Kaip Tapti Atliekų Tvarkytoju: Vadovas ir Svarbi Informacija

Atliekų tvarkymas yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis, o atliekų tvarkymo specialistai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai ir nekenktų aplinkai. Nors atliekų kultūra vis dažniau suprantama kaip kasdienio gyvenimo dalis, tačiau atliekų tvarkymo specialistai sako, kad gyventojams dar trūksta informacijos ir supratimo apie tinkamą atliekų rūšiavimą, nesukeliantį neigiamo poveikio aplinkai bei neapsunkinantį atliekų tvarkytojų.

Atliekų Tvarkymo Svarba ir Iššūkiai

Švietimas apie tinkamą atliekų tvarkymą mūsų šalyje itin svarbus ir dėl dar tik besivystančių rūšiavimo tradicijų. Jei Vakarų Europoje apie atsakingą atliekų tvarkymą supažindinama jau antra ar trečia gyventojų karta, tai mūsų šalyje ši veikla dar tik įsibėgėja.

Rūšiavimo įpročius iliustruoja ir statistika. Lietuvoje išrūšiuojama tik apie 20 proc. antrinių žaliavų, o Skandinavijos šalyje apie 80-90 proc., o Vokietijoje - apie 60 proc. atliekų.

Kaip Ugdyti Atliekų Kultūrą?

Užpildyti šias spragas galėtų padėti nuo mažens ugdomos žinios apie aplinkos tausojimą. Kalbėdami apie tai, kaip visuomenę supažindinti su atsakingo atliekų tvarkymo svarba ir ugdyti atliekų kultūros įgūdžius, atliekų tvarkymo specialistai pažymi, kad edukuoti apie šias temas reikėtų pradėti nuo jauno amžiaus.

Pasak UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ (URATC) ekologės Miglės Kastėnės, anksčiau pradėjus mokyti apie taisyklingą atliekų rūšiavimą ir nuolat rodant gerą pavyzdį, tai jaunajai kartai taps įpročiu. „Atliekų kultūra turėtų tapti savaime suprantamu dalyku. Įvairius įpročius vaikams ugdome nuo mažų dienų, todėl ir žinias apie atliekų kultūrą reikėtų pradėti diegti kuo anksčiau. Tuomet vaikams taps natūralu rūšiuoti ir kitaip prisidėti prie aplinkos tausojimo“, - teigia URATC ekologė Miglė Kastėnė.

Regioninių Atliekų Tvarkymo Centrų Indėlis

Atsakingai į ateitį žiūrintys regioniniai atliekų tvarkytojai skiria daug laiko ir jėgų moksleivių, o taip pat ir visos visuomenės švietimui. Tačiau specialistai pažymi, kad nereikėtų pamiršti, jog atsakomybę dėl vaikų ir jaunimo ugdymo turėtų dalintis tiek šeimos, tiek pedagogai ir šios srities ekspertai.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai jau ne vienerius metus vykdo ekskursijas po nepavojingų atliekų sąvartynus, veda specialius edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams ir moksleiviams, rengia specialius informacinius leidinius. Šių veiklų pagalba vaikai ir jaunuoliai supažindami su tvarios gyvensenos ir aplinkos tausojimo svarba bei informuojami, kaip turėtų tinkamai rūšiuoti atliekas ir kas vyksta, kai jos patenka į sąvartyną.

Klaipėdos Regiono Patirtis

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius pasakoja, kad Klaipėdos mieste edukacijos ekologine ir atliekų tvarkymo tema vyksta nuo 2013 m. Įkvėpimo pradėti vykdyti šias veiklas atliekų tvarkytojai sėmėsi iš kaimynių Estijos ir Latvijos, nes pastarojoje šalyje atliekų tvarkymo centrų darbuotojai pamokas ekologijos temomis moksleiviams veda reguliariai.

Pasak pašnekovo, daug ko išmokti galima iš Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kuriose informacija apie atliekų tvarkymą, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos principus įvairiais lygmenimis yra integruota į mokymo programas.

Nors užsiėmimai ugdymo įstaigose kol kas nėra vykdomi reguliariai, tačiau pasak KRATC atstovo A. Liubinavičiaus, nuolat sulaukiama mokyklų ir darželių užklausų. Reaguodami į šiuos prašymus, atliekų tvarkymo specialistai vaikams veda specialias pamokėles, kuriose pasitelkia interaktyvias priemones, pavyzdžiui, vaizdo įrašus, kompiuterinius žaidimus. Taip pat edukacijos vyksta ne tik klasėse. Pradinių ir vyresnių klasių moksleiviai kviečiami apsilankyti didžiųjų atliekų rūšiavimo aikštelėse, o atliekų tvarkytojai aktyviai prisijungia prie įvairių moksleiviams organizuojamų akcijų.

Edukacinės Programos Vaikams

Pasakodamas apie vedamų užsiėmimų turinį, A. Liubinavičius sako, kad jie pradedami nuo paprasto klausimo - kaip turėtume atsikratyti susidariusiomis atliekomis? „Klausiame vaikų, kur reikėtų mesti pakuotę, likusią suvalgius saldainį. Paprastai tai ne popierius, o plastikas, be to, dažnai išteptas. Tad ar tokią atlieką derėtų mesti į rūšiavimo, ar į komunalinių atliekų konteinerį? Atsakome, kad ši atlieka nėra perdirbama, o ekologine prasme turėtume ją išmesti į komunalinių atliekų konteinerį. Taigi nuo šio paprasto klausimo diskusija gali peraugti iki perdirbimo proceso ir daug kitų svarbių atliekų tvarkymo temų.

Pasakodami apie vaikų ir jaunimo bei apskritai visuomenės ugdymą atliekų kultūros tema, specialistai pažymi, kad ne tik turi išsklaidyti susiformavusius mitus ir atsakyti į daug kylančių klausimų, bet ir paaiškinti, kodėl rūšiuoti svarbu. „Nors atsakymas į klausimą, kodėl reikia rūšiuoti, platus, stengiuosi į jį atsakyti trumpai. Pirmiausia, tai daryti turėtume dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, nes rūšiuodami prisidedame prie taršos mažinimo visame pasaulyje. Svarbu stengtis palikti kuo mažiau užterštą aplinką būsimoms kartoms“, - mintimis dalijasi KRATC atstovas ryšiams su visuomene A. Liubinavičius.

Ką Daryti Su Stambiagabaritėmis Atliekomis?

Remontuojate butą ar kuopiate rūsį ir norite nebrangiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis, kurioms konteineryje - ne vieta? Kur keliauja mūsų stambiagabaritės atliekos? Vieni - nepaisydami ar nežinodami, kad tai draudžiama - jas palieka tiesiog prie atliekų konteinerių, kiti - atiduoda atliekų išvežimo paslaugą siūlančiai įmonei.

Taip pat didelių gabaritų atliekų galima atsikratyti stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Stambių gabaritų aikštelėse galite palikti ne tik dideles šiukšles, bet ir po remonto likusias dažų skardines, sandarinimo putų balionėlius ir kitas chemines medžiagas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Čia priimamos ir padangos.

Kaip Užtikrinti Legalų Atliekų Tvarkymą?

Tačiau tik nedaugelis žino, kad prieš perduodant atliekas privalu įsitikinti, ar jas atiduodate į legalaus tvarkytojo rankas. „Skelbimų puslapiuose nesunku rasti įvairių siūlymų nebrangiai išvežti atliekas, tačiau niekas nežino, kur galiausiai jos atsidurs. Dėl to atsiranda vadinamosios bešeimininkės atliekos. Jas tvarkyti tenka nebe teršėjams, o teritorijos savininkui.

„Teisėtai veikiantis tvarkytojas turi laikytis visų reikalavimų: vesti apskaitą, turėti specialų transportą bei įrangą, mokėti už atliekų tvarkymą bei mokesčius valstybei ir t. t. Todėl jis negali pasiūlyti mažesnių kainų negu tas, kuris susikrauna atliekas ir jas išpila pamiškėje ar tiesiog užkasa“, - sako R.

„Dažnai žmonės remiasi buitine logika - atidaviau nereikalingą daiktą ar atliekas ir jie jau nebe mano atsakomybėje. Tačiau taip nėra. Paradoksalu, tačiau samdydami nelegalų tvarkytoją, galiausiai mokate už tai, kad jūsų atliekomis būtų užteršta aplinka.

Ką reikėtų daryti, kad atliekos būtų tvarkomos legaliai? „Pirmiausiai gyventojai gali patys jas nuvežti į artimiausią stambiagabaričių atliekų aikštelę. Tą už juos gali padaryti ir kiekviena tokių atliekų šalinimu užsiimanti įmonė“, - pataria A. Barinovas.

Apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus visuomet galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Teisingas Atliekų Rūšiavimas

Nors daugiau nei 90 proc. atliekas rūšiuojančių lietuvių mano tą darantys tinkamai, atliekų tvarkytojai pastebi, jog bent 30 proc. rūšiavimo konteineriuose atsidūrusių atliekų juose atsidurti neturėjo. Maža to, kai kurie žmonės vis dar tiki mitais, jog atliekų rūšiuoti neapsimoka arba kad tai tik pačių gamintojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė.

Kaip paaiškino aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas, vis daugiau žmonių supranta, jog šiukšliavežėse įrengtos kelios skirtingos sekcijos, į kurias atskirai supilamos mišrios komunalinės atliekos ir surūšiuotos stiklo, metalo ir plastiko bei popieriaus atliekos.

„Aš gyvendamas bute sėkmingai rūšiavau. Naujai įrengtuose būstuose paprastai iš anksto pagalvojama apie vietas pakuočių atliekoms rūšiuoti. Jeigu bute vietos išties mažai ir įrengti papildomos vietos pakuotėms kaupti neįmanoma, siūlyčiau plastiko pakuotėms, kurios nors ir lengvos, užima nemažai vietos, skirti atskirą šiukšliadėžę. Antrą šiukšliadėžę - mišrioms komunalinėms atliekoms. Stiklo atliekų paprastai neprisikaupia daug, aš jas laikydavau dėžėje. Popieriaus pakuotės dažniausiai būna švarios, tad jos taip pat gali būti laikomos atskirai“, - dalijosi L.

Patarimai Dėl Atliekų Rūšiavimo

„Iš tiesų, pakuočių plauti nebūtina, svarbu, jog jose neliktų maisto likučių arba skysčių. Pavyzdžiui, jei turite pusę butelio aliejaus, neišmeskite jo, nes išsipylęs jis sugadins popieriaus atliekas.

„Nors kai kuriems kyla klausimas, kaip atskirti, ar plastiko pakuotę tikrai galima perdirbti, nes plastiko rūšių - daugybė, svarbiausia, jog į plastiko atliekų konteinerį keliautų tik plastiko atliekos, nesvarbu, kokios rūšies jis būtų, atliekas į kone dvidešimt kategorijų išrūšiuoja atliekų tvarkytojai. Daugiau dėmesio vertėtų skirti sudėtinėms pakuotės. Pavyzdžiui, prieš išmetant, visiškai nuplėšti jogurto indelio dangtelį, etiketę. Užtruksite porą sekundžių, bet palengvinsite darbą atliekas rūšiuojant ir perdirbant. Tetrapakai, kuriuos sudaro popierius ir plastikas, metami į plastiko konteinerį, jie išrūšiuojami ir perdirbami, o sudėtinių pakuočių dalis reikėtų atskirti patiems“, - paaiškino L.

Pasak pašnekovo, rūšiuoti atliekas labai svarbu. Perdirbus toną popieriaus atliekų, išsaugomi septyniolika medžių, sutaupoma 27 tūkst. litrų vandens, o sutaupytos energijos pakaktų šešis mėnesius apšildyti vidutinio ploto namą.

Atrodo, jog nedidelis elektroninis žaislas ar baterija mišrių atliekų konteineryje didelės žalos nepadarys, tačiau, kaip kalbėjo L. Černiauskas, vos apie 20 proc. smulkiosios elektronikos išrūšiuojama tinkamai, likusi dalis vis dar keliauja į mišrių atliekų srautą.

Pašnekovas primena: smulkiajai elektronikai ir baterijoms - ne vieta pakuočių ir mišrių atliekų konteineryje. Smulkiosios elektronikos atliekas būtina pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikštelę pagal gyvenamąją deklaruotą vietą, o pristatytas gaminys negali būti išardytas.

„Kalbant apie pakuočių konteinerius, svarbiausia taisyklė - viskas, kas pakuotė, turi keliauti į pakuočių konteinerį, kas ne pakuotė - ne, juolab žmonės paprastai maišo pakuotę ir gaminį arba produktą. Gaminys - daiktas, kuriuo naudojamės. Pakuotė - tai, į ką jis buvo supakuotas, nesvarbu, tai maisto produktas, buitinė chemija, kosmetikos gaminys - visos pakuotės keliauja į pakuočių konteinerius. Išimtis viena - į plastiko konteinerius galima mesti knygas, laikraščius, žurnalus, nes popierius nesunkiai perdirbamas.

Nors dar ne ant visų pakuočių rūšiavimo konteinerių pakeisti užrašai „plastmasė“, vis dažniau ant konteinerių klijuojami informaciniai lipdukai, kuriuose nurodyta, ką galima ir ką draudžiama mesti. Atliekų tvarkytojai plastiko konteineriuose randa žaislų, dailylenčių. Kodėl jų ten negali būti? Stiklo pakuotės perdirbamos 100 proc., tačiau jei į pakuočių rūšiavimo konteinerius metami keraminiai indai, veidrodžiai, automobilių stiklai, šios priemaišos apsunkina ir stiklo atliekų perdirbimą ir naujų gaminių gamybą.

Pirkdami prekę, mes iš tiesų sumokame ne tik už ją, bet ir už pakuotės tvarkymą: surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą. Žinoma, apsisprendus rūšiuoti, labai svarbu tą daryti teisingai. Svarbiausia taisyklė - į rūšiavimo konteinerius turi būti metamos tik pakuotės ir popierius. Stiklo pakuotės atliekos taip pat turi būti dedamos į atskirą stiklo atliekų surinkimo konteinerį. Šias atliekas sumetus į popieriaus ir plastiko atliekų konteinerius, jos padaro didelę žalą rūšiavimo procesui.

Pašnekovas pritaria: vis dar yra tikinčių, jog gyventojų išrūšiuotos atliekos nėra perdirbamos, o keliauja į sąvartynus. Iš tiesų, maždaug 46,5 proc. pakuočių konteineriuose esančių atliekų yra tinkamos perdirbimui į kitus gaminius, apie 23,5 proc. konteineriuose išmestų atliekų sudaro sunkiai perdirbamos ar neperdirbamos pakuotės, kurios deginamos ir išgaunama šiluma, apie 30 proc.

Atliekų Tvarkytojų Organizacijos

Siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau - organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais, jai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 2 dalyje nustatytas pareigas arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 2 dalyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai pavedė ne mažiau kaip 5 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų vienkartinių pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai.

bendradarbiavimo sutartis su visomis savivaldybėmis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir jos finansavimo (jeigu planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra) ir bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais.

savivaldybėms (arba savivaldybių pavedimu - komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrai, jos įrengimui, atnaujinimui, priežiūrai, plėtrai ir šių paslaugų ir veiklų administravimui, parinkus pakuočių atliekų tvarkytojus, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo šios dalies 3 punkte nurodytiems pakuočių atliekų tvarkytojams paslaugą, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis su visomis tokius pakuočių atliekų tvarkytojus parinkusiomis savivaldybėmis (arba savivaldybių pavedimu - su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais) ir jų parinktais pakuočių atliekų tvarkytojais.

Būtinuosius reikalavimus komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrai, jos įrengimui, priežiūrai, atnaujinimui ir plėtrai (įskaitant reikalavimus rūšiuojamojo surinkimo priemonių tipui, dydžiui, išdėstymo tankiui, žymėjimui, identifikacinės sistemos diegimui, ištuštinimo dažniui) ir šių veiklų finansavimo tvarkai, šių paslaugų ir veiklų administravimui ir jo išlaidų apmokėjimo tvarkai (toliau - būtinieji reikalavimai) ir būtinąsias pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties sąlygas tvirtina aplinkos ministras.

Esant daugiau kaip vienai organizacijai, visos organizacijos pasirašo vieną bendrą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės pavedimu - su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi) ir kiekvienu savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu - komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) parinktu pakuočių atliekų tvarkytoju.

su organizacijos pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką parinktais pakuočių atliekų tvarkytojais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, paruošimo naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimo.

Esant daugiau kaip vienai organizacijai, visos organizacijos kartu parenka pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką šiame punkte nurodytus pakuočių atliekų tvarkytojus ir su kiekvienu parinktu pakuočių atliekų tvarkytoju pasirašo vieną bendrą sutartį. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, paruošimą naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimą tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

su organizacijos pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką parinktais pakuočių atliekų tvarkytojais dėl nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, surinktų pakuočių atliekų paruošimo naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimo (taip, kad visų Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose būtų užtikrintas pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas, vežimas, surinktų pakuočių atliekų paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą).

su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl vienkartinių plastikinių gaminių, nurodytų šio įstatymo 11 priede, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų.

su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl vienkartinių plastikinių gaminių, nurodytų šio įstatymo 11 priede, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų.

Organizacija privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai pateikti banko garantiją ir (ar) laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad bus finansuojamas komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymas, įskaitant pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrą, jos įrengimą, atnaujinimą, priežiūrą ir plėtrą, šių paslaugų ir veiklų administravimą, už sumą, lygią 1/4 komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamajam surinkimui, vežimui, paruošimui naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir naudojimui skirtos lėšų sumos, nurodytos organizacijos metinėje ataskaitoje apie praėjusių ataskaitinių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje ir visuomenės švietimo ir informavimo pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą.

jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y.

jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y.

Siekdama vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę, organizacija gali sudaryti kontrolės tarybą.

Organizacijos atstovai į kontrolės tarybą skiriami organizacijos valdymo organų sprendimu. Organizacijos valdymo organas atstovus į kontrolės tarybą paskiria ne ilgesnei negu trejų metų kadencijai, užtikrindamas galimybę kiekvienam organizacijos dalyviui tapti kontrolės tarybos nariu.

Vykdydama pakuočių atliekų tvarkytojų, su kuriais sudarė šio straipsnio 4 dalies 2-4 punktuose nurodytas sutartis, sutartinių įsipareigojimų kontrolę, organizacija turi teisę atlikti šių pakuočių atliekų tvarkytojų patikrinimus, kad įsitikintų, ar teisinga jų pateikiama informacija apie surenkamų, vežamų, paruošiamų naudoti, naudojamų pakuočių atliekų kiekį.

Kontrolės taryba privalo kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją sudariusiai organizacijai pateikti apibendrintą informaciją apie kontrolės rezultatus, tai yra kiek organizuota subjektų patikrinimų, nustatyta sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, pastebėta atvejų, kad subjektai galimai pažeidė pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar apie šiuos atvejus informuota licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdanti institucija, licencijas išduodanti institucija ir (ar) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, kaip numatyta šio straipsnio 13 dalyje. Organizacija šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.

Atliekų rūšiavimas. Kaip rūšiuoti maisto atliekas?

tags: #kaip #buti #atliekos #tvarkytojas