Kaip iškeldinti buvusį sutuoktinį iš buto: teisiniai aspektai ir praktiniai patarimai

Gyvenimas po skyrybų gali būti sudėtingas, ypač kai tenka spręsti būsto klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip iškeldinti buvusį sutuoktinį iš buto, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokios institucijos gali padėti.

Laikraščio skaitytoja D. Ž. iš Alytaus rašo, jog jai nuosavybės teise priklauso butas, kurį padovanojo sutuoktinis, tame bute jis gyvena iki šiol. Minėto buto dovanojimo sutartyje yra nurodyta, kad "dovanos gavėja leidžia jam neterminuotam laikotarpiui gyventi šiame bute nemokant nuomos mokesčių". Laiško autorė taip pat nurodo, jog jos sutuoktinis nesutinka išsikelti iš minėto buto, nors ji norinti jam nupirkti kitą gyvenamąjį būstą. Vyras sako, kad jam taip gyventi yra labai gerai - jis nemoka jokių mokesčių už buto gyventojams teikiamas komunalines paslaugas (už jas sumoka sutuoktinė). Ši moteris, beje, antrosios grupės invalidė, pažymi, kad jos vyras yra alkoholikas, praeityje už tai atleistas iš darbo ir šiuo metu niekur nedirba. Taigi, laiško autorė prašo atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar ji turi teisę parduoti arba mainyti butą, kurį jai padovanojo sutuoktinis, į kitą turtą?
2. Ar to buto pirkėjas neturės problemų, jeigu jos sutuoktinis nesutiks iš to buto išsikelti ir panaikinti deklaravimo duomenis apie savo gyvenamąją vietą tame bute?
3. Ar nebūtų lengviau nutraukti su vyru santuoką ir tą butą parduoti arba išmainyti?
4. Kam atitektų nuosavybės teisė į nurodytąjį butą, jei atsitiktų nelaimė, ir ji numirtų?

Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokius atsakymus. Jo teigimu, nuo 2001 metų liepos 1 dienos įsigaliojusiame naujajame Civiliniame kodekse nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė (gyvenamoji patalpa) iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiems sutuoktiniams, ji yra pripažįstama šeimos turtu, kuris turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Įstatyme taip pat teigiama, jog nekilnojamojo turto savininkas gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tiktai gavęs kito sutuoktinio sutikimą. O jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, tokiems sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

Iš laiško aišku, kad minėtam butui gali būti taikomi įstatymai, reglamentuojantys šio buto, kaip šeimos turto, teisinį režimą (laiško autorės ir jos vyro santuoka nenutraukta, jie abu gyvena viename bute). Todėl, nors butas registruotas laiško autorės vardu, minėtos aplinkybės gali sudaryti rimtų problemų naujiesiems buto savininkams, jei būtų sudarytas koks nors buto perleidimo sandoris ir jam prieštarautų sutuoktinis.

Beje, tenka pripažinti, jog santuokos nutraukimo atveju šeimos turto teisinis režimas pasibaigia. Todėl, jeigu laiško autorės ir jos vyro santuoka būtų nutraukta, ji turėtų mažiau problemų parduodant minėtą butą.

Pagal įstatymus iš gyvenamojo būsto iškeldinti jame gyvenantį asmenį galima tiktai teisminiu keliu ir esant atitinkamiems pagrindams. Be to, teisminis procesas dažnai trunka gana ilgai ir iš ieškovo pareikalauja nemažai išlaidų bei pastangų. Todėl butų pirkėjai vengia įsigyti tokias patalpas, kuriose gyvena jiems svetimi asmenys. Taigi, jei laiško autorei net ir pavyktų parduoti šį butą, pirkėjo lauktų anksčiau paminėtos problemos.

Jeigu buvęs buto dovanotojas elgiasi taip, kaip nurodoma laiške, jis piktnaudžiauja savo civilinėmis teisėmis. Tai yra, šis vyras neprisideda prie mokesčių už komunalines paslaugas sumokėjimo, atsisako persikelti į kitą, žmonos siūlomą butą, kurį ji nupirktų, ir nenori ieškoti kompromiso.

Iš laiško taip pat aišku, jog sutuoktinis gyvena žmonos bute panaudos sutarties pagrindu. Civiliniame kodekse nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties (panaudos) šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi tai kitą šalį prieš 3 mėnesius, jei sutartis nenustato kitokio termino.

Konkrečiu atveju klausimo išsprendimas tampa sudėtingesnis dėl dviejų dalykų. Pirma, kad sutuoktinis gali pasinaudoti Civilinio kodekso norma, kad jis, kaip nuomininkas, turėtų būti įspėtas prieš 6 mėnesius. Antras dalykas būtų tas, jog galbūt vyro galimi argumentai dėl dovanojimo sutarties sąlygos, pagal kurią dovanotojui palikta teisė neterminuotai gyventi tame bute nemokant nuomos mokesčių.

Be to, CK nurodyta, kad jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad ta sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.

Vis dėlto galima manyti, jog konkrečiu atveju laiško autorės sutuoktinis minėtame bute liko gyventi panaudos sutarties pagrindu, o ne kaip nuomininkas. Tiksliai atsakyti į šiuos klausimus būtų galiam tiktai susipažinus su dovanojimo sutarties turiniu.

Tačiau vis dėlto galima patarti tik tiek - jeigu laiško autorė nutrauktų santuoką, o įrodžiusi buvusio sutuoktinio veiksmus (kad jis nemoka mokesčių už komunalines paslaugas ir pan.) teismo keliu galėtų buvusį sutuoktinį iškeldinti iš buto - t. y. tam jau netrukdytų to buto dovanojimo aplinkybės.

Teisiniai pagrindai ir procedūros

Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai numato vienintelę priverstinę iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūrą, todėl norint iškeldinti buvusį sutuoktinį iš nuosavo buto, teks kreiptis į teismą.

Faktas, kad esate pensininkas ir neturite piniginių lėšų bylinėtis, jums kreiptis į teismą kelio neužkerta. Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Joje dirbantys teisininkai, įvertinę jūsų turtinę padėtį, suteiks nemokamą arba iš dalies mokamą teisinę pagalbą.

Vertindamas jūsų situaciją, siūlau į minėtą tarnybą kreiptis kuo skubiau, nes žinant, kad sūnus nemoka už butui teikiamas paslaugas ir kaupiasi skola, paslaugų teikėjai greitu laiku dėl skolų išieškojimo gali kreiptis į teismą. Ne paslaptis, kad skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į jūsų butą, todėl yra tikrai nemenka galimybė, jog jį tiesiog prarasite.

Priverstinio iškeldinimo tvarka

Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.

Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.

Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų: ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.

Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.

Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų teismo tvarka gali būti iškeldinami asmenys, kurie neišsikelia iš jų pasibaigus darbo sutarčiai. Pagal Civilinio kodekso 3.71 straipsnį po santuokos nutraukimo teismas gali perkelti gyvenamųjų patalpų nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Teismo sprendimu iš gyvenamųjų patalpų taip pat iškeldinami subnuomininkai bei asmenys, laikinai gyvenę kitų asmenų nuomojamose patalpose ir atsisakantys iš jų išsikelti, kai baigiasi su jais sudaryta nuomos sutartis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti.

Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.

Kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti?

Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).

Kokie dokumentai reikalingi rengiant ieškinį?

Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:

• Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
• Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
• Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
• Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
• Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.

Išlaidos procese:

Iškeldinimo procese patirsite tam tikrų išlaidų, o konkrečiai:

• Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme . Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., atlyginamos (teismo priteisiamos) tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas. Kitų fizinių ar juridinių asmenų pvz. teisinių paslaugų įmonių paslaugų teikimo išlaidos neatlyginamos.
• Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis).

Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų.

Proceso trukmė

Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus? Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.

Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau .

Teismas priėmė sprendimą iškeldinti, kas toliau?

Teismui priėmus sprendimą iškeldinti nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.

Žalos už uždelstą išsikelti laiką priteisimas

Neteisėtai užimant Jums priklausančias patalpas kiekvieną dieną yra daroma žala todėl verta apsvarstyti galimybę prisiteisti žalą už uždelstą išsikelti laiką tame pačiame iškeldinimo procese. Padarytą žalą galima pagrįsti analogiškų patalpų nuomos mokesčio dydžiu bei kitais įrodymais. Toks reikalavimas skatina neteisėtai patalpą užėmusius asmenis išsikraustyti kuo operatyviau.

Ar nepilnamečiai asmenys gali būti kliūtis iškeldinti?

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo formuojama praktika ir atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nepilnamečių asmenų buvimas nėra absoliuti kliūtis iškeldinimui, tačiau teismas privalo įvertinti vaiko interesus ir proporcingumą.

Svarbūs aspektai

• Šeimos turtas: Jei butas yra šeimos turtas, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas parduoti ar kitaip disponuoti turtu.
• Panaudos sutartis: Jei buvęs sutuoktinis gyvena bute panaudos sutarties pagrindu, ją galima nutraukti įspėjus prieš tris mėnesius.
• Teisinė pagalba: Valstybė garantuoja teisinę pagalbą asmenims, neturintiems lėšų advokatui.

Kaip elgtis konkrečiose situacijose.

Situacija: Sūnus su šeima gyvena nuosavame bute be leidimo

Jeigu sūnus su šeima gyvena jūsų bute be jūsų leidimo ir terorizuoja, pirmiausia kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jie padės parengti ieškinį teismui dėl iškeldinimo. Taip pat galite kreiptis į policiją dėl terorizavimo.

Situacija: Skyrybos ir būsto klausimas

Po skyrybų, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Situacija: Buvęs sutuoktinis nesutinka išsikelti po skyrybų

Jei buvęs sutuoktinis nesutinka išsikelti iš buto po skyrybų, kreipkitės į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Reikės įrodyti, kad jūsų teisės yra pažeidžiamos ir kad buvęs sutuoktinis neturi teisinio pagrindo gyventi jūsų būste.

Skolos ir iškeldinimas

Jeigu kaupiasi skolos už komunalines paslaugas, paslaugų teikėjai gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į jūsų butą, todėl yra reali galimybė jį prarasti. Delsti gali būti pražūtinga.

Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo?

Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja. Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai.

Patarimai

• Kreipkitės į teisininkus: Profesionalūs teisininkai gali padėti jums suprasti įstatymus ir parengti reikiamus dokumentus.
• Rinkite įrodymus: Rinkite visus įrodymus, kurie patvirtina jūsų teises ir buvusio sutuoktinio neteisėtus veiksmus.
• Būkite kantrūs: Teisminiai procesai gali užtrukti, todėl būkite pasiruošę ilgam procesui.

Teisės aktai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius iškeldinimą iš būsto Lietuvoje:

tags: #kaip #iskeldinti #issiskyrusi #sutuoktini #turinti #puse