Kaip Apskaičiuoti Vieną Ketvirtadalį Turto Paveldėjimo Atveju Lietuvoje

Kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau susiduriame su paveldėjimu. Paveldėjimas yra teisė, bet ne pareiga. Palikėjo įpėdiniai laisvi nepriimti arba atsisakyti palikimo. Civilinio kodekso (CK) 5.1 straipsnis paveldėjimą apibūdina kaip mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, pareigų perėjimą įpėdiniams.

Paveldėti galima materialius ir nematerialius dalykus. Lietuvoje paveldima tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tiek, kiek tai yra nepakeista testamentu. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys ir valstybė, o pagal testamentą - dar ir juridiniai asmenys.

Paveldėjimo Būdai ir Įpėdinių Eilės

Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles:

  1. Pirmiausia paveldi palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
  2. Jei pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldi antros eilės įpėdiniai - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
  3. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).

Paveldimas turtas priimamas visas. Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).

Sutuoktinio Paveldėjimo Tvarka

Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pavyzdžiui, šeimoje buvo sutuoktiniai ir du vaikai, tad mirusįjį sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis, paveldės vieną ketvirtadalį mirusiajam sutuoktiniui priklausančio palikimo. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai), jam priklauso pusė palikimo.

Jeigu palikėjas surašė testamentą, įpėdiniai, nurodyti testamente, gali kreiptis į notarą ir paveldėti pagal testamente nustatytą tvarką ir sąlygas. Asmuo, norintis surašyti testamentą, turi būti veiksnus šioje srityje bei suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Pagal CK 5.75 str., jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Šiuo atveju žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione.

Testamento Formos

Lietuvoje yra išskiriamos dvi testamentų rūšys: oficialieji ir asmeniniai.

  • Oficialieji testamentai sudaromi raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinami notaro. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamente nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas. Testamentą pasirašo pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje (dažniausiai pas notarą). Visa informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį laikoma konfidencialia. Oficialūs testamentai registruojami testamentų registre.
  • Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.

Sudarius asmeninį testamentą testatorius gali perduoti jį saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. Jeigu asmeninis testamentas po jo sudarymo nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tokiu atveju per vienerius metus po testatorius mirties būtina pateikti asmeninį testamentą teismui patvirtinti.

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam.

Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Paveldėjimo Procesas

Mirus palikėjui, įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai, siekdami paveldėti, privalo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikėjo mirties kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Kreipiantis pas notarą įpėdiniai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei nebuvo surašytas testamentas ir kreipiasi pas notarą įstatyminiai įpėdiniai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jie taip pat turi pateikti ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus - gimimo metrikus, santuokos liudijimą. Norint paveldėti nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką, vandens telkinius, pastatus), reikia pateikti Registrų centro išrašus, jei kalbame apie ūkininko ūkio paveldėjimą - ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Jei ūkininkas turi žemės ūkio technikos, taip pat privaloma pateikti žemės ūkio technikos registracijos pažymėjimus. Siekiant paveldėti žemės ūkio bendrovės pajus, reikia pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

Taigi galima teigti, kad siekiant paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, notarui būtina pateikti visus dokumentus, patvirtinančius palikėjo nuosavybės teises.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 5.50 str. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Tačiau, kaip ir minėjome, paveldėjimas yra teisė, taigi įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą pagal CK 5.60 str. turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Norėdamas atsisakyti palikimo, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą atsisako palikimo, teikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Pagal įstatymą neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis iš pradžių pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą.

Ūkininko Ūkio Paveldėjimas

Pagal CK 5.14 str. Ūkininko ūkiu laikoma jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Vadinasi, įpėdinis, priimdamas palikimą, įsipareigoja ne tik perimti turtą, įgyti tam tikras teises, bet ir vykdyti visas prievoles, susijusias su ūkininko ūkio veikla.

Pagal Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais.

Tad CK 5.71 ir 5.73 straipsniai numato, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkio padalijimas gali suardyti ūkį, pirmenybės teisę gauti ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Šiuo atveju įpėdiniai tarpusavyje turi nuspręsti, kuris priims ūkininko ūkį kaip palikimą ir toliau tęs veiklą vykdydamas visus įsipareigojimus.

Jeigu kyla ginčas, teismas kitiems įpėdiniams kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.

Jei ūkininko ūkio veikla netęsiama, ūkio paveldėtojas (-ai) per 1 mėnesį nuo ūkio paveldėjimo dokumentų įforminimo dienos pateikia rašytinį prašymą savivaldybės administracijai išregistruoti ūkį. Šiuo atveju būtina pateikti mirusio ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą.

Tačiau vėlgi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei ir ūkininko ūkio veikla netęsiama, gali išlikti tam tikros mirusio ūkininko prievolės, pavyzdžiui, paimta banko paskola ūkio veiklai vykdyti arba lizingo būdu įsigyta žemės ūkio technika.

Jeigu įpėdinis nusprendžia tęsti ūkininko veiklą, įregistruodamas ūkininko ūkį pagal gautus paveldėjimo dokumentus, jis turi žinoti, kad jam pereina ir visi ankstesni palikėjo įsipareigojimai.

Įpėdinio Atsakomybė Už Palikėjo Skolas

Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, CK 5.52 str. numato įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsakomybę už palikėjo skolas, t. y. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Taigi, numanant, kad palikėjas gali turėti finansinių įsipareigojimų, rekomenduojama pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodant, kad įpėdinis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Tada yra sudaromas turto apyrašas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma pagal CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatytą tvarką. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Jei žinote, kad palikėjas turėjo skolų palikimą rekomenduojama priimti pagal turto apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą vykdomąjį patvarkymą. Šiuo atveju įpėdinis pagal palikėjo skolas atsakys ne daugiau nei paveldimo turto vertė (įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu).

Žemės Paveldėjimas

Kalbant apie žemės (žemės ūkio paskirties, miškų, miškų ūkio paskirties, kitos žemės paskirties) paveldėjimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant paveldėti žemę, taip pat reikia pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus.

Jei įpėdinių yra daugiau negu vienas ir jie visi paveldi įstatymų nustatyta tvarka (įstatyminiai arba testamentiniai įpėdiniai), jie tampa bendraturčiais. Jiems išduodamas nuosavybę patvirtinantis Registrų centro dokumentas (išrašas).

Siekiant išvengti ginčų dėl žemės naudojimo, žemės sklypo ribų, teisininkai rekomenduoja pas notarą nustatyti žemės naudojimo tvarką su aiškiai apibrėžtomis sklypų ribomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į dar vieną disponavimo žeme aspektą, kai žemės sklypas priklauso keliems savininkams. Šiuo atveju norint parduoti paveldėtą žemės dalį, pirmiausia reikia ją pasiūlyti bendraturčiams. Parduodant žemės ūkio paskirties žemę, jei ji valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise, ją taip pat reikia pasiūlyti bendraturčiams. Jei bendraturčiai atsisako pirkti, tada būtina siūlyti šalia esančių žemės sklypų savininkams.

Mokesčiai Paveldint Turtą

Paveldėję turtą visų pirma per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.

  • Notaro mokesčiai: notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
  • VMI mokesčiai: šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.

Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų:

  • Registrų centro nustatoma turto vertė.
  • Individualus turto vertinimas.

Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.

Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.

Paveldėjimo faktas nustatomas notaro, kuris registruoja palikimo priėmimą. Jei niekas nesikreipia dėl palikimo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, ir skolos lieka nepadengtos.

Svarbiausi Aspektai

Svarbiausi aspektai, kuriuos reikia įsiminti:

  • Laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
  • Pasidomėti apie palikėjo skolinius įsipareigojimus.
  • Atsižvelgti į nepilnamečių vaikų teises.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

Taigi, tinkamas paveldėjimo planavimas ir savalaikis kreipimasis į specialistus gali padėti išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų turto perėmimą.

Pagrindiniai Paveldėjimo Etapai:

  1. Mirties liudijimo gavimas.
  2. Kreipimasis į notarą.
  3. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimas.
  4. Paveldėjimo liudijimo išdavimas.
  5. Įsiskolinimų patikrinimas.

Paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, ypač kai yra daug įpėdinių, turtas yra sudėtingas arba kyla ginčų. Todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas, o prireikus kreiptis į specialistus.

tags: #kaip #atrodo #vienas #ketvirtadalis #turto