Šiais laikais jau niekam nuostabos nekelia svečiose šalyse dirbantys, ten materialinę gerovę ir santykius kuriantys žmonės. Pastarieji dažnai savo gyvenimą susieja su kitos valstybės piliečiais. Antai Europos Sąjungoje (ES) 2020 metais įvyko 1,4 mln. santuokų ir 0,7 mln. ištuokų, o maždaug 13 proc. Lietuvai klausimas dar aktualesnis, nes po emigracijos bangų šalį paliko daug susituokusių piliečių, nemažai jų sumainė žiedus su užsieniečiais - dalis jų, jau įsikūrę svetur, nutarė pasukti skirtingais keliais.
Skyrybos tik išimtiniais atvejais šventė. Dažniausiai šeiminiai ginčai būna sudėtingi ir skausmingi, o tarptautinis elementas juos gali suvelti į sunkiai išnarpliojamą kamuolį. „Santykiams nepavykus tenka spręsti nemažai teisinių klausimų: kaip nutraukti santuoką? Net abiem pusėms susitarus ir pasirašius atitinkamus dokumentus dažnai tenka juos patvirtinti teisme. Situaciją komplikuoja tai, kad šeimos bylose su tarptautiniu elementu skirtingiems reikalavimams gali būti taikoma skirtinga jurisdikcija.
Šeimos bylos su tarptautiniu elementu paprastai yra susijusios ne su viena, bet su dviem ar daugiau valstybių. „Sakykime, abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Jei vienas iš sutuoktinių kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą ir byla buvo pradėta, kitam sutuoktiniui inicijuoti analogišką bylą Lietuvos teisme nepavyktų - nebent Jungtinės Karalystės teismas nuspręstų, kad jam nepriklauso nagrinėti šios bylos“, - atkreipia dėmesį R.
Jurisdikcijos nustatymas
Tai tiksliai priklausys nuo to, su kokia užsienio valstybe susijęs tarptautinis elementas šeimos byloje. Nuolatinė gyvenamoji vieta yra teisinis asmens ir valstybės ar jos teritorijos dalies ryšys. Jeigu sprendžiamas klausimas dėl vaiko globos ar išlaikymo, viena svarbiausių aplinkybių - vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kai kuriais atvejais vaikas naują nuolatinę gyvenamąją vietą gali įgyti labai greitai. Tačiau kitais atvejais net ir ilgesnis, bet laikinas šeimos gyvenimas kitoje šalyje nesukurs joje vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, jei šeima persikėlė tik laikinai, o vaikas išlaikė ryšius su savo įprastinės gyvenamosios vietos valstybe“, - pabrėžia R. Sprendžiant dėl kūdikio nuolatinės gyvenamosios vietos vertinama, kad tokio amžiaus vaiko aplinka iš esmės yra jį prižiūrinčio asmens aplinka.
Jurisdikcijos Nustatymas Norint inicijuoti skyrybų procesą Lietuvoje gyvenant užsienyje, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją (teisę nagrinėti) jūsų bylą. Jurisdikcijos klausimai yra sprendžiami remiantis tiek Lietuvos nacionaline teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu), tiek Europos Sąjungos (ES) teise, jei situacija susijusi su kita ES valstybe nare.
Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuotas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Esminiai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą, kurios šalies teismas turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, yra sutuoktinių pilietybė bei nuolatinė gyvenamoji vieta.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tokiu atveju santuoką galima nutraukti Lietuvoje. Lietuvos teismai pareiškimus dėl santuokos nutraukimo priima tik tuo atveju, jei bent vienas iš sutuoktinių gyvena (turi gyvenamąją vietą) Lietuvoje.
Pagal ES reglamentus (ypač Reglamentą „Briuselis II bis“ (ES) 2019/1111): Šis reglamentas taikomas santuokos nutraukimo, separacijos ir santuokos pripažinimo negaliojančia byloms ES (išskyrus Daniją). Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją, jei:
- Sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
- Lietuva buvo paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta ir vienas iš jų čia tebegyvena.
- Atsakovo (sutuoktinio, kuriam reiškiamas ieškinys) įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
- Pareiškėjas (ieškovas) turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent 6 mėnesius prieš pat pareiškimo pateikimą bei yra Lietuvos pilietis.
- Pareiškėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent metus prieš pat pareiškimo pateikimą (nepriklausomai nuo pilietybės).
- Abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę).
Pavyzdys: Jei abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jie gali kreiptis dėl skyrybų į Lietuvos teismą.
Taikytina teisė
Nustačius, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją, kitas svarbus klausimas - kurios šalies materialinė teisė bus taikoma pačiam santuokos nutraukimui (t.y., pagal kokios šalies įstatymus bus sprendžiama dėl skyrybų pagrindų, pasekmių ir pan.).
Jei byla nagrinėjama Lietuvoje ir yra susijusi su ES valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis Reglamente „Roma III“ ((ES) Nr. 1259/2010), sutuoktiniai gali turėti galimybę pasirinkti taikytiną teisę (pvz., savo įprastinės gyvenamosios vietos teisę arba bendros pilietybės šalies teisę). Jei pasirinkimo nėra, reglamentas nustato aiškias taisykles (pvz., dažnai taikoma sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė).
Daugeliu atvejų, kai bylą nagrinėja Lietuvos teismai, bus taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, ypač jei šalys nesusitaria kitaip arba jei kitos taisyklės nenurodo kitaip.
Nekilnojamojo turto padalijimas
Įprastai taikoma taisyklė, kad nekilnojamo turto dalybų klausimus sprendžia tos valstybės, kurioje yra nekilnojamas turtas, teismas. „Vadinasi, ginčo atveju Norvegijos teismas spręs, kam atiteks apartamentai Norvegijoje, o sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai pasidalins namą Lietuvoje, tvirtins Lietuvos teismas“, - aiškina R.
Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis turtas, įgytas santuokos metu, dalijamas pagal Lietuvos teisę, jei byla nagrinėjama čia. Paprastai turtas dalijamas lygiomis dalimis, tačiau teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes (pvz., nepilnamečių vaikų interesus).
Jurisdikcija dalijant turtą: Lietuvos teismai paprastai turi jurisdikciją spręsti dėl Lietuvoje esančio turto. Dėl užsienyje esančio nekilnojamojo turto jurisdikciją gali turėti tik tos šalies teismai.
Išnagrinėjus esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad Lietuvos teismai turi išimtinę kompetenciją nagrinėti civilines bylas susijusias su daiktiniais teisiniais santykiais (nagrinėti civilines bylas dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto). Ši nuostata iš esmės reiškia, tai, tokios civilinės bylos gautos Lietuvos teismuose nėra teismingos užsienio valstybių institucijoms vykdančioms teisingumą, t.y. teismams. Minėtų teismų priimtus sprendimus dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto, būtų atsisakyta pripažinti vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Kuomet Lietuva nėra sudariusi jokių tarptautinių sutarčių, o santykiuose su ES valstybės narėmis nėra jokių ES teisės aktų, leidžiančių tai daryti, negalima priimti sprendimų susijusių su daiktinėmis teisėmis, t.y.
Nesant tarptautinių teisės aktų, suteikiančių teisę šiam teismui nagrinėti klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo Airijoje, Lietuvos apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ir spręsti ieškinio reikalavimo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto Airijoje padalijimo, taip pat klausimo dėl kreditorinio įsipareigojimo Airijos bankui pripažinimo bendra prievole.
Skyrybos Airijoje internetu - pradėkite skyrybų procesą dabar užpildydami skyrybų anketą. Dažnai kyla klausimų, ar galimos skyrybos Airijoje, ar geriau norintiems nutraukti santuoką sutuoktiniams grįžti į Lietuvą, ar geriau iniciuoti procesą Airijoje su Airijos advokatų pagalba. Airijoje gyvenančių sutuoktinių skyrybų proceso Lietuvoje pagrindiniai privalumai tame, kad procesas vyksta Lietuvių kalba, kas leidžia aiškiai suprasti visų dokumentų ir teismo sprendimų esmę; be to, skyrybos Lietuvoje paprastai būna žymiai pigesnės ir dažnai netgi paprastesnės, nei skyrybos Airijoje.
Turite klausimų? Susiekite su mumis. Santuokos nutraukimas, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje, kelia specifinių teisinių klausimų, tačiau yra sėkmingai išsprendžiamas procesas. Šiame straipsnyje aptarėme, kaip vyksta skyrybos Lietuvoje, jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, kokie yra proceso ypatumai ir kaip galime Jums padėti.Pastarąjį dešimtmetį Lietuvą paliko daugybė susituokusių šeimų.
Todėl rekomenduojame nerizikuoti prarasti daug laiko bei pinigų brangiems skyrybų advokatams Anglijoje, Airijoje ar kitoje šalyje, ir kreiptis į šios srities profesionalus Lietuvoje, padėjusius nutraukti ne vieną tarptautinį elementą turinčią santuoką.Bene dažniausiai girdimas klausimas, susijęs su užsienyje gyvenančių lietuvių ketinimu skirtis - ar galima nutraukti santuoką Lietuvoje. Noras vykdyti skyrybų procesą Lietuvoje, nors faktiškai gyvenama užsienyje, yra visiškai normalus ir suprantamas dėl kelių priežasčių.
Šios ir kitos priežastys lemia, kad skyrybos Norvegijoje, skyrybos Anglijoje, skyrybos Airijoje ar kitoje užsienio šalyje lietuviams dažniausiai yra nepriimtinos ir renkamasi skyrybų procesą vesti Lietuvoje.
Tvarkant Dokumentus: Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, išrašai iš registrų) turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Tai patvirtina dokumento autentiškumą. Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Šiandien, sudėtingos ekonominės situacijos akivaizdoje dažnėjant ginčų šeimose, po truputį auga ir skyrybų skaičius. Santuokos nutraukimas dažniausiai - labai nemalonus procesas, todėl tikrai neretai pasitaiko atvejų, kai skyrybas inicijuoja tik vienas iš sutuoktinių, žinodamas, kad lengvai prieiti bendro susitarimo nepavyks.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
- Ar galiu išsiskirti Lietuvoje, jei susituokėme užsienyje ir dabar abu (ar vienas iš mūsų) gyvename užsienyje? Taip, galite, jei Lietuvos teismai turi jurisdikciją. Pavyzdžiui, jei abu esate Lietuvos piliečiai arba jei Lietuva buvo jūsų paskutinė bendra nuolatinė gyvenamoji vieta ir yra kitų sąlygų.
- Ar man būtina atvykti į Lietuvą skyrybų procesui? Dažniausiai ne. Ypač jei skiriamasi bendru sutarimu, visą procesą galima tvarkyti per įgaliotą atstovą.
- Kiek laiko vidutiniškai trunka skyrybos, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje? Trukmė priklauso nuo bylos sudėtingumo, šalių bendradarbiavimo, dokumentų įteikimo užsienyje greičio. Bendru sutarimu procesas gali trukti kelis mėnesius.
- Kaip bus dalinamas mūsų turtas, jei jis yra skirtingose šalyse? Turtas, esantis Lietuvoje, dalijamas pagal Lietuvos teisę.
- Kaip sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarka), kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse? Taikomi tarptautiniai teisės aktai (ES reglamentai, Hagos konvencijos), prioritetą teikiant vaiko interesams.
- Kokie dokumentai reikalingi norint pradėti skyrybų procesą Lietuvoje, gyvenant užsienyje? Reikės asmens dokumentų, santuokos liudijimo, vaikų gimimo liudijimų, informacijos apie turtą ir pajamas. Užsienyje išduoti dokumentai turi būti apostiliuoti/legalizuoti ir išversti.
- Ar užsienyje išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas) galioja Lietuvoje? Kad galiotų, jie turi būti tinkamai patvirtinti - dažniausiai pažyma Apostille (jei šalis prisijungusi prie Hagos konvencijos) arba legalizuoti.
- Mano sutuoktinis (-ė) gyvena užsienyje ir nesutinka skirtis / vengia proceso. Ką daryti? Net jei sutuoktinis nesutinka ar vengia, skyrybos galimos. Reikės teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės arba dėl santuokos iširimo fakto.
- Kaip vyksta bendravimas su Jumis, jei gyvenu užsienyje? Bendravimas vyksta nuotoliniu būdu Jums patogiomis priemonėmis: el. paštu, telefonu, vaizdo skambučiais (pvz., Zoom, Teams).
- Ar galima Lietuvoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo? Kaip tai padaryti? Taip, galima. ES valstybių narių sprendimai dažniausiai pripažįstami be specialios procedūros (pagal „Briuselis II bis“). Trečiųjų šalių sprendimams gali reikėti teismo procedūros Lietuvoje.
Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
tags: #kaip #padalainamas #santruokos #nutraukimo #metu #nekilnojamas