Ar ieškote autentiškos lietuviškos patirties? Norite prisiliesti prie istorijos ir pamatyti, kaip gyveno mūsų protėviai? Adomo Petrausko sodyba-muziejus Uoginiuose, Kupiškio rajone, yra puiki vieta tai padaryti.
Apie Adomą Petrauską ir Jo Sodybą
Adomas Petrauskas gimė 1914 m. spalio 6 d. Kupiškio rajone, Uoginių kaime. Šis kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1585 metų. Uoginiuose praėjo trijų Petrauskų giminės kartų gyvenimas.
A.Petrauskas, baigęs keturis Uoginių kaimo mokyklos skyrius, atitarnavęs Lietuvos kariuomenėje, liko gyventi tėvų namuose, tęsė giminės išskirtinį bruožą - savitą bendravimą su gamta ir Dievu, tad daug kas jį vadino keistuoliu.
Per vienerius metus vyras palaidojo tėvą ir žaibo nutrenktą sūnaus besilaukusią žmoną. Teko vienam, paskui su antra žmona auginti dukrą Onutę.
Muziejus A.Petrausko tėvo žemėje atsirado nuo mažos vyželės. Klėtyje per vieną suėjimą timptelėjus virvelę, nukrito dukters vyža. Tėvas pakabino apavą ant virvelės ir pasakė: „Bus muziejus.“ Per ilgus metus sodyba išties virto unikaliu muziejumi. Suspėjęs atšvęsti savo 90-ties metų jubiliejų A.Petrauskas 2004 m. gruodžio 11 d. mirė.
Kaip rasti šią vietą? Sodyba įsikūrusi atokiau nuo pagrindinių Kupiškio rajono kelių, Uoginiuose. Nors tikslaus adreso nėra, vietiniai gyventojai mielai nurodys kryptį.
Ką Galima Pamatyti ir Nuveikti Sodyboje?
A.Petrausko muziejuje eksponatų liesti negalima, o čia viską leidžiama į rankas imti. Jaunavedžiams buvo įdomu ir kultuvę paturėti, ir sviesto muštokę pataukšenti, senovines reples, anglimis kūrentą lygintuvą ar aprūdijusį pjūklą iš arti apžiūrėti, per molio puodynės raštus ranka perbraukti. Išėjo ir rimtų, ir humoristinių nuotraukų.
Adomas Petrauskas ir pats priimdavo vestuvininkus. Labai mėgstantis bendrauti su žmonėmis jis negailėdavo laiko tam ir niekad neimdavo užmokesčio. Nebent svočios kokį pyragą atsisveikindamos svetingajam šeimininkui palikdavo.
Sodyboje galite:
- Apžiūrėti autentiškus liaudies buities rakandus ir baldus.
- Pasivaikščioti po tradicinę kaimo sodybą su klėtimi ir kitais pastatais.
- Pajusti senovės lietuvių dvasią ir kultūrą.
- Pasisupti ant virvių pakabintą lopšį.
- Pasėdėti Žalčių sostuose.
- Paliesti senovinius ūkio įrankius.
- Pabendrauti su muziejininkais ir sužinoti daugiau apie eksponatus.
Vestuvių fotosesijos: Dėl savo autentiškumo ir unikalios atmosferos, A.Petrausko sodyba tapo populiari vieta vestuvių fotosesijoms. Jaunavedžiai čia ieško tikrų vertybių, o ne plastiko ir blizgesio.
Kodėl Verta Aplankyti Adomo Petrausko Sodybą?
Štai keletas priežasčių, kodėl verta aplankyti šią vietą:
- Autentiškumas: Sodyboje išsaugota tikra kaimo dvasia ir senoviniai rakandai.
- Istorija: Galite sužinoti apie Kupiškio krašto istoriją ir kultūrą.
- Atmosfera: Sodyboje jaučiamas ypatingas jaukumas ir šiluma.
- Įspūdžiai: Tai puiki vieta įamžinti svarbias gyvenimo akimirkas.
Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė prieš bemaž trisdešimtį metų pati tapo ta laimingąja, kurios šeimos santuoką taip pat savotiškai palaimino A.Petrausko ranka.
Kaip prisiminė V.Aleknienė, kažkas iš jos vyro artimųjų patarė per vestuves nuvykti ne tik prie Kupiškio marių, bet ir užsukti į seną A.Petrausko sodybą. Tada ji, iš Rokiškio rajono atvykusi istorijos mokytoja, nei Kupiškio krašto, nei šio žmogaus nepažinojo. Tik po pirmojo susitikimo suprato, kodėl su juo, krašto istorijos, senienų fanatiku, taip mėgo paplepėti rašytojas Juozas Baltušis.
Vienas obuolys, bet dvi pusės
Sodyboje vestuvininkus sutiko aukštas, laibas vyras. Jis aprodė savo muziejų ir iš visos svitos tik jaunavedžius bei svotus pakvietė lipti į savo sumeistrautą bokštą.
Saujoje jis laikė obuolį.
„Va, vienas obuolys. Kai jį perpjausime, atsiras dvi pusės. Kai suglausime - vėl liks vienas obuolys. Taip ir šeimoje: būsit du, bet dažnai, kai užklups sunkumai, teks glaustis ir susijungti, kad tuos išbandymus atlaikytumėt“, - maždaug tokius A. Patrausko žodžius prisiminė V.Aleknienė.
Dar sodybos šeimininkas pasidžiaugė, kad jaunavedys - kupiškėnas, o jo žmonai palinkėjo pamilti Kupiškio žemę. Taip ir atsitiko - čia šeima įleido šaknis, užaugo vaikai.
Į bokštą dar galima lipti: „A.Petrausko sodyba nuo to laiko nedaug pasikeitė. Gal tada tik natūralesnė, labiau apžėlusi buvo - juk šeimininkas jau garbų amžių skaičiavo, neturėjo jėgų ja rūpintis. Dabar mes, muziejininkai, prižiūrime valstybei padovanotą muziejų ir lopinį žemės. Tas bokštas, į kurį lipome jauni, dar stovi, galima ir dabar užlipti, bet jau tariamės, kad reikia jį kiek palopyti“, - pasakojo V.Aleknienė.
Muziejaus direktorė sakė labai apsidžiaugusi ir pritarusi vienos darbuotojos minčiai A.Petrausko sodyboje priiminėti vestuvininkus. Tradicija greit paplito, jaunavedžiai jau daug metų suka pro šios sodybos vartus.
Tiesa, vienu metu buvo užsimota į ceremonijas kviestis „Kupkėmio“ etnografinį ansamblį, kad šis diriguotų vestuvėms su senoviniu atspalviu, bet geri norai atsimušė į daugybę sunkumų - menkas finansines galimybes, etnografinio ansamblio užimtumą.
V.Aleknienei neteko girdėti, kad kas nors iš vestuvininkų būtų nusivylęs apsilankymu A.Petrausko muziejuje.
Jei ieškote vietos, kur galėtumėte pabėgti nuo miesto šurmulio, prisiliesti prie istorijos ir pajusti tikrą lietuvišką dvasią, Adomo Petrausko sodyba-muziejus Uoginiuose yra puikus pasirinkimas. Apsilankykite ir patys įsitikinkite!