Daugiavaisio nėštumo terminas apibūdina nėštumą, kai vienu metu gimdoje auga du ar daugiau kūdikių (t.y. dvyniai, trynukai ir t.t.). Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60 (anksčiau - 1 iš 80).
Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Dvynukų gimimas yra ypatingas įvykis, kurį lemia daugybė faktorių. Nors tikimybė susilaukti dvynukų yra palyginti nedidelė, tam tikri paveldimi, biologiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti šią tikimybę.
Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Šis rodiklis yra didžiausias per ištisus dešimtmečius, o galimai - ir per visą istoriją.
Statistiškai tikimybė susilaukti dvynukų yra apie 3%. Daugiavaisio nėštumo tikimybė, kuomet vaisių yra trys ir daugiau - apie 0,1%. Identiškų (monozigotinių) dvynukų tikimybė yra apie 0,5%.
Tačiau padidėjusi tikimybė susilaukti dvynukų ne visuomet atneša laimės ir džiaugsmo.
Veiksniai, Didinantys Tikimybę Susilaukti Dvynukų
- Genetika: Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai yra susiję su paveldimumu, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti. Manoma, kad dizigotinių dvynių atveju vyro giminės istorija įtakos neturi.
- Nevaisingumo gydymas: 20-25% moterų, kurios vartojo vaisingumą skatinančius vaistus, taip pat tos, kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra ar taikyti kiti nevaisingumo gydymo būdai, laukėsi daugiau nei vieno kūdikio.
- Moters amžius: Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė. Tai siejama su moteriai senstant didėjančia folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) koncentracija.
- Rasė: Dizigotiniai dvyniai dažniau gimsta juodaodžiams, rečiau - europiečiams ir azijiečiams.
- Antsvoris: Antsvoris ir nutukimas, kuomet KMI yra didesnis, nei 30, siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika. Kita vertus, didesnis riebalų sluoksnis lemia didesnę hormono estrogeno koncentraciją, o tai padidina daugiavaisio nėštumo tikimybę.
- Prieš tai buvęs daugiavaisis nėštumas: Jeigu moteris jau yra pagimdžiusi dvynius, yra du kartus didesnė tikimybė, kad jai ir vėl gims dvyniai.
- Nėštumų skaičius: Statistika rodo, kad kuo daugiau vaikų moteris išnešiojo, tuo didesnė tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis.
- Pilnavertė mityba: Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę. Jei maisto moteris gauna nepakankamai, tikimybė mažėja.
Taigi, vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė.
Taip pat, vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų.
Ar galima padidinti tikimybę susilaukti dvynių?
Nėra žinoma, kad gyvenimo būdo, mitybos pokyčiai, maisto papildų vartojimas ar pan. padidintų daugiavaisio nėštumo tikimybę. Iš veiksnių, kuriems žmogus gali turėti įtakos, daugiavaisio nėštumo tikimybę padidina nevaisingumo gydymas (ypač gydymas gonadotropinų preparatais), tačiau jie nėra skiriami tik dėl to, kad pora pageidauja dvynių.
Kaip susilaukti dvynukų: sužinokite tiesą iš vaisingumo eksperto
Daugiavaisio nėštumo požymiai
Vienas pirmųjų daugiavaisio nėštumo požymių gali būti itin ankstyvas ir ryškus teigiamas nėštumo testas. Vėliau vienas pagrindinių daugiavaisio nėštumo požymių yra ganėtinai staigus svorio augimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis (dvynukų besilaukianti moteris gali priaugti 6-10 kg daugiau, nei vienvaisio nėštumo atveju).
Kiti nėštumo požymiai, jeigu moteris laukiasi dvynių (ar daugiau vaisių) taip pat yra intensyvesni: greičiau išryškėja pilvukas, daug labiau vargina rytinis pykinimas, labiau skauda krūtis ir t.t.
Jeigu įtariate, kad galite lauktis dvynių, geriausia būtų atlikti ultragarso tyrimą - tai patikimiausias būdas patvirtinti daugiavaisį nėštumą.
Daugiavaisio Nėštumo Rizikos
Laukiantis vieno vaikelio ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių jau yra pakankamai. Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos.
Daugelis medikų yra įsitikinę, kad daugiavaisis nėštumas yra rizikingesnis už vienvaisį. Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos:
- Priešlaikinis gimdymas. Tai dažniausia daugiavaisio nėštumo komplikacija. Įprastai nešiojančių daugiau nei vieną vaikelį nėščiųjų tikslas yra sulaukti bent 37-osios nėštumo savaitės - tai laikoma daugiavaisio nėštumo terminu, o pasiekus šią nėštumo savaitę didėja tikimybė, kad naujagimiai gims sveiki, pasiekę reikiamą minimalų svorį.
- Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija). Jeigu nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, gali prasidėti pavojinga nėščiųjų būklė, dar vadinama preeklampsija. Jeigu nėštumas yra daugiavaisis, su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų rizika išauga net du kartus, taip pat nėščiosios būklė yra sunkesnė.
- Gestacinis (nėščiųjų) diabetas. Daugiau nei vieno kūdikio besilaukiančios moterys gali susirgti ir nėščiųjų diabetu. Taip atsitinka dėl placentos išskiriamų hormonų. Jei susiformavo dvi placentos, atsparumas insulinui padidėja.
- Placentos atšoka (atsiskyrimas). Ši būklė diagnozuojama, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas. Ši būklė diagnozuojama, kai vienas ar visi gimdoje esantys mažyliai neauga tinkamu greičiu. Dėl šios būklės gali gimti neišnešioti naujagimiai, jų svoris gimimo metu gali būti labai mažas. Ši problema pasitaiko beveik 50 proc.
- Dvynių transfuzijos sindromas. Identiškiems dvyniams, turintiems bendrą kraujagyslių dangalą placentoje, gali pasireikšti dvynių transfuzijos sindromas. Komplikacija pasitaiko maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų.
- Dvynių anemija-policitemija. Identiškiems dvyniams, besidalijantiems viena placenta, gali pasitaikyti dar viena komplikacija - dvynių anemija-policitemija, kai vienam iš dvynių diagnozuojama anemija (mažakraujystė), o kitam - policitemija (jo organizme atsiranda per daug raudonųjų kraujo kūnelių).
- Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas. Gali pasitaikyti ir dvynių atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas - tai būklė, kai vieno iš dvynių širdis reguliuoja abiejų dvynių kraujotaką. Tai reiškia, kad vienas iš jų po gimimo neišgyvens. Šis sutrikimas - labai retas (1 iš 20-40 tūkst.).
Jei moteris laukiasi daugiau nei vieno vaikelio, dažnai prireikia jai atlikti cezario pjūvio operaciją. Daugiavaisio nėštumo atveju kūdikių padėtis gimdoje dažnai yra netinkama, t. y.
Laukiantis identiškų dvynių, prireikia daugiau ir išsamesnių tyrimų: pavyzdžiui, jau 16-ąją nėštumo savaitę nėščiajai skiriama konsultacija, nuodugnūs tyrimai, taip pat ir ultragarsinis ištyrimas. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpyje, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tuomet rekomenduojame atlikti išsamesnius poros tyrimus.
Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.
Taip pat, jei yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai pora jau turi vaikų, tačiau susiduria su sunkumais bandydama susilaukti dar vieno. Tai vadinama antriniu nevaisingumu. Šiai diagnozei galioja tie patys laiko ir amžiaus kriterijai - jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir pasiūlyti tinkami sprendimai.
Daugiausiai nevaisingumą lemia įvairios priežastys. 1/3 priežasčių gali lemti moters ligos - ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų), policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės veiklos sutrikimai, padidėjęs prolaktino kiekis, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, gretutinės ligos, kiaušintakių problemos (apie 20 proc.), endometriozė (10-15 proc.). Kitą 30 proc. lemia vyrų nevaisingumo priežastys, susijusios su spermos kokybės sutrikimais, tarp jų tai yra sumažėjęs spermatozoidų kiekis, pakitęs spermatozoidų judrumas, netaisyklinga jų forma. Likusius 30-40 proc. sudaro abiejų partnerių veiksniai ar neaiškios priežastys.
Pagalbinis Apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų, kurio tikrai nereikia bijoti. Procedūra paprastai trunka apie 4-6 savaites ir prasideda nuo poros ištyrimo.
Po poros ištyrimo vyksta hormoninė stimuliacija, kuomet moteriai 10-12 dienų po oda pilvo srityje leidžiami medikamentai, skatinantys folikulų augimą. Tuomet ateina eilė folikulų surinkimui - kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra - punktuojant jas adata ultragarso kontrolėje. Procedūra atliekama su nuskausminimu, todėl moteris nejaučia skausmo.
Tada ateina vyro eilė sudalyvauti procese, nes vyksta spermatozoidų surinkimas - dažniausiai vyras pats surenka spermą, tačiau kartais dėl medicininių priežasčių reikia atlikti sėklidžių punkciją.
Po visų etapų vyksta apvaisinimas ir embrionų auginimas - surinktos lytinės ląstelės perduodamos į laboratoriją apvaisinimui ir embrionų auginimui. Embrionai auginami 3-5 dienas, po to paruošiami šaldymui arba perkėlimui į moters gimdą.
Tuomet pagal planą atliekamas šviežio arba atšildyto embriono perkėlimas į gimdą.
Sėkmės tikimybė priklauso nuo nevaisingumo priežasties, moters amžiaus ir kiaušidžių rezervo. Kai kurioms poroms užtenka vieno gydymo ciklo, kitoms gali prireikti 2-3 ar net 6 ciklų.
Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.
Sėkmingas moters pastojimas pagalbinio apvaisinimo būdu gali būti pasiektas tiek naudojant savo lytines ląsteles, tiek pasitelkiant donorus. Kartais dėl medicininių priežasčių, naudojamos donorinės kiaušialąstės ar spermatozoidai, o kai kuriais atvejais - ir donorinis embrionas. Poros gali rinktis gydymo būdą pagal savo poreikius, o daugelis porų pasirenka bandyti kelis ciklus.
Mitus apie dirbtinį apvaisinimą
Dažniausiai pasitaikantis mitas apie dirbtinį apvaisinimą, kad IVF vaikai visada gimsta neišnešioti, kas yra netiesa. Dauguma vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, gimsta laiku. Pagrindinė priešlaikinio gimdymo priežastis dažniausiai yra daugiavaisis nėštumas.
Dar vienas sklandantis melagingas mitas, kad po IVF dažniau gimsta neįgalūs vaikai: Nėra moksliškai patvirtinta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimę vaikai būtų labiau linkę turėti sveikatos sutrikimų. Pasaulyje apie 2 iš 10 vaikų gimsta po pagalbinio apvaisinimo, ir ilgalaikė šių vaikų stebėsena rodo, kad jie gimsta ir auga sveiki.
Dar viena netiesa, kad po IVF negalima natūraliai pastoti. Pasitaiko atvejų, kai poros, kurios jau buvo atlikusios pagalbinį apvaisinimą, vėl pastoja savaime, ypač kai nevaisingumo priežastis yra neaiškios kilmės.
Kiti galvoja, kad po dirbtinio apvaisinimo dažniausiai gimsta dvynukai, bet tai irgi nėra tiesa, nes tai priklauso nuo perkeliamų embrionų skaičiaus. Jei perkeliamas tik vienas geros kokybės embrionas, daugiavaisio nėštumo tikimybė yra itin maža.