Žemės Sklypo Formavimas ir Pertvarkymas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Nekilnojamo turto plėtra bei jos planavimas yra svarbus ne tik individualiame, bet ir valstybės lygmenyje. Žemės plėtros projektai dažnai susiję su valstybinės žemės pertvarkymu, o itin svarbu akcentuoti tai, kad šie procesai turi vykti skaidriai ir atitikti visus teisės reglamentus. Jei planuojate statybas, norite performuoti ar pasidalinti sklypus, visus žemės valdos projektavimo klausimus turėsite patikėti profesionalams.

Žemės sklypo formavimas - tai procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus. Jis apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje, vadovaujantis ZPDRIS sistema.

Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Kada reikalingas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas?

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami:

• Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.
• Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas).
• Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas).
• Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas).
• Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo.
• Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.

Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip:

• 0,04 ha (400 m2) ploto kitos paskirties žemės sklypo.
• 0,3 ha (3000 m2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo.
• 0,5 ha (5000 m2) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su sąlyga, kad po amalgamavimo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha (50000 m2).

Reikalingi dokumentai

Norint pradėti žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo procesą, reikalingi šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas).
• Nekilnojamojo turto registro išrašas.
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduoti leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Kas gali būti žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriumi?

• Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai).
• Projekto iniciatorius taip pat gali būti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Poreikis - formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas.
• Savivaldybės tarybos direktorius. Tokiu atveju, kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas.

Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama kreiptis individualiai. Atsakysime į visus iškilusius klausimus bei padėsime suprasti, kaip yra atliekami žemės sklypo performavimo ar pertvarkymo projekto darbai.

Žemės sklypų formavimo etapai

1. Gaunamas leidimas ir reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
2. Sudaroma sutartis rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
3. Rengiama žemės sklypo topografinė nuotrauka, jeigu taip yra nurodyta reikalavimuose.
4. Projekto grafinės ir tekstinės dalies rengimas.
5. Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.
6. Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo terminai:

• Topografinė nuotrauka (jeigu nurodyta reikalavimuose) - nuo 2 iki 4 sav.
• Projekto sprendinių brėžinio ir aiškinamojo rašto (grafinės ir tekstinės dalies) rengimas ~10 d.d.
• Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas, tvirtinimas, įsakymo rengimas - kiekvienas etapas po 10 d.d.
• Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai ~2 mėn.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, terminus reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Svarbu! Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt).

Reljefo formavimas

Reljefo performavimas ir santykiai su kaimynais

Įsigijus nelygų sklypą, paprastai imamasi jo performavimo. Tačiau darbų metu gali tekti pasipykti su kaimynais: neretai tokiais atvejais paviršinės nuotekos (lietaus, pavyzdžiui), reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus ir gali juose pridaryti žalos. Ką daryti? Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo pranešime teigia dažnai sulaukianti klausimų, kai įsigijus sklypą, statant gyvenamąjį namą, norint performuoti sklypo reljefą, tvarkant aplinką ar netoliese - kaimyniniame sklype vykstant statybos darbams susiduriama su problema, kai slenka šlaitas ar paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus.

„Norint išvengti kaimynų nusiskundimų, pirmiausia svarbu prisiminti tai, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“, - akcentuoja VTPSI.

Žinotina, kad Statybos techniniame reglamente žemės sklypams yra nustatyti tokie reikalavimai:

• Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
• Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
• Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
• Taip pat žinotina, kad yra draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą gali apsaugoti atraminė sienelė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.

Atraminės sienelės įrengimas

Norintiems įrengti tokią sienelę visų pirma svarbu žinoti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi:

• Statant atraminę sienelę ant sklypo ribos.
• Savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

Želdinių sodinimas ir atstumai iki kaimyninio sklypo ribos

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statyba valstybinėje žemėje

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Sklypų formavimas

Statybą leidžiantys dokumentai

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Reikalavimai statinių išdėstymui sklype

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Laikinieji nesudėtingieji statiniai

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Sklypo reljefo keitimas ir nuotekų tvarkymas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Bendrasavininkų sklypai ir tvoros

Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai

Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais.

Projektų rengimą organizuoja:

• kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
• miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius.

Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt).

Žemės sklypo kadastrinis numeris

Servitutas - kas tai?

Servitutas* yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra:

1. Įstatymai.
2. Sandoriai.
3. Teismo sprendimas.
4. Įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo supaprastinimas

Ankstesnė Teritorijų planavimo įstatymo redakcija numatė, kad žmogus turi rengti detalųjį planą arba jo keitimus, jei jis netinka, visais atvejais - ir tada, kai nori performuoti sklypą, ir tada, kai nori jame statyti. „Dabar, jei detalusis planas jau yra parengtas, norėdamas praplėsti, padalinti ar atlikti kitokius veiksmus su savo žemės valda, gyventojas neprivalo rengti detaliojo plano korekcijų - užtenka parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai akivaizdžiai sutaupo ir laiko, ir pinigų“, - naujojo įstatymo pliusus vardijo M.Narmontas.

„Anksčiau norint formuoti sklypus detalieji planai turėjo būti rengiami ir kaimiškose vietovėse. Jų nereikėdavo rengti tik ūkininkams. Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius įvardijo ir dar vieną reikšmingą pakeitimą - dabar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teisę rengti ir teritorijų planavimo dokumentus rengiantys architektai. „Taigi žemės sklypų formavimo procedūros supaprastinimas yra akivaizdus.

Nors sklypų formavimo procedūra tapo paprastesnė, tiek gyventojai, tiek institucijos dėl žemės sklypų pertvarkymo projektų vis dar kreipiasi į ministeriją. „Dažniausiai kyla klausimas, ar galima sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu keisti detaliojo plano sprendinius. Kaip minėjau, galima, bet reikia įsidėmėti tai, kad minėtas projektas nepakeičia reglamento, kuris yra numatytas detaliuoju planu.

Yra du scenarijai, vienas - kai žmogus nori susitvarkyti žemėvaldą, antras - kai nori statyti. Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pridūrė, kad net prireikus detaliojo plano korekcijos nereikėtų baimintis - supaprastinta ir ši procedūra.

Aplinkos ministerija primena, kad teritorijų planavimo įstatymo tikslas užtikrinti darnią teritorijų plėtrą.

tags: #kaip #perfomuoti #sklypa