Norint patikrinti, ar asmuo turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, yra keletas būdų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gauti reikiamą informaciją ir kokius veiksmus reikia atlikti.
Informacijos Gavimo Būdai
Kreipimasis į Registrų Centrą
Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Duomenys gavėjams gali būti teikiami arba pagal duomenų teikimo sutartis, arba pagal vienkartinius prašymus.
Duomenis gavę asmenys patys yra atsakingi už tai, kad šie duomenys būtų naudojami tik nurodytu duomenų naudojimo tikslu. Kadangi duomenys, kaip minėta, teikiami tik tiems teisėtiems duomenų gavėjams, kurie yra sudarę duomenų teikimo sutartį su Registrų centru arba pateikę prašymus, prieš tai įvertinus jų teisę gauti šio registro duomenis.
Įstatyme yra išvardinti konkretūs subjektai, pavyzdžiui, advokatai, antstoliai, teisėsaugos pareigūnai, žurnalistai ir kt., kuriems jų funkcijų įgyvendinimui gali būti teikiami archyviniai (istoriniai) registro duomenys ir informacija apie visus asmeniui priklausančius NT objektus. Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimui leidimai nereikalingi.
Galite patikrinti, kas tikrino jūsų duomenis į metus kartą nemokamai. Ten rodo visus, kurie domėjosi. Žinoma, didžioji dalis turi leidimą arba pagrindą, kaip, pvz., gretimų sklypų savininkai ir t. t.
Kaip gauti informaciją apie tai, kam buvo teikiami asmens duomenys?
Informaciją apie tai, kam buvo teikiami asmens duomenys, Registrų centre galima gauti dviem būdais:
- Su Registrų centro tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais asmens duomenimis ir jų gavėjais patogiausiai ir greičiausiai susipažinti per Registrų centro savitarną. Čia vos kelių mygtukų paspaudimu galima gauti informaciją, kam per pastaruosius vienerius metus buvo teikiami jūsų asmens duomenys.
- Pateikti Registrų centrui laisvos formos prašymą. Šiuo atveju asmens prašymu tokia informacija gali būti teikiama už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Taip pat galima siųsti prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g. 25, Vilnius.
Nekilnojamojo Turto Registro Duomenys
Nekilnojamojo turto registre kaupiami įvairūs su NT objektais susiję duomenys: NT objekto unikalus numeris, adresas, plotas, naudojimo paskirtis, baigtumas, vidutinė rinkos vertė, daiktinės teisės ir kiti juridiniai faktai.
Teisės aktai numato atvejus, kai asmenys, nebūdami turto savininkais, gali gauti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Kur kreiptis kilus abejonėms?
Pirmiausia įsitikinkite, ar tam tikri asmenys iš tiesų, o ne menamai, peržiūrėjo jų asmens duomenis. Ir, jei tarp duomenų gavėjų yra fizinių ar juridinių asmenų peržiūrų, kurių teisinis pagrindas ar tikslas kelia abejonių, reikėtų kreiptis tiesiogiai į tą subjektą arba pateikti Registrų centrui rašytinį prašymą pateikti šią informaciją.
Jeigu asmuo turi informacijos apie galimai neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ar galimą asmens duomenų saugumo pažeidimą, galima kreiptis į Registrų centro duomenų apsaugos pareigūną, kuris padės spręsti rūpimus klausimus ir imsis reikiamų veiksmų.
Tuo atveju, kai yra pažeistos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, skirti baudą, papeikimą ar kt. Kitų atsakomybės rūšių kilimo galimybės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių.
Prieigos teisės prie Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų suteikiamos tik tiems darbuotojams, kuriems jos yra būtinos atlikti darbo funkcijas. Visi įmonės darbuotojai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Duomenų Tikslinimas
Patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.
Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.
Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.
Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.
Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.
Deklaravimo įstaigos darbuotojas pasikeitusius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šio rašto 2 punkte. Kiti patikrinimai turi būti atlikti vadovaujantis šio rašto 4-8 punktais.
Paveldėjimo Klausimai
Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.
Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis.
Kaip Sužinoti Žemės Sklypo Savininką?
Ieškant patinkančio sklypo savo namo statybai ir važinėjant po įvairias vietas, kartais atrandame sklypus, kurie mums patinka, tačiau jų nerasime skelbimų portaluose. Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas, reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį. Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko.
Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamojo turto savininką. Tikrai ne visus buvo galima iškart lengvai surasti. Mums teko parašyti vieno sklypo savininko draugui ir paprašyti kontakto. Be abejo, ieškant kontaktų nereikia peržengti ribų.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
Kaip užsakyti pažymą Registrų centre?
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu, išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 namo, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Jei turite daugiau nei vieną NT objektą (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių), sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.
NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:
- bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
- neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė.
Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.
Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestis mokamas nuo 150 tūkst. eurų siekiančios turto vertės. Nuo minėtos sumos iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas, nuo 300 iki 500 tūkst. eurų - 1 proc., nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.
Taip pat norima taikyti 4 proc. tarifą apleistam ir neprižiūrimam turtui.
Kur Pasitikrinti NT Vertes?
Valdantieji argumentuoja, kad šių pokyčių reikia ne tik dėl didesnio poreikio finansuoti krašto gynybą, bet ir dėl numatomo NT verčių perskaičiavimo, kurį įvykdys Registrų centras.
Mokestinę vertę gyventojai gali pasitikrinti Registrų centro puslapyje, paspaudę čia. Tam tereikia įvesti unikalų objekto numerį. Pastarąjį sužinoti galima paspaudus čia, užtenka žinoti adresą.
Reikia turėti omenyje, kad dabar matoma mokestinė turto vertė pateikiama pagal 2021 metų sausį atliktą masinį NT rinkos vertinimą. Vidutines NT rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais. Jos ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai.
Taigi, kitais metais įsigaliosianti mokestinė vertė bus kur kas didesnė nei matoma dabar. Pasitikrinti vidutinę savo būsto rinkos vertę galite čia, įvedę unikalų objekto numerį.
Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 metų sausio 1 d. Pagal įsigaliosiančius įstatymo pakeitimus statinių mokestinės vertės keisis nebe kas penkerius metus, o kas trejus.
Registrų centro vertintojai, atlikę visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų.
Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė komentare „Delfi“ sakė, kad masinį visos Lietuvos NT vertinimą Registrų centras pradeda vasarą, o rugsėjį jau būna žinomos ir Registrų centro internetinėje svetainėje paskelbiamos projektinės ateinančių metų NT mokestinės vertės.
„Taigi gyventojai jau tada galės pasitikrinti preliminarias savo valdomo NT mokestines vertes. Galutinai visi dokumentai tvirtinami metų pabaigoje, o naujos mokestinės vertės įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos“, - paaiškino L. Kanišauskienė.
Nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos statinių mokestinės vertės bus aktualios mokant NT mokestį už 2026 ir vėlesnius metus. Mokant mokestį už 2025 m. Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un kiekvienas jau gali pamatyti statinių mokestines vertes - tiek šiuo metu galiojančias, tiek būsimas.
Kaip vertinamas nekilnojamasis turtas?
Pasak atstovės, masinis vertinimas atliekamas vadovaujantis NT mokesčio įstatymu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais.
„Vidutinės rinkos vertės yra nustatomos rinkos požiūriu, NT objektas vertinamas trimis pagrindiniais vertinimo metodais - lyginamuoju, pajamų ir kaštų. Masinis NT vertinimas nuo individualaus skiriasi tuo, kad vertinant masiniu būdu objektas nėra apžiūrimas vietoje. Nustatant vertę remiamasi konkretaus objekto Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis, bet neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių“, - paaiškino L. Kanišauskienė.
Visi kiti vertės nustatymo principai, jos teigimu, yra analogiški kaip ir atliekant individualų vertinimą - didžiausią įtaką vertei turi vieta, paskirtis, objekto plotas ir kiti įtaką darantys faktoriai.
NT mokestinių verčių skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų, kaip nurodė specialistė, yra nemaži.
„Pavyzdžiui, tipinio 50 kv. metrų ploto buto, esančio 1980 metų statybos daugiabutyje Vilniaus Šeškinės mikrorajone, vertė yra apie 100 tūkst. eurų, analogiško buto Kauno Eigulių mikrorajone - apie 80 tūkst. eurų, Šiauliuose ar Utenoje - apie 60 tūkst. eurų, o mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Jonavoje ar Šilutėje, apie 50 tūkst. eurų“, - egzistuojančius skirtumus apibūdino ji.
Tikėtina, kad nuo kitų metų sausio įsigaliosiančios naujos mokestinės vertės bus maždaug 80 proc. didesnės nei tos, kurios galioja nuo 2021 metų ir šiemet dar bus naudojamos NT mokesčiams mokėti.
„Regionuose šis pokytis gali būti ir mažesnis, tačiau didmiesčiuose ar kurortinėse teritorijose skirtumai gali būti ir ženklesni“, - pažymėjo Registrų centro atstovė.
| Miestas | Buto plotas (kv. m) | Statybos metai | Mikrorajonas | Apytikslė vertė (eurais) |
|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 50 | 1980 | Šeškinė | 100 000 |
| Kaunas | 50 | 1980 | Eiguliai | 80 000 |
| Šiauliai/Utena | 50 | 1980 | - | 60 000 |
| Jonava/Šilutė | 50 | 1980 | - | 50 000 |
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija
tags: #kaip #patikrinti #savo #turta