Pastaruoju metu, kai visi dažnai linksniuoja žodį „krizė“, kai aplink vis girdime, jog kažkas tapo nemokus, jog daugeliui įmonių gresia ar jau keliamas bankrotas, kyla klausimas, ką tokiu atveju daryti paprastam žmogui, darbuotojui, kuris turėjo darbą ir staiga vieną dieną jį atleidžia ne vadovas, o bankroto administratorius.
Kai vėlavo atlyginimai, jie neišmokėti ir staiga paaiškėja, jog įmonės, kuri skolinga, tiesiog nebėra, nes ji bankrutavo. Tokie ir panašūs klausimai labai dažnai žmogų veda į beviltišką padėtį, ypač tada, kai situacija neaiški, kai trūksta informacijos, kai su juo niekas nesistengia bendrauti ir pan.
Tokiose situacijose, dažnai per nežinojimą buvęs darbuotojas net praranda galimybę į tą savo dalį lėšų, kurią garantuoja valstybė.
Darbuotojų teisės įmonės bankroto atveju
Kalbant apie darbuotojų padėtį ir galimybes įmonei bankrutuojant, reikia pabrėžti tai, jog darbuotojų interesų gynimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, kuriame numatyti atvejai, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti atleidžiami darbuotojai, o bankroto atveju, atitinkamai darbuotojų garantijos reglamentotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (ĮB) įstatyme.
Įmonei iškėlus bankroto bylą darbuotojų atleidimui išmokoms ir pan., bus taikomos ĮB įstatymo nuostatos, o darbo kodeksas tik tiek, kiek to neapibrėžia Lietuvos Respublikos ĮB įstatymas.
Kaip numato Darbo kodekso 137 str., tuo atveju, jei darbdaviui pradedama bankroto procedūra, darbo sutartys su darbuotojais gali būti nutraukiamos ĮB įstatymo nustatyta tvarka.
ĮB įstatymo 19 str. savo ruoštu numato, kad bankroto administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.
Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.
Taigi, jei įmonės bankroto atveju su žmogumi dar nėra nutraukta darbo sutartis, tai ji nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukus darbo sutartį pagal ĮB įstatymo 19 str., darbuotojams yra išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pagal ĮB įstatymo 10 str. per 45 dienas nuo bankroto iškėlimo dienos visi darbuotojai, su kuriais bankrutuojanti įmonė nėra atsiskaičiusi, turi pateikti bankroto administratoriui prašymus įtraukti į kreditorių sąrašus bei prie tokių prašymų pridėti dokumentų kopijas, patvirtinančias apie skolos dydį bei darbo santykių buvimą apskritai.
Gavęs kreditorių prašymus per nustatytą laiko tarpą bankroto administratorius teikia teismui tvirtinti kreditorių sąrašą bei privalo įmonės kreditorius informuoti apie kreditorių susirinkimus bei bankroto bylos eigą.
Kai teismas patvirtina kreditorių sąrašus bei atitinkamas sumas, pagrįstas dokumentais, bankroto administratorius pateikia Garantiniam fondui paraišką dėl išmokų skyrimo bankrutavusios įmonės darbuotojams.
Pažymėtina, jog tam, kad būtų skirtos išmokos iš Garantinio fondo, įmonės bankroto administratorius, kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, rengia paraišką dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo ir teikia ją Įmonių bankroto valdymo departamentui ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos.
Išmokos skiriamos ir pervedamos į darbuotojų sąskaitas vidutiniškai per vieneriu metus, nors kartais ši procedūra gali užtrukti ir ilgiau.
Garantinio fondo išmokos
Tačiau reikia pažymėti ir tai, jog Garantinis fondas gali išmokėti tik tam tikras sumas arba tam tikrose ribose, štai pavyzdžiui, pagal Garantinio fondo įstatymo 5 str. iš Garantinio fondo darbuotojams mokamos neišmokėtos išmokos:
- darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, suma. Kai per šiame punkte nurodytus tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu išmokos darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydžiu laikoma trijų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
- Išmokos bankrutavusios įmonės darbuotojui mokamos vieną kartą.
- Iš Garantinio fondo lėšų yra skiriamos darbuotojams išmokėtinos sumos, apskaičiuotos atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Skiriant išmokas yra taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, galiojantis Garantinio fondo tarybos nutarimo priėmimo dieną.
- Kai darbuotojui pačiam arba kartu ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali būti skiriamos tik kai kurios išmokų rūšys arba išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos.
Bet kokiu atveju Garantinis fondas neišmoka vienam asmeniui didesnės sumos kaip vidutiniškai apie 10 000 Lt, sudėjus visas mokėtinas sumas kartu.
Reziuumuojant tai, kas buvo pasakyta, svarbiausiai visada domėtis įmonės veikla, o jei keliamas bankrotas, nedelsiant paduoti prašymą, jog darbuotoją įtrauktų į kreditorių sąrašus, bei atitinkamai domėtis tolimesne eiga, kad vienokiu ar kitokiu būdu būtų galimybė atgauti nors dalį neišmokėtų sumų pagal darbo teisinius santykiu.
Svarbu: Jei darbdavys darbuotojui vėluoja mokėti darbo užmokestį, pagal LR Darbo kodekso 207 str. 1 d. darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas.
Ar ne lengviau pateikti bankroto bylą nei grąžinti skolas?
Pavyzdys iš teismų praktikos
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-4025-643/2019 konstatavo, kad įmonei UAB „Velorsa“ keliama bankroto byla, nes įmonė yra nemoki ir negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
Teismas nustatė, kad įmonės įsipareigojimai dar 2017 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taigi jau 2017 m. atsakovė buvo nemoki.
Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudarė 19 561,76 Eur.
Nutarties priėmimo metu Antstolių informacinės sistemos duomenimis, prieš atsakovę yra vykdoma 19 vykdomųjų bylų, išieškotino turto vertė sudaro 324 997,6 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2019-08-22 apdraustųjų asmenų skaičius įmonėje buvo 0, o skola, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs - 23,74 Eur.
Teismas atsižvelgė į tai, kad įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė UAB „Velorsa“ yra nemoki, taigi atitinka sąlygą bankroto bylos iškėlimui, tuo tarpu atsakovė nepaneigė pareiškėjos įrodymų ir nepateikė nenuginčijamų argumentų, jog ji yra moki.
Darbuotojų patirtis: UAB „Regėjimas“ pavyzdys
Su DELFI susisiekę įmonės UAB „Regėjimas“ darbuotojai pasakojo, kad įmonė susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais: neišgali susimokėti už nuomą, mobilaus ryšio paslaugas, išmokėti darbuotojams atlyginimų.
Registrų centro duomenimis, liepos pabaigoje įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau šiuo metu procesas yra sustabdytas.
Darbuotojai teigė, kad jau suėjo du mėnesiai, kaip 32 darbuotojai negavo jokių atlyginimų, atostoginių ir avansų, ir praktiškai visi žmonės jau kreipėsi į Darbo inspekciją.
Konsultante-pardavėja dirbanti Lina pasakojo, kad yra vienišą vieno vaiko mama, o už du mėnesius turėtų gauti vidutiniškai apie 600 eurų „į rankas“.
Moteris baiminasi, kad trečią mėnesį negaunant algos reikės pradėti dar ir pačiai mokėti įmokas „Sodrai“.
Kaune dirbęs Valdemaras pasakojo, kad jam už dviejų mėnesių darbą nesumokėta apie 1000 eurų.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad gavo dešimties įmonės UAB „Regėjimas“ darbuotojų skundus ir šiuo metu atliekamas inspektavimas, tikrinama įmonės veikla.
Advokatas Justinas Usonis teigia, kad nėra šiuo atveju greito būdo atgauti pinigus ir darbuotojai turi kelias išeitis, bet visos jos pareikalaus daug kantrybės.
Jis patartų laiku kreiptis į teisininką, kuris galėtų konkrečiai išanalizuoti jų atvejį ir patarti, ar verta iš vis kovoti ir kokiu būdu galėtų atgauti tai, kas jiems priklauso.
Ką daryti, jei neišmoka atlyginimo?
Jei neišmoka atlyginimo, galite kreiptis į:
- Darbo ginčų komisiją;
- Darbo inspekciją;
- Teismą.
Taip pat galite kreiptis į Garantinį fondą, jei įmonei iškelta bankroto byla.
Svarbu: Nedelskite ir imkitės aktyvių veiksmų, kadangi įstatymas numato trumpus terminus darbuotojo teisėms apginti.
Atminkite: Darbuotojas neturi jokios teisės vadovauti direktoriui ir nurodinėti kokį turtą ir kada perkelti, ką daryti su nuoma ir kt. ar juolab sulaikyti turtą, jo neatiduoti ar neatiduoti patalpų raktų, neįleisti vadovo į patalpas.
Turtas, kuris yra patalpose nebus naudojamas darbuotojų atlyginimams išmokėti net ir bankroto atveju. Bankroto administratorius parduos turtą ir tikėtina, prižiūrės procesą taip, kad visų pirma būtų iš gautų lėšų padengtos jo administravimo išlaidos.
DUK
Ar galiu nedirbti, kol nemoka algos?
Pagal DK 128 str. jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka darbuotojui darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę sustabdyti darbą apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas.
Ar turiu atidirbti 3 savaites išeinant iš darbo?
Norint išeiti iš darbo savo noru, pagal LR Darbo kodekso 127 str. 1 dalį darbdavys turi būti įspėtas prieš 14 darbo dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą o darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju.
Kam pranešti apie darbdavį, pas kurį dirbu nelegaliai?
Apie nelegalų darbą reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai anoniminiu pasitikėjimo telefonu 8 5 2139750.