichologė, psichoterapeutė prof. Aistė Diržytė atkreipia dėmesį, kad šios apklausos rezultatai atitinka kitų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenis: COVID-19 pandemijos metu vyravęs nerimas dėl sveikatos pamažu užleido vietą susirūpinimui dėl karo grėsmės.

Gyventojų buvo klausiama: „Kiek jūs asmeniškai šiuo metu nerimaujate dėl šių aspektų?“ Jų buvo prašoma įvertinti savo būseną nuo 1 iki 10 (ramūs - 1-4, sunerimę - 5-7, labai sunerimę - 8-10).

Nacionalinis šalies saugumas ir karo grėsmė jau antrus metus išlieka vienu iš pagrindinių nerimo šaltinių. 2025 m. šią sritį kaip keliančią nerimą įvardijo 89 proc. apklaustųjų, 2024 m. - 88 proc. 2025 m. 64 proc. respondentų nurodė, kad dėl nacionalinio šalies saugumo ir karo grėsmės jaučia labai didelį nerimą. Tai yra 1 procentiniu punktu daugiau nei 2024 m., kai labai nerimaujančiųjų dalis siekė 63 proc.

Sunerimusių gyventojų dalis dėl šio klausimo abiem metais išliko stabili - po 25 proc., o ramių buvo atitinkamai 13 proc. 2024 m. ir 12 proc. 2025 m.

Antroje vietoje pagal nerimo lygį išlieka respondentų ir jų artimųjų sveikatos klausimas. 2025 m. ją kaip keliančią nerimą įvardijo 86 proc. apklaustųjų, 2024 m. - 87 proc. 2025 m. dėl to labai nerimavo 62 proc. respondentų, 2024 m. - 65 proc.

Tuo pačiu laikotarpiu nežymiai padaugėjo dėl šios srities sunerimusių (nuo 22 proc. iki 24 proc.) ir ramių (nuo 13 proc. iki 14 proc.) gyventojų dalis.

Tarptautinė padėtis ir nestabilumas pasaulyje gyventojų tai pat įvardijama kaip viena iš labiausiai nerimą keliančių sričių. 2025 m. ši tema kėlė vienokio ar kitokio stiprumo nerimą 89 proc. apklaustųjų, 2024 m. - 88 proc. 2025 m. 60 proc. gyventojų teigė, kad dėl šios srities jaučia didelį nerimą - tai yra 2 procentiniais punktais daugiau nei 2024 m., kai tokių buvo 58 proc.

Sunerimusiųjų dalis dėl šio klausimo per metus sumažėjo nuo 31 iki 29 proc., o ramių - nuo 12 iki 10 proc.

Toliau didžiausia dalis Lietuvos gyventojų tiek 2025, tiek 2024 m. labiausiai nerimavo dėl asmeninio finansinio saugumo ir ekonominės situacijos (2025 m. - 84 proc., 2024 m. - 85 proc. respondentų), socialinio saugumo ir ekonominės situacijos (2025 m. ir 2024 m. - 80 proc.), saugumo artimiausioje, šeimos aplinkoje (2025 m. - 69 proc., 2024 m. - 70 proc.), nusikaltimų, kriminogeninės padėties (2025 m. ir 2024 m. - 76 proc.), klimato kaitos padarinių, klimato krizės (2025 m. - 74 proc., 2024 m. - 76 proc.).

Visuomenės lūkesčiai Lietuvos žemės ūkiui

Remiantis apklausos duomenimis, lietuviams svarbiausias teigiamas Lietuvos žemės ūkio poveikis - kad šalyje pakaktų maisto (taip sako 47 proc. gyventojų).

Taip pat kas trečias gyventojas galimybę įsigyti Lietuvoje užauginto maisto įvardino kaip svarbų žemės ūkio išmokų prioritetą. Žemės ūkio politikoje aktyviai dalyvaujantis Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugininkas Justas Gulbinas sako: „Toks visuomenės lūkestis puikiai atspindi politikų siekį žemės ūkį pripažinti strategiškai nacionaliniam saugumui svarbiu šalies sektoriumi. Jei mus ištiktų kokia ekstremali padėtis, reikėtų vietinio maisto ir ūkininko, kuris turi kontaktą su galutiniu vartotoju“.

Visgi, tai nelabai atitinka dabartinės situacijos. Remiantis apklausos duomenimis, ryšys tarp ūkininkų ir valgytojų yra gerokai sutrūkinėjęs. Taip pat verta pažymėti, kad tik nedidelė dalis visuomenės (12 proc.) pritaria grūdininkystės rėmimui.

Lietuvos žemės ūkyje dominuoja grūdininkystė. Nepaisant ūkininkų pastangų grūdų auginime taikyti tam tikras gamtą tausojančias praktikas - tikslųjį tręšimą, nearimines technologijas ir pan., - žemės ūkis (ir grūdininkystė kaip dominuojantis ūkininkavimo modelis) vis tiek daro didelę žalą gamtai.

Tai identifikuoja daugybė aplinkos rodiklių: 65% paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė bloga, prasčiausios būklės vandens telkiniai stebimi rajonuose, kur žemės ūkis intensyviausias, eutrofikacija veikia net 97% Baltijos jūros, per paskutinius 20 metų įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei 50 proc.

„Žinant Lietuvos žemės ūkio situaciją, apklausos rezultatai vienareikšmiai - 72 proc. lietuvių nepritaria vyraujančiam grūdininkystės modeliui. Valstybės paramą dalis apklaustųjų sutiktų skirti grūdininkystei, jei būtų saugoma gamta (24 proc.), arba jei grūdai būtų auginami išskirtinai Lietuvos rinkai (22 proc.). Į tai ir turėtų orientuotis žemės ūkio politika. Vienas iš būdų tą daryti - labiau remti grūdų perdirbimą”, - sako J. Gulbinas.

Didelė dalis šalies gyventojų (41 proc.) mano, kad žemės ūkis labiau kenkia gamtai nei jai padeda ir pasisako (43 proc.) už tai, kad gamtos išsaugojimo reikalavimai Lietuvos žemės ūkiui turėtų griežtėti. Visuomenei svarbiausi du gero ūkininko bruožai - kad augintų sveikus ir kokybiškus produktus (62 proc.) ir tausotų gamtą (59 proc.).

Dažniausiai ūkininkams mokamas išmokas respondentai skirtų tam, kad Lietuvoje būtų auginamas sveikas ir kokybiškas maistas (45 proc.), kad maistas būtų pigesnis (40 proc.), kad būtų saugoma gamta (36 proc.) bei kad būtų galima įsigyti kuo daugiau Lietuvoje užauginto maisto (32 proc.). Didelis prioritetas skiriamas gamtosaugai.

Didžioji dalis visuomenės (40 proc.) norėtų, kad kompensacijos ūkininkams už ekstremalių reiškinių padarytą žalą būtų mokamos tik tada, jei ūkininkas pats ėmėsi kažkokių priemonių išvengti šių reiškinių - taikė klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo priemones.

Skaitmeninės baimės

Tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi 18-69 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa (n=500) atskleidė aiškią skaitmeninių baimių hierarchiją visuomenėje.

Tarp lietuvių dominuoja nerimas dėl tapatybės vagystės ir finansinių sukčių: net 54 proc. apklaustųjų labiausiai bijo, kad jų duomenys bus pavogti. Antroje vietoje - baimė negrįžtamai prarasti savo duomenis: net 44 proc. žmonių nerimauja, kad gali dingti jų nuotraukos. 41 proc. baiminasi, kad bus įsilaužta į jų el. paštą ar socialinius tinklus.

Taip pat ryškus ir tėvų rūpestis, jog nebus užtikrintas saugus internetas vaikams. 39 proc. respondentų nerimauja, kad jų atžalos bendraus su nepažįstamais žmonėmis.

Paradoksalu, tačiau lietuviai kur kas mažiau jaudinasi dėl savo veiksmų, kurie dažnai ir sukelia didžiausias grėsmes. Pavyzdžiui, grėsmė nutekinti duomenis paspaudus netikrą nuorodą jaudina tik 27 proc. respondentų. Panašus atsainumas pastebimas ir kalbant apie sekimą internete: dėl to nerimauja vos 30 proc. atsakiusiųjų.

Remiantis tyrimo duomenimis, tai rodo, jog žmones gąsdina ne pati grėsmės tikimybė, o jau įsivaizduojamos jos pasekmės.

Duomenų rinkimo metodai kiekybiniuose tyrimuose

Apklausų duomenų apibendrinimas

Apklausos dažniausiai vykdomos, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes, o taip pat norint atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų. Kiekybine apklausa nesiekiama rasti mokslui nežinomų tiesų, greičiau tik patvirtinti arba paneigti teorines nuostatas ar praktikoje kilusias įžvalgas.

Apklausos yra galingas įrankis, leidžiantis mums suprasti visuomenės nuomonę ir nuostatas įvairiais klausimais. Tačiau, norint, kad apklausa būtų reprezentatyvi ir patikima, būtina atidžiai planuoti ir vykdyti tyrimą, užtikrinant tinkamą imtį, klausimų formuluotes ir duomenų analizę.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius aspektus, kurie užtikrina apklausos reprezentatyvumą.

tags: #kodel #apklausa #gali #buti #reprezentatyvi