Šildymo sistemos efektyvumas ir patalpų temperatūros palaikymas yra svarbūs komfortiškam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuoti patalpos temperatūrą, atsižvelgiant į įvairius faktorius, tokius kaip rekuperatorių techniniai parametrai, energijos sąnaudos ir šilumos nuostoliai. Taip pat pateiksime praktinių patarimų ir skaičiavimo pavyzdžių, kurie padės jums optimizuoti šildymo sistemą ir sumažinti išlaidas.
Rekuperatorių Techniniai Parametrai ir Energijos Sąnaudos
Rekuperatorius yra įrenginys, kuris grąžina didelę dalį energijos, todėl svarbu žinoti jo efektyvumą. Tam, kad tiksliai žinotume, koks yra rekuperatoriaus efektyvumas, reikia pažiūrėti, ką deklaruoja gamintojas. Pavyzdžiui, tam tikro gamintojo rotacinio rekuperatoriaus efektyvumas yra apie 85 %.
Yra viena paprasta formulė, pagal kurią galite su nedidele paklaida paskaičiuoti, kiek kainuos vėdinimo įrenginio eksploatacija:
Q = V x delta t x 0,34
kur:
- Q - galia W
- V - oro kiekis kubiniais metrais per valandą, m3/h
- delta t - temperatūrų skirtumas, °C
- 0,34 - pastovi dedamoji, kuri sudaryta iš oro tankio (1,2), savitosios оro šilumos talpa (0,24) ir koeficiento kcal konvertavimui i W (1,163).
Pavyzdys:
Jūsų namui suprojektuotas oro kiekis vėdinimui yra 250 m3/h (tai yra "V"). Vidutinė metinė (ne šildymo sezono) lauko oro temperatūra Lietuvoje yra apie 6 laipsnius pagal Celsijų. Tai reiškia, kad norint į patalpas tiekti 20 laipsnių temperatūrą lauko orą reikia pašildyti 14 laipsnių (tai yra "delta t"). Dabar sudedame visus skaičius i formulę:
Q=250 x 14 x 0,34 = 1190 W - šitas skaičius rodo, kad esant projektiniam oro kiekiui 250 m3/h ir norint jį pašildyti iki 20C, reikia sunaudoti 1,19 kW energijos.
Skaičiuojame toliau:
- Qrekup = Q x rekuperatoriaus naudingumas;
- Qrekup = 1190 x 0,85 = 1011 W - tai yra sutaupytas energijos kiekis
- Qporeikis = Q - Qrekup;
- Qporeikis = 1190 - 1011 = 179 W - prarastas energijos kiekis (tie patys 15 %).
Norint sužinoti metines išlaidas vėdinimui skaičiuojame toliau:
Qsum = Qporeikis x 365 x Tveikimas;
- Qsum - metinis energijos kiekis Wh reikalingas oro pašildymui iki 20C;
- Qporeikis - prarastas šilumos kiekis (mūsų atveju 179 W);
- Tveikimas - rekuperatoriaus veikimas valandomis per parą.
Sakykime, kad projektinį oro kiekį naudosime 12 valandų per parą:
Qsum = 179 x 365 x 12 = 784020 Wh arba 784 kWh
784 iš 12 daliname (mėnesių kiekis metuose) ir gauname, kad naudojant rekuperatorių oro pašildymui per mėnesį vidutinškai reikės apie 65 kWh. Tai yra vidutinis skaičius, kuris žiemą išauga, o vasarą sumažėja.
Svarbiausia nepamiršti elektros energijos kiekio ventiliatorių darbui. Šiuos skaičius irgi deklaruoja gamintojas. Imame to paties gamintojo duomenis ir turime, kad ventiliatoriai sunaudoja 56 W. Mėnesio elektros energijos sunaudojimas varikliams: 56 x 12 x 30 = 20160 Wh arba 20 kWh.
Sudedame variklių elektros suvartojimą ir energijos kiekį prarastam šilumos kiekiui: 65 + 20 = 85 kWh. Dauginame iš elektros energijos kWh kainos ir gauname vid. mėnesio sąnaudas. Tai yra apie 12-15 eurų.
Galite skaičiuoti sąnaudas keisdami oro kiekius, valandų skaičių, temperatūras, efektyvumus ir t. t.
Rekuperatoriaus paduodamo oro temperatūra priklauso ne tik nuo patalpos bei lauko temperatūros, bet ir nuo oro drėgnumo, rekuperatoriaus tipo bei modelio, taip pat nuo oro greičio rekuperatoriuje. Ypač tai priklauso nuo patalpos oro drėgnumo: kuo žemesnė oro temperatūra lauke, tuo mažiau jame drėgmės.
Jei šnekėtume apie idealias sąlygas, kai naudojamas rotorinis rekuperatorius, palaikantis patalpoje 45% drėgmę, tai prie +20/-20ºC paduodamo oro temperatūra bus apie +12ºC. Temperatūrinis naudingumo koeficientas būtu 79%. Tačiau, jei paleistume tokį įrenginį perpus mažesniu greičiu, rekuperacijos koeficientas išaugtų iki 86%.
Vėdinimo įrenginys šilumos rekuperacijai elektros energijos nenaudoja, tačiau turi du ventiliatorius oro padavimui bei ištraukimui. Ventiliatorių elektros sąnaudos priklauso nuo našumo bei variklio tipo.
Pavyzdžiui: 400 m3/h našumo Amalvos gamybos rekuperatoriaus EC tipo variklis naudoja 79 Wt, įprastas AC tipo - 135 Wt (palyginimui: šio rekuperatoriaus šilumos grąža prie -23/+20ºC yra 4,6kW).
Pateikiu Komfovent Domekt-R-400 techninius parametrus:
- Ventiliatoriaus pavaros elektrinė įėjimo galia esant didžiausiam srautui, W 71
- Šilumos atgavimo šiluminis naudingumas 86%
- Jei patalpos temperatūra +22 C, santykinė drėgmė 20%, o lauke -15, tai prasikeičiant orui neįjungus šildytuvo gražinama +16,1 C
#8 REKUPERACIJA 1 DALIS I REKUPERATORIUS I MONTAVIMAS I ORTAKIŲ JUNGTYS
Radiatorių Galingumo Apskaičiavimas
Radiatorių galingumui lemiamos įtakos turi patalpos kvadratūra. Skaičiuojant standartinį atvejį 20 kv. m. ploto kambariui reikės 2000W galingumo radiatoriaus.
Radiatorių viduje yra skirtingas vandens sekcijų skaičius, tad kuo radiatorius storesnis, tuo jis galingesnis arba atvirkščiai. Paprastai tariant, galite rinktis didesnį ir plonesnį arba mažesnį ir storesnį radiatorių, o jo galingumas išliks toks pats.
Bendru atveju skaičiuojama, kad 1 kvadratinio metro šildymui reikalingas 100W galingumas. Vis dėlto jei namo sienų šiluminė varža prasta arba radiatoriai montuojami senos statybos daugiabutyje ar individualiame name, reikės didesnio galingumo.
Apskritai, didesnio galingumo radiatorius visada yra geresnis pasirinkimas, nes šilumos kiekį galima sumažinti naudojant termostatą.
Radiatoriaus Galios Skaičiavimo Pavyzdžiai
- 16 m2 kambariui: 70-80 W x 16 m2 = 1120/1280 W. Reikia įrengti radiatorių arba radiatorius, kurių bendra galia siekia ne mažiau kaip 1120 W.
- 12 m2 kambariui: 70-80W x 12 m2 = 840/960W.
- 30 m2 kambariui: 70-80W x 30 m2 = 2100/2400 W. Reikia investuoti į radiatorių, kurio galia 2100 arba 2400 W.
Apskaičiavus, kokią radiatoriaus galią reiks patalpai, verta tai papildyti šilumos nuostolių įvertinimu. Nuostoliai atsiranda dėl šilumos perteklinės šilumos per prastai izoliuotas sienas ar langų nesandarumus.
1 lentelė. Patalpose įrengtų šilumos tiekimo vamzdynų skaičiuotini šilumos nuostoliai.
| Vamzdžio skersmuo | Izoliacijos storis | Šilumos nuostoliai |
|---|---|---|
| Priklauso nuo GOST 8732-78 | Laikantis norminių šilumos nuostolių | Apskaičiuoti pagal metodiką |
Šildymo Sistemos Optimizavimas
Šildymo specialistai turi paprastą formulę: kiekvienas papildomas laipsnis patalpos temperatūros padidina kuro sąnaudas maždaug 6 procentais. Jei šildote iki 22 laipsnių vietoj 20, sunaudojate 12 procentų daugiau kuro. Per šildymo sezoną, kuris trunka apie 200 dienų, tai gali reikšti 100-200 eurų skirtumą.
Daugelis namų savininkų nežino, kad katile galima reguliuoti ne tik patalpos, bet ir šildymo vandens temperatūrą. Seni katilai dirbo su 70-80°C vandeniu. Šiuolaikiniai kondensaciniai - efektyviausi ties 50-55°C. Kodėl? Nes kondensacinė technologija veikia tik tada, kai grįžtantis vanduo pakankamai vėsus.
Beveik visi šiuolaikiniai katilai turi programavimo funkciją. Tyrimai rodo, kad tinkamai užprogramuotas režimas taupo 10-15 procentų kuro. Tačiau absoliuti dauguma namų savininkų šios funkcijos nenaudoja.
Modernesni katilai turi lauko temperatūros jutiklį. Sistema automatiškai prisitaiko: šaltesnė lauke - intensyvesnis šildymas, šiltesnė - silpnesnis. Jei jūsų katilas turi šią funkciją - įsitikinkite, kad ji įjungta ir teisingai sukonfigūruota.
tags: #kaip #apskaiciuoti #patalpos #temperatura