Mokslininkai skambina pavojaus varpais: turtinė nelygybė, bent jau Amerikoje, artėja prie istorinių rekordų. Tuo metu Lietuvoje nesivarginama skaičiuoti, kiek viso turto priklauso turtingiausiesiems. Ką tik pasirodęs mokslininkų Emmanuelio Saezo (Berkley, JAV) ir Gabrielio Zucmano (London School of Economics, Didžioji Britanija) darbas skelbia, kad turtinė nelygybė, bent jau JAV, artėja prie rekordinių lygių.
Kaip rašo „The Economist“, mokslininkai surinko duomenis apie tai, kiek turto priklauso turtingiausiems, o kiek vargingiausiems gyventojams. Darbo autoriai skelbia, kad praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje 10 proc. turtingiausiųjų priklausė 84 proc. viso turto JAV, o 0,1 proc.
Turto koncentracija pasaulyje
"Forbes" žurnalas skelbia, kad 2012 m. pasaulis praturtėjo naujais 110 milijardieriais. Šiais metais tai, kad turtingieji tampa vis turtingesni, patvirtino ir „Forbes“ žurnalistai. Jie konstatavo, kad milijonierių (skaičiuojant JAV doleriais) pernai metais pasaulyje buvo 16,3 mln. (2012 m. - 13,7 mln.). Jiems priklausė 42 proc. pasaulio turto (2012 m.Skelbiama, kad prasidėjus Didžiajai depresijai (1929 m) iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos vidurinės klasės turtas stabiliai augo. Nepaisant to, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio tendencija apsivertė aukštyn kojomis - 2012 m. 0,1 proc. turtingiausiųjų turėjo beveik tiek pat turto (22 proc.) kiek 90 proc.
Situacija Lietuvoje
Kiek Lietuvoje 1 proc. turtingiausiųjų savo žinioje turi turto, neskaičiuojama. Šalis pagal atskirtį tarp gyventojų galima lyginti ne tik pagal turto koncentraciją, bet ir pagal gaunamas pajamas. Eurostat duomenimis, 2010 m. šalies 10 proc. turtingiausių gyventojų gavo apie 20 proc. visų gaunamų pajamų. Tuo metu 10 proc. mažiausias pajamas gaunančių - vos daugiau nei 1,5 proc.Žurnale „Filosofija. Sociologija” (2008 m.) Daiva Skučienė nagrinėja pajamų nelygybės Lietuvoje aspektą. Straipsnyje nurodoma, kad palyginus 1996 ir 2006 m. daugiausia išaugo labiausiai pasiturinčių gyventojų pajamos. Skaičiuojama, kad 2006 m. 10 proc. mažiausias pajamas gaunančių žmonių uždirbo 2,1 proc. turto, 2006 m. - 2,7 proc. Tuo metu 10 proc. turtingiausiųjų atitinkamai - 26,2 proc. ir 29,4 proc.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad šalies pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Čia Lietuvą „lenkia“ tik Portugalija. Taip pat nurodyta, kad vertinant dešimtiems metų laikotarpį nuo 2006 m. Įvertinti pajamų pasiskirstymą valstybėje taip pat naudojamas Gini koeficientas, kuris rodo, kaip pajamos pasiskirsto tarp šeimų ar namų ūkių. Čia D. Skučienė pastebi, kad 1996-2006 m. Gini koeficientas išaugo 1,5 proc. punkto nuo 33,6 proc. Kuo šis skaičius arčiau 100 proc., tuo yra didesnė pajamų pasiskirstymo nelygybė. Pasaulio banko duomenimis, 2008 m. Lietuvos Gini koeficientas jau siekė 37,6 proc.
Gini koeficientas
Gini koeficientas - tai rodiklis, naudojamas pajamų ar turto nelygybei įvertinti. Jis svyruoja nuo 0 iki 1 (arba nuo 0% iki 100%), kur 0 reiškia visišką lygybę (visi gauna vienodas pajamas), o 1 reiškia visišką nelygybę (visas pajamas gauna tik vienas asmuo). Kuo didesnis Gini koeficientas, tuo didesnė nelygybė.
Lietuvos Gini koeficiento kitimas:
| Metai | Gini koeficientas |
|---|---|
| 1996 | 33,6% |
| 2006 | 35,1% |
| 2008 | 37,6% |
Nelygybės priežastys ir pasekmės
Ne visi turto ir pajamų nelygybę mato kaip neigiamą faktą. Pavyzdžiui, teigiama, kad nelygybė skatina inovacijas, tačiau prancūzų ekonomistas Thomas Pikkety įspėja - per didelė nelygybė netenka savo, kaip inovacijų skatintojos, funkcijos. Dar blogiau. Per didelė pajamų ir turto nelygybė - grėsmė demokratijai.
Vos 29 metų daktaro laipsnį gavęs Th. Pikkety turtuolių nemalonės užsitraukė, kai pasiūlė 80 proc. mokesčio tarifu apmokestinti didesnes nei 500 tūkst. Th. Piketty tvirtina, kad didesnė lygybė kapitalizme įmanoma, jei valstybė griežčiau perskirsto turtą ir pajamas. Ekonomistas siūlo didesniais mokesčiais apmokestinti didžiausias pajamas gaunančius gyventojus, bet ir įvesti 15 proc.
Prancūzų ekonomistas savo knygoje „21 a. kapitalizmas” diskutuoja, kad kapitalo grąža išsivysčiusiame pasaulyje yra pastoviai didesnė nei ekonomikos augimas. „Nesustojamai auganti turto koncentracijos efektas pats nesusireguliuos“, - tikina jis ir kartu pasiūlo sprendimą. Savo knygoje Th. Piketty analizuoja, kaip praėjusiame amžiuje Prancūzijoje skirtumas tarp pajamų mažėjo. Ekonomistas daro prielaidą, kad tai buvo progresinių pajamų mokesčio po karo rezultatas.
Th. Piketty pastebi, kad turto nelygybė yra visada didesnė už pajamų nelygybę. 1990-1910 m. Europoje pajamų nelygybė buvo didesnė nei JAV. 2000-2010 m. JAV jau pavyko aplenkti Europą šiuo rodikliu. Suvaldyti augančiai turto nelygybei Th. Pikkety be mokesčių siūlo pasaulyje įvesti didesnį finansinių institucijų skaidrumą, pasaulinį finansinių turtų registrą.
Ekonomistų nuomonės
Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka teigia, kad prancūzų ekonomisto pasiūlymas įvesti pasaulinį turto mokestį geras, tačiau kyla viena problema - pasaulyje nėra bendros valdžios. „Tai ir yra rinkos ekonomika, kuri kuria nelygybę ir nereikia jos už tai smerkti. Bet čia valstybė kompensuoja tai, ką kapitalizmas sukuria blogo. Tačiau keliant mokesčius problema yra ta, kad vienur apmokestinsi - kapitalas iškeliaus kitus.
Vis dėlto R. Lazutka mato galimybę valstybėms pačioms labiau stengtis. Kalbėdamas apie pajamų ir turto nelygybės skaičiavimus ir Lietuvą R. „Dėl turto nelygybės neturime apdorotų duomenų, - teigė jis. Pasak R. „Lietuvoje pasakytų - iš pavydo (lygina ir skaičiuoja - red.), bet Amerikoje tai diskutuojama daug apie tai, kad esant didelei turtinei nelygybei, daroma įtaka politikoje, silpnėja demokratija, nes jei netolygiai pasiskirsto finansinė galia, tai tiesiogiai ar netiesiogiai yra daroma įtaka.
Paklaustas, ar Lietuvos mokesčių sistema yra palanki pajamų ir turto nelygybei didėti, R. Lazutka teigė, kad darbo užmokestis kartu su socialiniu ir sveikatos draudimu yra stipriai apmokestinamas dydis, bet jį moka tie, kurie yra samdomi darbuotojai. „Turime tokių atvejų, kai įmonių savininkai moka sau 1 tūkst. Lt atlyginimą, o likusias pajamas gauna iš įmonės vartojimo pajamų.
„Lietuvoje pajamų nelygybė - labai didelė problema. Kuo mažiau turtinga šalis, tuo pajamų ir turto nelygybė yra skaudesnė. B. „Trečias veiksnys tas, kad dažnai girdime, jog teigiami ekonominiai rodikliai - BVP auga, darbo užmokestis auga, o žmonės nepatenkinti ir toliau. Kodėl taip yra? Yra dvi skirtingos Lietuvos - turtingoji ir besinaudojanti tais rezultatais bei kita dalis, kuriems yra nepakankamai mokama.
Paklaustas, kaip galėtų valdžia prisidėti mažindama pajamų ir turto nelygybę, B. „Politiniame lygmenyje yra primityvus suvokimas, kai kalbama apie progresyvumą, kad „ai, jūs norite kaip sovietiniais laikais paimti iš turtingiausių ir atiduoti vargstantiems“. Tai klaidingas suvokimas. Dabartinėje visuomenėje reikia suprasti, kad jei perskirstome dalį lėšų tai ne tam, kad atiduotume skurstantiems. Čia B. Gruževskis siūlo įsivaizduoti, kad mažas pajamas turintis gyventojas stovi kitoje upės pusėje.
„Liūdna, kad žmonės, kurie turi daugiau, taip aršiai gina savo perteklinį turtą ar perteklines pajamas. Jie turi geresnius automobilius, gyvena geresniuose namuose, o kartoja, kodėl turėtų mokėti. Taip pat B. „Kitas pasiūlymas - didesnis pelno perskirstymas darbo naudai.
„Ji naudinga dėl to, kad ji yra skirtingų pastangų ir gebėjimų išraiška ir tai yra didžiulė motyvacija žmonėms siekti sukaupti daugiau turto rinkos ekonomikoje, kad galėtum įrodyti savo pranašumą prieš kitus. Tačiau realybė gali būti ir ne tokia graži. „Kartais taip susiklosto, ypač keičiantis ekonominėms sistemoms, pavyzdžiui, kaip Lietuvoje pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką.
G. „Jei yra tam tikri perlenkimai ir jei valstybė visiškai neatlieka turto ir pajamų perskirstymo vaidmens arba pasišalina nuo šio proceso, kyla socialinė trintis. Akis bado nedidelės visuomenės dalies turtas ir gerovė, o didžioji dalis gyvena žemiau skurdo. G. Nausėdos teigimu, didesnio nei 1 mln. Lt vertės nekilnojamojo turto apmokestinimas būtent ir buvo vienas iš valdžios žingsnių mažinti nelygybę. Taip pat prie šios funkcijos, manoma, prisidės ir didesnių nei 10 tūkst.
Kad Lietuvoje gana opi pajamų nelygybės problema sutinka ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas pateikia pavyzdį su pajamų apmokestinimu, kai ūkininkas gali uždirbti iki 150 tūkst. Lt per metus ir nemokėti pajamų mokesčio, eilinis darbuotojas GPM moka ir nuo minimumo, o iš palūkanų pajamas gaunantis žmogus apdovanojamas 10 tūkst.
Taip pat N. „Lietuvoje vis dar yra galimybės gauti pajamas ir kaupti turtą nelegaliai, pavyzdžiui, dalyvaujant neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose ar kitais korupciniais procesais. Tokio pobūdžio pajamų ir turto nelygybės problema yra opiausia. Tikriausiai būtų sunku piktintis dėl to, kad kažkoks žmogus daug mokėsi, sunkiai dirbo, investavo, kūrė verslą ir praturtėjo. Blogai tai, kad kai kas pasinaudoja įstatymo spragomis, yra arčiau valdžios ir turi priėjimą, kurio neturi kiti šalies gyventojai. Pagal korupcijos lygį dar esame prastoje vietoje ir tai sukuria galimybę praturtėti keliems asmenims, kurie to nėra verti, neužsidirbę savo pastangomis ir jėgomis“, - teigė jis.
tags: #kaip #pasiskirsto #pasaulio #turtai