Internetas labai palengvina gyvenimą ir kelia daugybę puikių emocijų. Dabar gali dalytis kiekviena savo gyvenimo akimirka ir iškart pamatyti, kaip gyvena kiti. Kaip gerai, kad gali palaikyti ryšius su draugais, kur jie bebūtų. O jeigu draugų nėra, ne bėda - internete lengva jų susirasti! Bet kaip ir mokykloje ar namuose, santykiai su žmonėmis internete ne visada lengvi. Susipykus ar sulaukus užgauliojimų čia skauda nė kiek ne mažiau. Žaidžiant kompiuterinius žaidimus laikas tiesiog pradingsta. Interneto gali klausti apie viską. Net nereikia klausti - tik prisijungei ir jau iškart žinai apie naujausius serialus, įžymybių vakarėlius, juokingiausias pasaulio naujienas, sveikatą, santykius, kosmosą ar e-sporto įvykius. O kaip tau atrodo: tu valdai internetą ar internetas valdo tave?
Per pastaruosius du dešimtmečius internetas tapo neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalimi. Ne išimtis ir jaunoji karta - vaikai ir paaugliai internete praleidžia vis daugiau laiko, todėl virtualios erdvės saugumas tapo neatsiejama šiuolaikinių tėvų ir jų vaikų diskusijų dalimi. Virtualus pasaulis vaikams atveria naujų žinių įgijimo ir bendravimo galimybes, tačiau čia slypi ir pavojai. Todėl svarbu ne tik kalbėtis su vaikais apie tykančius pavojus, bet ir patiems tėvams imtis iniciatyvos užtikrinant savo vaikų saugumą virtualioje erdvėje.
Jeigu reikėtų ateivį iš kitos planetos išmokyti naudotis internetu - ką patartum? Būtų gerai būti atspariam tokiems dalykams, ar ne?
Virtualaus Pasaulio Pavojai
Virtualiame pasaulyje galimi tokie patys pavojai, kaip ir realiame. Vienas iš didžiausių virtualaus pasaulio pavojų - asmeninės informacijos vagystės, pavyzdžiui, pavogti slaptažodžių kodai, įsilaužimai į el. paštą. Vaikai, būdami smalsūs ir patiklūs, dažnai negali numatyti, kokios pasekmės laukia. Nusikaltėliams lengviau apsimesti kitu asmeniu ir taip apgauti.
Todėl tiek tėvams, tiek vaikams verta prisiminti, kad virtualiame pasaulyje galioja tos pačios saugumo taisyklės. Asmeninės informacijos vagystės: Nusikaltėliai gali siekti iš vaikų išgauti prisijungimo duomenis prie tėvų elektroninės bankininkystės, naudoti juos kaip tarpininkus atlikti įvairias nusikalstamas veikas. Patyčios: Pasitaiko atvejų, kai vaikai pasitikėdami draugu ar drauge pasidalija intymiomis nuotraukomis, o nutrūkus santykiams jos paviešinamos virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Vaikai taip pat gali sulaukti šokiruojančių nuotraukų iš bendraamžių. Santykiai internete: Vaikai klausia patarimo, kaip bendrauti su žmogumi, su kuriuo susipažino internete ir nežino, ar juo galima pasitikėti, ar jis tikras. Seksualinis išnaudojimas: Bendraamžiai ir suaugusieji, pasislėpę už kompiuterių ekranų, gali bandyti įvairiais būdais manipuliuoti, kad išgautų provokuojančias nuotraukas, vaizdo įrašus.
Dažniausios grėsmės internete
- Elektroninės patyčios ir sugadinta reputacija internete
- Įvairūs klausimai seksualumo, santykių tema
- Žalingas turinys internete
- Savižudybės ar savižalos klausimai
„Elektroninės patyčios ir sugadinta reputacija internete, įvairūs klausimai seksualumo, santykių tema, žalingas turinys internete, savižudybės ar savižalos klausimai ir kt. - tai yra dažniausi klausimai, dėl kurių kreipiasi vaikai saugesnio interneto tema“, - teigia „Vaikų linijos“ projektų koordinatorė Justina Stefanovič.
O kaip atrodo šios grėsmės? Štai viena jų. Patarimo klausia paauglė: „Man 13 metų, turiu vaikiną, kuris internetu siunčia man pilvo preso nuotraukas, o manęs prašo atsiųsti nuotraukų, kuriose aš būčiau tik su liemenuku. Ir noriu siųsti, ir ne. Bijau, kad kam nors parodys. Kaip man elgtis?“. Šį atvejį ekspertai pavadintų „sekstingu“. „Sekstingas“ - tai dalijimasis intymaus turinio žinutėmis arba vaizdais.
Dažnai tai lyg ir labai sąmoningas veiksmas, kai vaiko, paauglio draugas ar draugė prašo atsiųsti šiek tiek apsinuoginusio nuotrauką. Vaikas tą nuotrauką sąmoningai išsiunčia, bet paskui nebegali sukontroliuoti, kur ji atsidurs“, - pasakoja „Vaikų linijos psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Elekroninės patyčios ir savižala „Sekstingas“ lengvai virsta elektroninėmis patyčiomis. Vaiko lūpomis situacija skamba taip: „Man pradėjo rašinėti mergaitė apie mano išvaizdą. Anksčiau, kai man buvo 11 metų, siunčiau jai nuotraukas, kuriose negražiai atrodau. Tuomet dar visais pasitikėjau. Dabar ji siunčia tas nuotraukas visiems ir iš manęs juokiasi, ir niekas neklauso, kad tai senos nuotraukos. Tėvai tik pasijuokė, kad nieko tokio“.
„Čia situacija prasideda nuo neapgalvoto, iki galo pačios paauglės neįvertinto veiksmo, kuris pereina į kito žmogaus norą jai sąmoningai pakenkti ir pažeminti, - komentuoja J. S. Jasiulionė. - Mokyklose didelis patyčių mastas ir jos persikelia į interneto erdvę“.
„Paramos vaikams centro“ vadovė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė primena, kad vos kelių metukų vaikai internete susiduria ir su pornografiniu turiniu. Tai pavojingiausia patiems mažiausiems. „Vos 4 - 6 metų vaikai kartais atsitiktinai sugeba surinkti skaičių kombinacijas ir užeiti į suaugusiems skirtas svetaines. Mažiems vaikams šie vaizdai gali pakenkti, sutrikdyti psichinį integralumą“, - kalba A.
Paaugliams, anot pašnekovės, didelė grėsmė kyla dėl kontaktų su suaugusiais, kurie virtualioje erdvėje apsimeta vaikais. „Vaikai su apsimetėliais internete susidraugauja, tuomet būna prašomi nusirengti prieš kameras, susitikti, rezgami įvairius planai“, - pasakoja A. Kurienė.
J. S. Jasiulionė priduria, kad pavojingas ir paauglių lankymasis savęs žalojimą, anoreksiją propaguojančiose svetainėse. „Paprastai tokios informacijos ieškoma sąmoningai. Paaugliai nežino, kaip elgtis sudėtingoje situacija, ir ieškodami išeities susiduria su informacija, kuri skatina žalingą elgesį“, - aiškina pašnekovė.
Kaip Apsaugoti Vaikus Virtualioje Erdvėje?
Tėvų vaidmuo
Saugus vaikų elgesys internete priklauso ir nuo tėvų kontrolės, ir nuo šiuolaikinių technologinių sprendimų, padedančių užtikrinti virtualių duomenų saugumą.
Pokalbiai: „Pokalbiai apie virtualų pasaulį turėtų tapti mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir apie tai rekomenduojama kalbėtis nuo mažų dienų, taip kuriant patikimą ryšį su vaiku. Svarbu suvokti ir priimti internetą ne kaip grėsmę, o kaip tokį pasaulį, kuriame egzistuoja panašios taisyklės, kaip ir realiame. Jeigu tai vaikai suvoks, tuomet natūraliai pradės saugotis, kalbėtis. Kitaip tariant, augs kritinio mąstymo įgūdžiai, kils daugiau klausimų, kokį sprendimą priimti vienoje ar kitoje situacijoje, ar aš nenukentėsiu, o tai yra svarbu siekiant išvengti pavojų kibernetinėje erdvėje.
Pavyzdys: „Virtuali erdvė tėvų paaiškinimuose neturėtų pavirsti nesuprantama ir mistifikuota. Juk galima vaikams parodyti pavyzdį: „štai gavau tokią keistą žinutę, bet jos nespaudžiu“. Tuomet vaikui gali būti smalsu paspausti ir pasižiūrėti, kas nutiktų. Galima kartu pagalvoti ir pasiaiškinti, kas blogiausio nutiktų paspaudus nuorodą.
Patarimai: „Rekomenduoju padėti vaikams suprasti, kaip veikia privatumo nustatymai socialiniuose tinkluose ir kaip svarbu naudoti stiprius slaptažodžius bei dviejų veiksnių autentifikavimą. Tėvai turėtų parodyti pavyzdį, kad patys laikosi saugaus elgesio taisyklių internete, ir skatinti savo atžalas naudotis internetu atsakingai, paaiškinant, kokios yra per ilgo naudojimo pasekmės.
8 Patarimai Saugiam Vaikų Laisvalaikiui Internete
Brigita Barkauskienė, „Samsung“ produktų ekspertė, pataria vadovautis 8 patarimais, padėsiančiais užtikrinti saugumą vaikui naršant internete:
- Nustatykite aiškias taisykles: Atvirai pasikalbėkite su vaiku apie tai, su kuo ir kaip jis bendrauja ir kas gali matyti, ką vaikas skelbia internete. Paaiškinkite, kad viskas, kas patenka į internetą - nuotraukos, vaizdo įrašai ar komentarai - lieka internete ir tampa lengvai prieinama kitiems vartotojams.
- Laiką internete praleiskite kartu: Suteikite savo vaikui galimybę saugiai ir pozityviai bendrauti internete su draugais ir šeima. Pokalbis su kitais žmonėmis gali būti puiki proga kartu modeliuoti įvairias situacijas bendraujant virtualiai. Skirkite laiko susipažinti su jo amžių atitinkančiomis programėlėmis, žaidimais ir kitomis internetinėmis pramogomis.
- Pabrėžkite mobiliųjų įrenginių apsaugos svarbą: Pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas, turintis naują mobilųjį įrenginį - aktyvuoti apsaugą slaptažodžiu. Pasikalbėkite su vaiku apie naudojamo įrenginio apsaugos svarbą - pabrėžkite, kad mobiliajame telefone laikoma jo asmeninė informacija. Įrenginį pametus ir jam patekus į netinkamas rankas, kyla rizika, kad vaiko vardu internete bus paviešinta įvairi informacija, nuotraukos ar vaizdo įrašai.
- Neatsilikite nuo technologijų: Šiuolaikinė jaunoji karta naudojasi visomis išmaniųjų įrenginių galimybėmis, todėl tėvams būtina žinoti įrenginių naujoves ir padėti vaikui apsaugoti savo įrenginyje laikomą informaciją. Dabar naujausi įrenginiai turi įdiegtas saugumo sistemas, kurios padeda išvengti privačių duomenų vagystės.
- Pabrėžkite, kaip svarbu pažinti savo tikruosius draugus: Vaikas turi žinoti, kad internete jis negali būti tikras, su kuo bendrauja, todėl niekada neturėtų priimti prašymų draugauti iš žmonių, kurių nepažįsta realiame gyvenime. Internetiniai draugai gali pasiekti nuotraukų albumus, skaityti asmeninius komentarus bei rinkti privačią informaciją.
- Leiskite vaikui žinoti, kad esate šalia: Išlikite ramūs, jei jūsų vaikas padaro klaidą, pavyzdžiui, paskelbia tai, ko neturėjo skelbti. Padėkite jam pašalinti įrašą, jei įmanoma, ir pasikalbėkite su juo apie tai, kaip ateityje išvengti panašių klaidų.
- Įpraskite riboti privatumo nustatymus: Daugelyje socialinių tinklų svetainių yra plačios privatumo parinktys, kuriomis vaikas turėtų išmokti naudotis. Kiekvienoje svetainėje, kurioje jūsų vaikas skelbia informaciją apie save, savo šeimą ir draugus, kartu peržiūrėkite privatumo politiką ir nustatykite saugias paskyros privatumo parinktis.
- Nuraminkite vaiką, jei jis prarado įrenginį: Jaunesnioji karta dažnai būna išsiblaškiusi ir lengvai pameta savo nešiojamus mobiliuosius telefonus, ausinukus, laikrodžius, planšetes. Tačiau šiuolaikinių technologijų dėka, juos galima greitai surasti, pavyzdžiui, į telefonus integruota įrenginių suradimo funkcija, padės nustatyti jų buvimo vietą, net jei jis yra išjungtas.
Kitos Svarbios Taisyklės
- Stiprus slaptažodis: Vienas iš kertinių saugumo elementų - stiprus, unikalus slaptažodis. Saugus slaptažodis turėtų būti sudėtingas, sudarytas iš raidžių, skaičių ir simbolių, ne trumpesnis nei 12 simbolių.
- Programėlių atnaujinimai: Kiekvienas neatnaujintas įrenginys - tai potenciali spraga, kuria gali pasinaudoti įsilaužėliai. Reguliarūs atnaujinimai padeda pašalinti saugumo pažeidžiamumus, todėl svarbu nuolat atnaujinti operacinę sistemą, naršyklę, antivirusinę programą bei visas naudojamas programėles.
- Kritinis mąstymas: Kasdien virtualioje erdvėje sklinda milžiniški informacijos srautai, tačiau ne visos naujienos yra patikimos. Norint atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios padeda kritinis mąstymas ir dar bent kelių patikimų šaltinių tikrinimas.
- Asmeninės informacijos apsauga: Asmeninė informacija internete dalijama tik tuomet, kai tai tikrai būtina. Prieš pasidalinant bet kokia informacija, verta gerai apgalvoti, ar tikrai norėtumėte, kad ji taptų vieša?
- Pagarba: Naršant internete svarbu prisiminti, kad už kiekvieno ekrano - tikras žmogus, todėl saugus interneto naudojimas reiškia ne tik techninę apsaugą, bet ir atsakomybę už savo veiksmus. Sąmoningas turinio dalijimasis, autorinių teisių paisymas ir pagarbus elgesys padeda kurti saugesnę, draugiškesnę ir etiškesnę skaitmeninę bendruomenę.
Kaip suaugusieji gali padėti vaikams saugiai naudotis internetu?
Suaugusieji turi suprasti ir pasidaryti šiuos namų darbus:
- Neapsigauti saugumo jausmu. Suaugusieji kartais galvoja, kad yra saugu leisti vaikui būti su išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu ir žiūrėti Youtube filmukus. Nereikia apie tai kalbėti, nereikia jam aiškinti, nereikia būti šalia. Kartais apsigaunama, jog Youtube vaikas nieko nepamatys netinkamo. Tokiu būdu, iš tiesų, vaikas pripratintas, jog buvimas tiek su kompiuteriu, tiek su telefonu yra jo laikas, kai jis būna vienas - jam tai tampa suprantamu dalyku. Ypatingai nuo mažumės. Ir tada ateina paauglystė ir suaugusieji staiga pradeda reguliuoti, kontroliuoti jo laiką internete, klausinėti, ką jis ten daro. Tai iš tiesų būna kažkoks nonsensas. Vaikas yra pratinamas, jog tai jo erdvė ir paskui jam labai nepatinka, kai suaugusieji į tą erdvę pradeda lįsti.
- Suaugusieji gali sudėti saugiklius. Suaugusieji visada gali apsidrausti sudėdami tam tikrus saugiklius: galima apriboti prieigą prie svetainių, kurios, jų manymu, kelia didžiausias grėsmes vaikams ar didesnį nerimą. Ypatingai kai vaikai dar maži, o kompiuteris ar telefonas jiems skirtas tik kažkokiems žaidimams ar mokslo reikmėms. Taip suaugusieji užtikrina, jog vaiką nepasieks tam tikra žalinga informacija ar nepakliūs į tam tikras apgavystes, neatskleis duomenų.
- Į kilusias grėsmes nereaguoti vaiko baudimu. Reikia visada gerai pagalvoti, kaip ketinama reaguoti, kai vaikas susidurs su kažkokiomis grėsmėmis internete. Dažniausiai yra barama. Ir suprantama, kad vaikas to nesupranta, nes pusvalandį laiko jis sėdėjo vienas ir niekas nesirūpino, ką jis veikia, tai kodėl jis dabar turi gauti kažkokį barimą? Paauglystėje išlenda problema, kai suaugusieji riboja internetą ir tai naudoja kaip bausmę. Šitaip suaugusieji nepadės jam suprasti, kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje. Tam reikia labai daug švietimo, aiškinimo, buvimo šalia. Jeigu suaugusieji vaiko leidžiamą laiką internete naudoja kaip laisvą laiką sau ir nesirūpina, ką jis ten veikia, tada vaikas ir susiduria su visokiais nelabai gerais dalykais ir dažniausiai pats savarankiškai nesupranta, ką daryti. O pasakyti tėvams, kad pakliuvo į kažkokias pinkles taip pat bijo, nes nenori jų supykdyti ar netekti tolimesnės prieigos prie interneto.
- Vaikas išsiuntė savo seksualią nuotrauką - blogai. Bet svarbu, kad vaikas visada žinotų, jog galės ateiti ir paprašyti pagalbos, kai galbūt nevaldo situacijos. Ir kad suaugusieji padės, o ne uždarinės visas paskyras.
- Apibrėžti adekvačias ribas. Tarp vaiko ir suaugusių turi būti nuolatinis pokalbis ir nuolatinė diskusija. Vaikus ir paauglius internetas vilioja ir jie ten randa reikiamus dalykus. Suaugusieji turi suprasti, jog vardan saugumo drausdami jiems kurtis socialinių tinklų paskyras ar internetu bendrauti su kitais žmonėmis, vaikai greičiausiai tai darys slaptai arba, kaip minėjau, nepasakos, ką veikia ir su kuo susiduria. Geriausia būti šalia ir bendrauti su vaiku, nuolat žinoti ir teirautis, kokia informacija juos pasiekia, su kuo bendrauja, kuo dalinasi. Nes vaikui tai darant savarankiškai, vėliau labai sunku apsaugoti jį nuo apgavysčių.
- Domėtis ir gilintis, ką vaikas veikia. Pokalbis su vaiku apie internetą ir ką vaikas ten veikia turėtų tapti kasdieniu pokalbiu. Ir labai svarbu, jog suaugusieji nenumotų ranka kažko nesupratę. Taip, suaugusieji be kažkokio suvokimo, kas vyksta internete, sunkiai galės padėti vaikui, tačiau jei bus nesidomima, nebūnama šalia vaiko, tada tai taps tik vaikų gyvenimo dalimi. Dažniausiai ir vaikai patys sako: „kam dalintis tai su artimaisiais, nes jie vis tiek nieko nesupranta.“ Tai buvimas šalia ir reiškia: toks dėmesio laikymas šiai temai ir supratimas, kodėl vaikui įdomu tai, ką jis veikia internete, kas ten vyksta.
- Nepersistengti su gąsdinimais. Labai svarbu su vaiku diskutuoti apie grėsmes internete, mitus. Tačiau jeigu ištisai gąsdinsime šiomis situacijomis, o iki šiol vaikas nėra nei su viena iš šių grėsmių susidūręs, jis manys, kad tai nesąmonė ir tai niekada nepasieks jo. Galima pamėginti su jais apie tai pasikalbėti pamačius kažkokį filmą, kur susidūrė veikėjas su kažkokia interneto grėsme, galbūt kažką vaikas girdėjo, kažkas įvyko mokykloj. Ir tada klausti, apie tai kalbėti. Reikėtų remtis šiomis situacijomis - vaikams lengviau suprasti ir jie negalvoja, jog tai yra tiesiog bauginimas, kadangi ką tik tai pamatė, patys išgirdo, susidūrė.
- Svarbu suprasti, kad internetas vaikams yra erdvė, kur jie pažįsta save ir tyrinėja. Turime suprasti, kad vaikai internete bendrauja kitaip nei bendrauja namuose su artimaisiais. Su suaugusiais jie gali niekada nenaudoti kažkokių keiksmažodžių, bet socialinėje erdvėje jie gali keiktis. Ir tai yra visiškai adekvatu. Suaugusiems susirūpinti reiktų tada, kai vaikui tikrai gresia kažkokia grėsmė, kai kyla didelės problemos, bet kai vaikas tiesiog kitaip bendrauja, siuntinėja kažkokius nevisai padorius vaizdus - nereikia pulti dėl to uždarinėti socialinių tinklų paskyrų. Jiems tai yra įdomu. Labai svarbu suprasti, kad internetas yra ta erdvė, kur jie tyrinėja, pažįsta save, išbando įvairius savo veidus ir vaidmenis, pažiūri, kokias reakcijas tai sukelia.
- Labai svarbu mokėti kreiptis pagalbos. Kartais suaugusieji numoja ranka: „nežinau, bet gal kaip nors susitvarkysiu.“ Bet jeigu nesuprantat, bet matot, kad vaikui reikia pagalbos, tada ieškokite tos pagalbos. Tikrai yra vietų ir žmonių, kur galima kreiptis ir sakyti, kad kažko nesugebi - susišnekėti, susitarti, nustatyti aiškių ribų, taisyklių. Nereikia laukti, kol problema taps per daug didelė.
Kur Kreiptis Pagalbos?
E. Tamulionytės teigimu, Vaikų linija - vieta, kur rašoma ar skambinama, kai nedrąsu pasikalbėti su tėvais. Vaikai gali nenorėti kalbėtis su tėvais jautriomis temomis ir tai normalu. Galvojama, kad suaugę nežino, kokius žaidimus jie žaidžia ar kaip veikia tam tikri socialiniai tinklai. Kita priežastis - baimė, kad tėvai pasmerks. Pasak ekspertės, vaikai baiminasi, kad tėvai puls skambinti klasiokų tėvams, mokytojams ir taip dar labiau pablogins esamą situaciją.
Taip pat visuomet galima paskambinti ar parašyti į „Vaikų liniją“ arba „karštąją liniją“ (www.draugiskasinternetas.lt).
Internetas labai palengvina gyvenimą ir kelia daugybę puikių emocijų. Dabar gali dalytis kiekviena savo gyvenimo akimirka ir iškart pamatyti, kaip gyvena kiti. Smagu, kai tave pamato ir įvertina. Mažiau smagu, kai pamato ne tas, kam reikia, ar įvertina ne taip, kaip tikiesi.
Malonus, palaikantis bendravimas su artimaisiais ar internetinėmis bendruomenėmis padės jaustis savu / sava, patirti draugiškumo ir palaikymo jausmą. Pasistenk daugiau bendrauti su tais, kurie tokį jausmą suteikia. Gera būti aplinkoje, kurioje pirmenybė teikiama saugumui, įtraukimui ir pagarbai. Rinkis tas vietas - programėles, žaidimus, bendruomenes, kurios rimtai reaguoja į privatumo klausimus, saugo nuo nusikaltimų ir netoleruoja žeminimo.
Tuščias skrolinimas vargu ar pasotins tavo žaibišku greičiu augančias smegenis. Neužmiršk jomis pasirūpinti, duok kūrybinio darbo! Programuok žaidimus, paprašyk DI nupiešti tavo sapną, daryk memus, rašyk filmų scenarijus, neribok savęs!
Kam mokytis nuobodžiai, jeigu galima įdomiai? Pilna visokiausių programėlių ir priemonių, kurios padės ne tik namų darbus atlikti, bet ir kažką sužinoti neįdedant daug pastangų ir laiko. O svarbiausia - vis turėsi progą pagirti save, kad šiandien žinai ir gali daugiau nei vakar.
Socialiniai tinklai sukurti išlaikyti mūsų dėmesį kuo ilgiau. Visi kartais į juos „įkliūvame“ ir užsibūnam daugiau, nei norėtume. Nieko tokio, kol nepradedam jausti beprasmybės ir nuovargio. O kad tai nenutiktų, galima pasistengti būti labiau sąmoningiems - kartas nuo karto peržiūrėk, kokia informacija tave pasiekia, ar stebimas turinys tau vertingas, susidėliok prioritetus ir juos vis sau primink. Kokia informacija tu NORI pripildyti savo dieną?
Kai mokaisi vairuoti, reikia išmokti, kaip veikia automobiliai ir eismas. Internetas irgi turi savo „mašinas“ ir eismo taisykles - kaip apsaugoti tavo privatumą naudojamose programėlėse, kaip neužkibti sukčiams ir viliotojams, kur gauti pagalbos. Kuo geriau vairuoji, tuo geriau jautiesi ir sumažini avarijų tikimybę, o joms nutikus, žinosi, ką daryti.
Geras įvaizdis internete - ne vien smagios nuotraukos ir didelis sekėjų skaičius. Internetas nepamiršta nieko: ką tu kažkada įkėlei, su kuo bendravai, kokiais postais dalijaisi, gali būti aptinkama net tau visiškai apie tai užmiršus. Suaugę gal ir nėra internetų ekspertai, bet tinkamai uždavus klausimą, gali patarti apie gyvenimą ne blogiau už My AI.
Apsupk save pozityviu bendravimu. Tegu bendravimas įkvepia. Būk ten, kur rūpi, kaip tu jautiesi. Pasirink vietas, kurioms rūpi tavo saugumas. Pamaitink savo talentus. Skirk laiko kūrybai. Mokykis smagiai. Išnaudok galimybes išmokti kažko naujo. Planuok skaitmeninius detox‘us. Daryk poilsio pertraukas, kad neperdegtum. Uždėk apynasrį socialinėms medijoms. Naudokis įrankiais kontroliuoti turinį, kuris tave pasiekia. Būk raštinga/s. Kurk gerą įspūdį. Rūpinkis savo reputacija, pagalvok prieš dalijantis. Turėk su kuo pasitarti. Išmokyk suaugusius, kuriais pasitiki, padėti tau, kai prireiks.