Kaip padidinti trumpalaikį turtą įmonėje

Trumpalaikis turtas atlieka labai svarbų vaidmenį kiekvienoje įmonėje, be kurio neįmanoma būtų džiaugtis sėkminga veikla. Dėl šios priežasties yra labai svarbu tinkamai organizuoti ilgalaikio turto apskaitą ir ją tinkamai atvaizduoti įmonės finansinėje apskaitoje.

Norint sėkmingai plėsti įmonės veiklą ir pasiekti aukštesnį pelningumą, užtikrinti sklandų bendradarbiavimo procesą su tiekėjais, kreditoriais bei darbuotojais, gerinti verslo reputaciją, būtina mokėti tinkamai valdyti apyvartinį kapitalą. Tai itin aktualu augančiam arba jaunam verslui, kuriam tradicinių finansuotojų, bankų reikalavimai gali būti sunkiau įkandami arba visai neįgyvendinami.

Dabartinės situacijos įvertinimas

Pirmas žingsnis - esamos būklės įvertinimas. Norint nustatyti dabartinį įmonės apyvartinio kapitalo rodiklį, reikia apskaičiuoti skirtumą tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Gautas skirtumas turi būti optimalus, t. y. nei per didelis, nei per mažas. Neigiamas apyvartinis kapitalas rodo, jog įmonei trūksta lėšų sklandžiai veiklai užtikrinti.

Tinkamas finansų valdymas

Šiame etape pravartu paskirti atsakingus asmenis arba organizuoti vidaus audito skyrių, kurie nuolat stebės įmonės veiklą ir teiks ataskaitas, reikalingas valdymo sprendimams bei jų korekcijoms priimti. Pirmiausia, visos įmonės patiriamos išlaidos turi būti nuolat vertinamos ir peržiūrimos. Nuolatinė išlaidų analizė leis operatyviai atsisakyti nebūtiniausių išlaidų tam tikru laikotarpiu, o tai lems apyvartinio kapitalo didėjimą. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu būtina peržiūrėti įmonės kaštų struktūrą, susilaikyti nuo ne pirmo būtinumo investicijų, atsisakyti papildomų paslaugų ar prekių pirkimo.

Veiksmų planas

Jame turi aiškiai atsispindėti, kaip ir kas bus daroma įmonės veiklai tobulinti. Tam tikslui būtina turėti išmatuojamą veiksmų planą su konkrečiais rezultatais, kurie turi būti pasiekti per aiškiai apibrėžtą laiką. Rengiant veiklos plėtros planus ir ateinančių metų arba ketvirčio biudžetus, išsikelkite tikslus, apibrėžiančius laisvų lėšų lygį, kurį norite pasiekti per tam tikrą laikotarpį. Aiškūs rodiklio tikslai įpareigos įdėmiau sekti pinigų srautus.

Pagrindinės veiklos, kurioms turi būti parengti planai, siekiant padidinti apyvartinį kapitalą:

• Sąskaitų apmokėjimo sistemos priežiūra.
• Atsiskaitymas ir pinigų surinkimas.
• Skolų valdymas.
• Atsargų valdymas.
• Gamybos ir tiekimo grandinės supaprastinimas.

Apyvartinis kapitalas ir jo elementai turi būti valdomi ir gerais, ir blogais laikais. Būtina bendrauti su kreditoriais, kredito draudimo bendrovėmis, laiku indikuoti, jei verslas turi problemų, derėtis dėl apmokėjimų atidėjimų. Taip pat reikia nepamiršti ir savo tiekėjų, pirkėjų, juos aplankyti, pristatyti įmonės esamą būklę, veiklos perspektyvas, galimas bendradarbiavimo problemas ir galimybes.

Atsižvelgiant į įmonės poreikį ir veiklos principus gali būti pasirinkti šie apyvartinio kapitalo finansavimo produktai: faktoringas, paskola apyvartinėms lėšoms, kredito linija, overdraftas.

Žinios, veiksmas ir "imunitetas" - sveiko verslo pagrindas

Žinojimo apie savo įmonę arba sritį, kurioje ji vykdo veiklą, ne visada pakanka. Pageidautina, kad verslininkas (-ė) žinotų ir kaip geriau valdyti bei vystyti verslą, ir kaip įvertinti verslo sveikatos būklę. Žinant, kaip šią finansinę informaciją panaudoti savo įmonės poreikiams, galima geriau suprasti, kas vyksta įmonėje ir kaip geriau ją vystyti.

Planavimas - tai veiksmų įvertinimas; tikslų išsikėlimas ir nuolatinis stebėjimas, kaip jų siekiama; galimų rizikų įvertinimas ir būtinos apsaugos nuo jų planavimas; atidėjinių žinomoms ir nenumatytoms išlaidoms suformavimas arba draudimas. Planavimas taip pat padės geriau stebėti savo išlaidas, kad išvengtumėte nebūtinų, verslui nereikalingų išlaidų.

Kitas svarbus aspektas - gebėjimas laikytis į klientą orientuoto verslo požiūrio, kuris apima aptarnavimo, komunikacijos ir prekės ženklo kultūrą bei ilgalaikį įsitraukimą į prekės ženklą. Tai įmonės „imuninės sistemos“ dalis, kurią, be šių dalykų, dar sudaro lojalūs darbuotojai ir sveika finansinė situacija.

Verslininkai (-ės) pasitiki ne planais, o intuicija

Deja, kasdieniame daugelio įmonių darbe planavimo aspektas linkęs nublankti, todėl šlubuoja ir finansinė sveikata. Įmonės kartais linkusios pasikliauti vien tik intuicija, o ne planuoti veiklą, remdamasi pajamomis, santaupomis ir išlaidomis.

Verslas neturėtų (ir dažniausiai - nevyksta) vykti savaime, jį reikia planuoti ir vykdyti.

Padėtų, jei verslininkai (-ės) sau užduotų keletą klausimų:

• Ar įmonė planuoja savo finansus? Kokiam laikotarpiui?
• Ar įmonė vertina savo verslo riziką?
• Ar įmonė atidžiai seka savo išlaidas?
• Ar įmonė turi pradelstų mokėjimų? Įsipareigojimų?
• Ar įmonė turi ilgalaikius veiklos vystymo planus?
• Koks yra darbo mikroklimatas įmonės viduje?
• Kaip įmonę vertina klientai?

Šie kontroliniai klausimai padės suprasti, kokia yra įmonės finansinė sveikata ir kur jos stipriosios ar silpnosios pusės. Verta prisiminti, kad įmonei, kuri laiku imasi veiksmų finansinei sveikatai stiprinti, prireikus bus paprasčiau gauti papildomą finansavimą verslo plėtrai.

Vienas iš įrankių, leidžiančių įmonėms įvertinti savo galimybes skolintis, yra „Finansinės sveikatos vertinimas“. Naudojantis šiuo įrankiu galima greitai nustatyti, kiek įmonė atitinka tinkamumo gauti finansavimą kriterijus.

Ką daryti norint pagerinti įmonės finansinę sveikatą?

1. Remkitės finansinėmis ir verslo žiniomis.
2. Planuokite savo įmonės finansus.
3. Suformuokite pinigų atsargas.
4. Pasirūpinkite pelningomis investicijomis.
5. Sekite savo įmonės finansus ir naudokitės finansinėmis paslaugomis.
6. Jei planuojate sparčią plėtrą, iš anksto pasirūpinkite finansavimu iš išorės.

Viskas įmanoma, kai turi planą!

Turto apsauga

Iš valstybinio „niekieno“ turtas staiga įgijo rūpestingus savininkus, todėl atrodė, kad turto vagysčių sumažės. Gali būti, kad bent kai kur taip ir yra, tačiau beveik visur turto apsauga kardinaliai susilpnėjo. Vis dėlto reikia, nes, kaip rodo nepriklausomų audito įmonių atlikti tyrimai, vidutiniškai net trečdalis Europos Sąjungos šalių įmonių darbuotojų grobsto turtą. Grobstytojams ypač patrauklus mažavertis inventorius.

Taip yra bent dėl kelių priežasčių: pirmiausia toks turtas dažnai tinka naudoti buityje (kavamalės, arbatinukai, indai, smulkūs instrumentai ir daugelis kitų). Antra vertus, šio turto apsaugai įmonės dažnai skiria visiškai nepakankamai dėmesio, jo netgi neinventorizuoja, nors ypač stambesnėse įmonėse dėl to galimai patiriama nemaži praradimų, be to, čia svarbus ir etinis-socialinis faktorius: jeigu darbuotojai mato, kad savininkai ir vadovai nesaugo įmonės turto, tai ir eiliniai darbuotojai jo tikrai netausos.

Daugeliu atvejų, kalbant apie tokio turto atlyginimą (kompensavimą), tikriausiai racionaliausia pasinaudoti turto ei­na­mų­jų iš­lai­dų ver­tės (ki­taip - at­sta­to­mo­sios tur­to ver­tės) rodikliu. Šis rodiklis iš­reiš­kia­ pi­ni­gų su­mą, ku­rią rei­kė­tų su­mo­kė­ti šian­dien (tai­gi, šios die­nos ver­tė pi­ni­gais!), no­rint įsi­gy­ti to­kį pa­tį tur­tą, ko­kį da­bar nau­do­ja­me.

Yra ir dar vienas itin reikšmingas buhalterinės apskaitos organizavimo aspektas, susijęs su pačių apskaitos darbuotojų veikla, netgi apskritai jų veiklos būdu. Buhalteriai dažnai be jokio reikalo apsunkina ne tik savo veiklą, bet ir pačią būtį, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - taikyti specialius būdus, palengvinančius buhalterių darbą. Būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia padidinti viso darbo efektyvumą, nedidinant sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant. Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų darbą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą.

Atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali įmonės turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos registruose, arba kai tikroji turto vertė nežinoma. Atmintinė vertė dažniausiai lygi valstybės naudojamam mažiausiam piniginiam vienetui. Lietuvos Respublikoje - vienam eurui.

Pavyzdžiui, iki nulio nudėvėjus kokį nors ilgalaikį turtą, jis paprasčiausiai išnyktų iš buhalterinės apskaitos registrų, nes neturi jokios apskaitinės vertės, todėl jis galėtų būti apsaugomas nebent kokiais nors nesisteminiais būdais, tarkim, sudarant paprasčiausius tokių objektų sąrašus ne buhalterinės apskaitos lygmenyje. Kad šito būtų išvengta, apskaitoje ir naudojamos atmintinės turto vertės. Beje, jas tikslinga naudoti ir tuomet, kai turto vertė niekada ir nebuvo žinoma.

Kitaip sakant, atmintinės vertės visuomet išgalvotos, jos visiškai neatitinka realių turto kainų, bet naudojamos kaip priemonė tam tikriems įrašams atminčiai buhalterinės apskaitos sąskaitose atlikti.

Pavyzdžiui, kai iš solidarumo ver­sli­nin­kai pri­ima nefaktūruotus krovinius ir ieš­ko jų tie­kė­jų arba tikrųjų gavėjų. Ne­tu­rė­da­ma do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių, kada ir kokios prekės gau­to­s, įmo­nė ne­ga­li jų pa­ja­muo­ti kaip sa­vo tur­to. To­kios pre­kės turėtų būti re­gist­ruojamos nulinės kla­sės są­skai­to­se, kaip įmo­nė­je sau­go­mas sve­ti­mas tur­tas. Kadangi kro­vi­nio ver­tė nežinoma, toks tur­tas įkai­no­ja­mas 1 € at­min­ti­ne ver­te.

Pagal galiojančią tvarką, mokesčių apskaičiavimo tikslais trumpalaikis turtas turi būti iš karto nurašomas, kai tik jis pradedamas naudoti, neatsižvelgiant į tai, kad tas turtas įmonėje realiai gali būti naudojamas ilgą laiką. Kad įmonės neapsikrautų buhalterinės apskaitos darbais nudėvint daugybę turto objektų, buhalterinės apskaitos politikoje paprastai nurodoma gana didelė minimali ilgalaikio turto vertė, todėl dažnai kyla problema, kaip kontroliuoti tokio turto naudojimą, apsisaugant nuo galimų vagysčių ar kitų praradimų.

Siekiant išsaugoti duomenis apie naudojamą trumpalaikį turtą buhalterinės apskaitos registruose ir nepažeisti VAS reikalavimų, pradėjus tokį turtą naudoti, prasmingiausia apskaitoje palikti simbolinę (atmintinę) 1 euro turto vertę. Ši vertė leis turtui neišnykti iš buhalterinės apskaitos registrų ir beveik visa jo įsigijimo savikaina bus nurašyta į sąnaudas.

Dar vienas mažaverčio turto buvimo įmonėje kontrolės, siekiant jį apsaugoti, būdas - vesti tik kiekinę tokio turto apskaitą. Tokiu atveju atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti įmonėje, būtų nurašomas, tačiau ir toliau būtų vedama jo kiekinė apskaita. Įmonėje gali būti pildomi žiniaraščiai pagal atskaitingus asmenis, kuriems yra perduoti tokio turto objektai. Žiniaraščiuose gali būti nurodyta turto perdavimo atskaitingam asmeniui data, atskaitingo asmens vardas, pavardė ir pareigos, turto pavadinimas, kiekis ir kontrolės laikotarpis, per kurį atskaitingas asmuo privalo užtikrinti tokio turto saugumą.

Baigiant reikia pažymėti ir mokestinį minėtų apskaitos būdų aspektą: jie ne tik neprieštarauja jokiems mokesčių reglamentams, bet ir nereikalauja daryti jokių mokestinių veiklos ar turto vertės koregavimų.

Ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimai:

Turto priskyrimas ilgalaikiam materialiajam turtui:

• Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:
• Įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
• Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;
• Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

tags: #kaip #padidinti #trumpalaiki #turta