Apleisti, krūmais ir medžiais apaugę sklypai - vis dar dažnas vaizdas Lietuvos miesteliuose ir kaimiškose vietovėse. Nors šie plotai dažnai turi didelį potencialą, netvarkoma žemė ne tik praranda savo vertę, bet ir gali užtraukti nemalonumų savininkui. Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip identifikuojami apleisti žemės sklypai, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja jų priežiūrą ir kokios galimybės atsiveria norintiems įsigyti tokį sklypą.
Budrys apie oro erdvę pažeidusius naikintuvus: turime akcentuoti poreikį stiprinti NATO atsaką
Apleistos žemės identifikavimas ir stebėsena
Apleistos žemės sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų. Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. 2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų.
Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.

Lietuvos žemėlapis
Apleistų žemių žemėlapis
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti.
Teisiniai aspektai ir savininkų atsakomybė
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Pagal LR įstatymus, apleista žemės ūkio paskirties žemė gali būti traktuojama kaip nenaudojama. Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis.
Svarbu: Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ragina žemės sklypų savininkus iki šių metų liepos 1 d. susipažinti su apleistos žemės plotu, nustatytu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Duomenų tikslinimas
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Taip pat svarbu apžiūrėti vietovėje esamą situaciją ir įvertinti, ar augantys medžiai atitinka saugotinų medžių ir krūmų nustatytus kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąraše patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.
Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys medžių ir krūmų tvarkymą:
- Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų atkuriamosios vertės atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr.
- Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos procedūras nustato Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.
Kaip išvengti baudų ir padidinto žemės mokesčio
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų.
Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
Apleistos žemės mažinimo priemonės ir rezultatai
Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus.
Norint sumažinti minėtuosius plotus, buvo imtasi teisinių priemonių, t.y. patikslintas žemės mokesčio įstatymas, pagal kurį apleistai žemės ūkio paskirties žemei nebūtų taikomas vertės mažinimo koficientas, taip pat nebūtų nustatomas maksimalus mokesčio dydis už turto vienetą (1 Lt/a arba 100 Lt/ha) pereinamuoju laikotarpiu, tuo sukuriant prielaidas ir paskatas apleistos žemės plotams mažėti, nustatytas reikalavimas turėti galvijų, siekiant gauti išmokas už pievas ir ganyklas, sugriežtinti GAAB reikalavimai ir t.t.
Taip pat buvo siekiama skatinti nederlingą ir žemės ūkiui netinkamą naudoti žemę apsodinti mišku. Šiai dienai jau apie 30 tūkst. ha žemės ploto yra apsodinta mišku, o žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, gaunat paramą iš Europos Sąjungos programų, išaugo net 6 kartus.
Taip pat išaugo ir deklaruojamos žemės plotai. 2008 m. buvo deklaruota apie 2,6 mln. ha, tuo tarpu 2012 m. buvo deklaruota jau beveik 2,8 mln. ha ploto.
Taikant įvairias priemones buvo pasiekta, kad Lietuvoje apleistos žemės plotas žymiai sumažėjo, t. y.
Apleistos žemės privalumai ir galimybės
Jeigu turite sklypą, kuris metų metus stovi nenaudojamas, dabar - puikus metas juo pasirūpinti. Ne tik išvengsite galimų baudų, bet ir atgausite žemės vertę bei funkcionalumą.
- Sklypas įgauna vertę.
- Galimybė užsidirbti.
- Išvengiama baudų.

Žemės ūkio paskirties žemė
Norite sužinoti daugiau apie sklypo tvarkymą ar gauti pasiūlymą?
tags:
#kaip #nupirkti #apleista #sklypa