Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką ir brangius buities prietaisus (pavyzdžiui, šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.). Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas.
Pirmieji Žingsniai Užliejus Butą
Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.
Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti. Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.
Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Žalos Vertinimas Ir Įrodymai
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.
Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.
Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje.
Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.
Keičiasi nuomininkai! Keliam nuoma! Kaip įvertinti kiek vertas tavo butas?
Teisiniai Aspektai Ir Atsakomybė
Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti.
Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.
Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.
Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).
Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.
Draudimas
Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga.
Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.
Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą pvz. šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.
Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.
Jei niekas nebuvo apsidraudęs, koks žalos atlyginimo mechanizmas bus taikomas ir kaip tai bus sprendžiama? Jei dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.
Teikiant ieškinį teismui, jūs pats privalėsite įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį. Taigi žalą patyrusiam asmeniui kaimyno kaltės įrodinėti nereikia. Tokiose situacijose būtina identifikuoti tik konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas), t.y. užtektų įrodyti žalos padarymo (avarijos) faktą bei jos dydį.
Šias aplinkybes būtų galima įrodyti liudytojų parodymais, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darant nuotraukas įstatymų nustatyta tvarka, žalos dydį - remonto sąmatomis, kvitais, sąskaitomis, sutartimis.
Buto Nuoma Ir Atsakomybė
Jei butas buvo nuomojamas? Ar avarijos atveju atsako nuomininkas, ar savininkas? Nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.
Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.
Ką Daryti, Jei Kaltininkas Nenustatytas
Socialiniame tinkle Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino nemalonia situacija. Ji papasakojo, kad grįžusi namo rado užpiltą butą. Moteris nurodė, kad jos butas - pirmame aukšte, o po juo užsikimšo kanalizacija ir viskas pradėjo kilti į viršų, kiaurai pro grindis. Nuostolių - nemažai: ištežę grindys, sugadinti baldai. „Butas - nedraustas. Kaltų - nerasta. Ką daryti? Ar galima gauti kokią kompensaciją?“
Nepaisant to, kad jūsų būstas nebuvo apdraustas, jūs turite teisę reikalauti jūsų patirtų nuostolių atlyginimo. Pirmas teisiškai svarbus veiksmas būtų užfiksuoti patį užliejimo faktą. Galimi bent trys variantai. Jeigu jūsų namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas, turėtumėte kreiptis tiesiogiai į jį. Kitu atveju užfiksuoti faktą galėtų avarinės tarnybos darbuotojai. Galiausiai, jei jūs nesikreipėte nei į bendrijos pirmininką, nei į avarinę tarnybą, pažeidimo faktą galėtų užfiksuoti antstolis aplinkybių konstatavimo protokole.
Antra, kada jau grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti patirtų nuostolių dydį. Jeigu butas apdraustas, tą darytų draudimo bendrovė. Tokiu ekspertu galėtų būti, pavyzdžiui, įmonė, užsiimanti statybų verslu arba asmuo, kuris yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją. Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas.
Trečia, būtų galima dar kartą pamėginti su kaimyne susitarti gražiuoju. Geriausiai būtų ne tik kalbėtis, bet ir pateikti pretenziją raštu, kad kaimynė atlygintų jūsų patirtus nuostolius. Raštu pateikta pretenzija būtų svaresnis įrodymas teisme, kad bandėte rasti taikų sprendimo būdą. Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę turi būti atlyginama ne už dalį, bet už visus jūsų patirtus nuostolius. Nuostoliai gali būti atlyginami natūra, t.y. teismas gali įpareigoti jūsų kaimynę atlikti remonto darbus.
Norint prisiteisti nuostolių atlyginimą, turi egzistuoti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: a) neteisėti veiksmai, b) priežastinis ryšys, c) kaltė bei d) žala ir nuostoliai. Tokiu atveju jūsų turimi dokumentai galėtų būti tinkami reikšmingų aplinkybių įrodymui, t.y. žalos atsiradimo faktui, jos dydžiui, priežasčiai ir pan.
Prevencinės Priemonės
Pirmiausia reguliariai tikrinkite savo buto santechnikos būklę. Sena lanksti skalbimo mašinos žarna, sugedęs maišytuvas, lašantis čiaupas ar atsilaisvinusios jungtys gali sukelti potvynį ne ką blogiau nei sprogęs vamzdis. Sandarikliai laikui bėgant susidėvi - net ir mažas defektas gali sukelti didelę nelaimę. Antra, nepalikite įjungtų buitinių prietaisų be priežiūros. Tai ypač pasakytina apie skalbimo mašinas ir indaploves. Išvykdami kelioms dienoms, užsukite vandenį. Ir galiausiai, tvarkykite savo dokumentus. Remonto kvitai, įrangos techniniai pasai, informacija apie baldų kainą - visa tai pravers, jei turėsite įrodyti žalos dydį.
Finansinė Apsauga Dirbant Užsienyje
Šiandieniniame globaliame pasaulyje, kai sienos tampa vis labiau pralaidžios, vis daugiau lietuvių renkasi dirbti ar keliauti užsienyje. Nepriklausomai nuo to, ar planuojate trumpą atostogų išvyką, ar ilgalaikį įsidarbinimą svetur, vienas esminių klausimų, kurį privalu išspręsti, yra susijęs su finansine apsauga ir saugumu. Rūpestingas finansinis planavimas ir tinkamas draudimas yra pamatiniai žingsniai kiekvienam, planuojančiam dirbti ar gyventi užsienyje. Tinkamas draudimas ir atsakingas finansų planavimas yra jūsų ramybės garantas, galintis apsaugoti nuo netikėtų išlaidų, ligų ar nelaimingų atsitikimų, kurie gali nutikti toli nuo namų.
Sveikatos Draudimas Užsienyje: Būtinas Kiekvienam
Sveikata yra brangiausias turtas, o susirgti ar patirti traumą užsienyje gali būti ne tik nemalonu, bet ir finansiškai labai brangu. Todėl tinkamas sveikatos draudimas yra absoliuti būtinybė, tiek keliaujant, tiek dirbant svetur.
Kam Reikia Sveikatos Draudimo Kelionėms?
Kiekvienas, planuojantis išvykti iš Lietuvos, turėtų įvertinti savo sveikatos draudimo poreikius. Nors Europos Sąjungos piliečiams galioja tam tikra tarpvalstybinė medicininės pagalbos sistema, ji turi savo ribas.
Europos Sveikatos Draudimo Kortelė (ESDK) ir Jos Ribos
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia teisę gauti būtinąją medicininę pagalbą valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose tose ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje, kuriose esate laikinai. Tai reiškia, kad gausite tas pačias paslaugas tomis pačiomis sąlygomis ir kaina (kai kuriais atvejais nemokamai), kaip ir tos šalies piliečiai. ESDK yra puikus pagrindas, tačiau dažnai jos nepakanka. Europos Komisija pabrėžia, kad privatus kelionės draudimas arba privatus / papildomas sveikatos draudimas yra dažnai reikalingas norint padengti papildomas išlaidas, kurios neįeina į ESDK aprėptį.
Privataus Sveikatos Draudimo Svarba
Dėl ESDK apribojimų, privataus sveikatos draudimo įsigijimas prieš kelionę ar darbą užsienyje yra itin rekomenduojamas. Rinkdamiesi draudimą, atidžiai perskaitykite sąlygas, įsitikinkite, kad draudimo suma yra pakankama ir kad draudimas galios toje šalyje, kurioje planuojate būti.
Kelionės Draudimas: Nuo Nenumatytų Atvejų Iki Finansinės Apsaugos
Kelionės draudimas yra platesnė sąvoka, apimanti ne tik medicinines išlaidas, bet ir kitus su kelione susijusius rizikos veiksnius. Tai esminė apsaugos priemonė, leidžianti mėgautis kelione be nereikalingo streso. Neapsiribokite vienu draudiku, palyginkite skirtingų bendrovių pasiūlymus.
Draudimo Tipai ir Apimtis
| Draudimo Tipas | Apima | Privalomas |
|---|---|---|
| Kelionės Draudimas | Medicininės išlaidos užsienyje, bagažo praradimas, kelionės atšaukimas. | Ne visada |
| Sveikatos Draudimas | Suteikia platesnę medicininę pagalbą. | Daugelyje šalių |
| Socialinis Draudimas | Privalomas pagal šalies įstatymus. | Darbo atveju |
| Papildomas Draudimas | Darbui ir Gyvenimui Užsienyje | - |
Paskola Dirbantiems Užsienyje: Galimybės ir Iššūkiai
Daugelis lietuvių, dirbančių užsienyje, susiduria su poreikiu gauti paskolą - ar tai būtų būsto paskola Lietuvoje, vartojimo kreditas ar automobilio finansavimas. Nors pajamos gaunamos užsienyje, kredito įstaigos Lietuvoje vertina tokius klientus su tam tikrais niuansais.
Paskolos Gavimas Dirbant Užsienyje
Pagrindinis iššūkis, imant paskolą Lietuvoje dirbant užsienyje, yra įplaukų įrodymas ir kredito įstaigos pasitikėjimo užtikrinimas. Bankai ir kredito unijos vertina pajamas, gautas užsienyje, tačiau reikalauja tam tikrų papildomų dokumentų ir garantijų. Svarbu, kad jūsų pajamos būtų reguliarios, pakankamos ir teisėtai apmokestinamos.
Teisinė ir Fiskalinė Aplinka
Prieš išvykdami, visada išsamiai pasidomėkite šalies, į kurią vykstama, teisine ir fiskaline aplinka. Tai apima mokesčių sistemą, darbo teisę, socialinio draudimo niuansus ir sveikatos priežiūros sistemos veikimo principus.
Nepamirškite Grįžimo į Lietuvą
Planuojant ilgalaikį buvimą užsienyje, svarbu nepamiršti ir apie galimą grįžimą į Lietuvą.