Statistika teigia, kad klaustrofobija, arba uždaros erdvės baime, serga vienas iš trisdešimties didelių miestų gyventojų. Ši baimė gali pasireikšti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, važiuojant liftu ar esant prekybos centre.
Klaustrofobijos priežastys ir simptomai
Uždaros erdvės baimės simptomas - paslaptingas. Psichoanalitikų požiūriu, klaustrofobiją sukelia nesuvokta, užmiršta, į pasąmonės sritį nustumta baimė, kurią žmogus patyrė kūdikystėje.
Pavyzdžiui, jeigu moteris nenori vaiko (nors to nepripažįsta net pati sau), o kelio atgal nėra, vaisius, jausdamas tai, tarsi įsitvėręs laikosi jos įsčių. Atėjus laikui gimdyti, akušeriai jį tempia lauk, o siauri moters, nesąmoningai nenorinčios turėti vaiko, gimdymo kanalai spaudžia naujagimį. Žinoma, mes to negalime atsiminti.
Turintiesiems klaustrofobijos bėdą sunku atsiskleisti, būti ryžtingiems. Šie žmonės vengia kalbėti apie savo problemą ir stengiasi kuo greičiau pamiršti nemalonius įvykius. Jie vengia išgyventi problemą ir ieškoti išeities.
Panikos priepuolių simptomai
Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, dažniau moterims.
Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
Panikos priepuolių priežastys
Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.
Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti.
Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:
- Rūkymas ar kofeino vartojimas
- Dažnas alkoholio vartojimas
- Narkotinės medžiagos
- Vaistai
- Skydliaukės hiperfunkcija
Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.
Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.
Kaip nugalėti baimę
Pradėkite iš toli - nuo savianalizės. Pirmiausia iškelkite sau uždavinį - pažvelgti tiesai į akis. Tikriausiai jumyse gyvena slaptas (nuo jūsų paties) troškimas, kurio pripažinti neturite jėgų. Tačiau būtent jo pripažinimas ir įsisąmoninimas būtų žingsnis į pagijimą. Būkite atviri sau, nemeluokite, neslėpkite savo emocijų: pykite, rėkite, verkite, kai jums to norisi. Išmokite išgyventi, o ne nustumti į pasąmonę savo problemas. Kai jums tai pavyks, bandykite nugalėti savo baimę.
Įeikite į liftą su kuo nors. Įsitikinkite, kad liftu važiuoti daug patogiau ir greičiau, nei kopti laiptais.
Panikos priepuolių gydymas
Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema.
Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.
Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.
Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:
- Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti
- Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą
- Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui
Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu?
Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:
- Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
- Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
- Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
- Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.
Alternatyvūs gydymo būdai
Homeopatiniai vaistai
Daugelis tradicinę mediciną palaikančių specialistų mano, jog panikos priepuoliai ir homeopatiniai vaistai yra nesuderinami. Jie teigia, kad šis metodas labiau veikia kaip placebas, nes pagrįstas vidiniu paciento asmenybės požiūriu.
Tačiau homeopatijos šalininkai teigia priešingai, jog minimalios įvairių veikliųjų homeopatinių medžiagų dozės sukelia apsauginius organizmo procesus. Todėl panikos priepuolius rekomenduoja palengvinti homeopatiniais vaistais, susidedančiais iš natūralių, gamtoje randamų augalų, tokių kaip valerijono šaknis, raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir pan.
Skydliaukė ir panikos priepuoliai
Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos endokrininė liauka, kurios pagrindinė funkcija - gaminti jodo turinčius tiroidinius hormonus (tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3)) bei kalcitoniną, tiesiogiai veikiančius normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, organizmo audinių ląstelių diferenciaciją, skatinančius deguonies suvartojimą audiniuose, didinančius širdies kontraktilumą bei kraujospūdį ir pan.
Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą. Statistiniai duomenys teigia, kad mažesnius ar didesnius skydliaukės sutrikimus patiria apie 20 % mūsų šalies žmonių. Negydomi abu šie sutrikimai kelia pavojų sveikatai.
Esant hipotirozei, sulėtėjus skydliaukės veiklai, gali kankinti depresija, nuolatinis mieguistumas, sulėtėjęs mąstymas, pasidaro sunku susikaupti, juntamas nuolatinis nuovargis ir t. t.
Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.
Rūkymas ir panikos priepuoliai
Iki šiol specialistai neturi vieningo atsakymo, kas atsiranda anksčiau, žalingas įprotis ar psichologiniai sutrikimai. Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau pasak specialistų, šis žalingas įprotis problemos nepanaikina, kaip tik priešingai - cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą. Šis smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą, todėl kurį laiką gali atrodyti, jog žmogus nurimo, palengvėjo nerimo simptomai.
Tačiau rūkant ilgą laiką, smegenyse daugėja nikotino reikalaujančių receptorių, norinčių, kad išsiskirtų dopaminas. Taip ilgainiui išsivysto priklausomybė.
Pasiruošimas MRT tyrimui
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra viena pažangiausių ir tiksliausių medicininių diagnostikos priemonių. Tačiau daugeliui žmonių šis tyrimas sukelia baimę ir nerimą. Klaustrofobija, uždarumo jausmas ar tiesiog nežinojimas, ko tikėtis procedūros metu, gali sukelti stresą. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti baimę prieš MRT tyrimą yra tinkamas pasiruošimas. Svarbu suprasti, kas laukia ir kaip vyks procedūra. Pasiruoškite tyrimui iš anksto - pasikalbėkite su savo gydytoju, kuris gali suteikti išsamų paaiškinimą apie tyrimo eigą.
Klaustrofobija yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės jaučia baimę prieš MRT tyrimą. Laimei, yra keletas būdų, kaip galima sumažinti šį nerimą. Pirmiausia, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą. Efektyvios baimės mažinimo technikos gali padėti jums išlikti ramūs per visą tyrimą. Pabandykite naudoti vizualizacijos metodus - įsivaizduokite save ramioje ir malonioje vietoje. Taip pat su MRT specialistu iš anksto aptarkite, kaip šis galėtų jums padėti per tyrimą, pavyzdžiui, dažniau bendraujant ar paaiškinant kiekvieną žingsnį.
MRT tyrimas kai kuriems gali kelti stresą, tačiau tinkamai pasiruošus ir pasinaudojus straipsnyje pateiktais patarimais, galima sumažinti baimę ir nerimą. Svarbu suprasti, kad šis tyrimas kartais yra būtinas ir gali suteikti vertingos informacijos apie jūsų sveikatos būklę.