Baimė būti vienam namuose gali būti didelis iššūkis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ir įveikti šią baimę, suteiksime patarimų, kaip padėti vaikams jaustis saugiau, ir aptarsime, kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Atsiskyrimo nerimas vaikams
Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Atsiskyrimo nerimas yra nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai šis žmogus yra mama arba tėtis. Kūdikis yra prieraišus. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį.
Kodėl kūdikiai jaučia atsiskyrimo nerimą?
Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo. Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.
Patarimai tėvams, kaip sumažinti atsiskyrimo nerimą
- Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
- Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
- Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
- Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
- Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
- Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
- Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
- Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
- Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.
Kada reikėtų sunerimti?
Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė.
Topofobija: baimė likti vienam namuose
Topofobija - tai mokslinis baimės pavadinimas, kai žmogus bijo likti vienas namuose. Ši baimė atsiranda dėl įvairių priežasčių - gali būti įgimta arba gali pasireikšti tam, kas kenčia nuo kokių nors negalavimų. Pavyzdžiui, jei žmogus blogai juda, jis gali bijoti, kad įvyks žemės drebėjimas, ar kils gaisras, ir jam nepavyks pabėgti. Antroji plačiai paplitusios baimės namuose likti vienam priežastis yra tamsos baimė.
Galimos priežastys
- Fiziniai apribojimai: Baimė dėl negalėjimo greitai reaguoti ekstremaliose situacijose.
- Tamsos baimė: Stiprina nesaugumo jausmą.
- Negatyvūs anapusiniai dariniai: Tikėjimas, kad namuose apsigyveno piktosios dvasios.
- Žala namams: Baimė dėl galimos žalos ar užkerėjimo.
Ką daryti, jei jaučiate topofobiją?
Jei turite topofobiją, geriau kreiptis pagalbos į specialistą, pavyzdžiui, kvalifikuotą psichologą. Tas pats gali būti pasakyta ir apie tamsos baimę. Jei turite problemų dėl tamsos baimės, turite geriau miegoti ir mažiau jaudintis. Tai reiškia, kad turite susidėlioti teisingą dienos režimą ir eiti miegoti tuo pačiu metu, kad jūsų kūnas priprastų prie grafiko. Svarbu neleisti esybėms ir neigiamai energijai prisirišti prie jūsų.
Kaip padėti vaikams įveikti baimę būti vieniems namuose
Dažnai tėvai patys labiau nerimauja dėl savo atžalos, taip sukeldami neigiamų jausmų savo vaikams. Prisiminkite, kad mažieji patiria daug įvairių baimių: baimę būti sunaikintam, baimę netekti mamos, savo impulsų baimę, baimę netekti kūno dalių ir kt. - tėvai turėtų savęs paklausti, ar jiems patiems kelia nerimą tai, kad vaikas tampa vis savarankiškesnis, kad jis nebenori priklausyti tik šeimai ir bando įvairiausiais būdais pažinti išorinį pasaulį.
Patarimai tėvams
- Būkite ramūs: Labai gerai būtų neparodyti, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia.
- Neignoruokite baimių: Jei vaikas kalba apie matomas ar įsivaizduojamas pabaisas, atminkite, kad jis jumis pasitiki ir tikisi paramos ar palaikymo iš jūsų, tad nesustiprinkite vaiko baimės savo susirūpinimu.
- Būkite palaikantys: Jei jūsų vaikas atsisako ir nenori eiti į mokyklą ar darželį paaiškinkite, kad nemalonumai, sunkumai mokykloje neišvengiami, leiskite pajusti jam, jog tikite, kad jis gali susidoroti su sunkumais.
Psichologo patarimai
Psichologė Živilė Kraujalė teigia, kad svarbu priimti vaiko baimės jausmus ir kalbėtis su vaiku apie jo patiriamus jausmus. Surinkite kiek įmanoma detalesnę informaciją apie baimę keliančią situaciją. Galite pabandyti įsigilinti į baimės situaciją prašydama vaiko nupiešti baimę. Neretai padeda tokios veiklos, kaip antai: baimės situacijų suvaidinimas lėlėmis, knygelių apie įvairias vaikystėje pasireiškiančias baimes skaitymas, aptarimas. Taip pat galite panaudoti ir kitas veiklas, leidžiančias vaikui geriau įsisąmoninti savo jausmus, mintis, saugiai išgyventi nelengvas situacijas, pasikeitimus.
Baimes išgyvenantys vaikai turėtų būti mokami įvairių streso įveikos strategijų: atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų, problemų sprendimo įgūdžių. Sūnui susiduriant su savo baimėmis drąsinti jį naudoti adaptyvias įveikos strategijas: gilų kvėpavimą, pozityvią vidinę kalbą ir kt. strategijas.
Patarimai, kaip sumažinti vaiko baimę gydytojams
Vaikų ligų gydytoja Agnija Vaščiūnaitė pasidalino keliais patarimais, į kuriuos atsižvelgę tėvai galėtų padėti vaikui sumažinti baimę gydytojams:
- Pasišnekėkite su vaiku apie būsimą gydytojo vizitą.
- Rinkitės gydytoją, kuriuo pasitikite.
- Leiskite vaikui pasiimti mėgstamiausią žaislą.
- Nepraleiskite profilaktinių vizitų.
- Po vizito ir procedūrų nepamirškite pagirti vaiko už drąsą.
- Nemeluokite vaikui, kad važiuojate kažkur kitur.
- Negrasinkite gydytojo vizitais ar procedūromis.
Mokyklos fobija
Mokyklos fobija nėra apsimetinėjimas, kaip mano daugelis tėvų. Mokyklos fobiją reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Mokyklos vengiantys vaikai nenori, tingi eiti į mokyklą, blogai mokosi. Pernelyg prisirišę prie mamos.
Priežastys
Stresoriai dažnai sutampa su atskyrimo nerimo atsiradimu. Baimė persiduoda vaikui.
Pasekmės
Negali įgyti reikiamos socialinės patirties. Fobijos paprastai susijusios su maža saviverte ir kritikos baime.
Gydymas
Nerimo sutrikimo, fobijų gydymas yra kompleksinis. Įtraukiami tėvai, vaiko bendraamžiai, mokykla. Taikoma terapija. Svarbu nuraminti ir padrąsinti savo vaikus.
Bendri patarimai, kaip įveikti baimę
Saugiai besijaučiantis vaikas nedaug turi priežasčių nerimauti. Mes turime padėti vaikams prisitaikyti prie netobulo pasaulio, išsiugdyti tapatybės ir saugumo jausmą. Reikia padėti jiems išmokti apsisaugoti ir apsiginti, prisitaikyti ir pasitikėti savimi bei kitais.
Ką daryti, jei vaikas bijo:
- Priimkite vaiko jausmus: Leiskite vaikui jausti baimę ir parodykite, kad suprantate jo jausmus.
- Kalbėkite apie tai: Skatinkite vaiką kalbėti apie savo baimes.
- Būkite kantrūs: Įveikti baimę reikia laiko ir palaikymo.
Atminkite, jog kiekvienas vaikas yra unikalus, tad svarbu rasti būdus, kurie geriausiai tinka būtent jam. Jei baimės yra stiprios ir trukdo normaliam gyvenimui, kreipkitės į specialistus.