Kaip įregistruoti žemės ūkio paskirties nuomos sutartį Registrų centre

Sudarant žemės nuomos sutartis, svarbu skirti žemės nuomos ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos sąvokas. Ūkininkams ir bendrovėms, sudarant privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, privalu vadovautis Civilinio kodekso 6.550 straipsniu, kuris apibrėžia, kas sutartyje turi būti nurodyta ir aptarta.

Prieš nuomos sutarties sudarymą nuomotojas privalo pranešti nuomininkui apie visas trečiųjų asmenų teises į tą daiktą (įkeitimą, servitutą, uzufruktą ir kt.). Žemės nuomos sutartis Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip raštu sudarytas nuomotojo ir nuomininko susitarimas, pagal kurį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Žemės nuomos sutarties registravimo svarba

Tačiau Žemės įstatyme numatytas privalomas valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Privačios žemės nuomos sutarties atveju šios sutarties registravimas nėra privalomas, bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Teisinės pasekmės

Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

Reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčiai

Ūkininkams ir bendrovėms, sudarant privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, privalu vadovautis Civilinio kodekso 6.550 straipsniu, kuris apibrėžia, kas sutartyje turi būti nurodyta ir aptarta:

• žemės nuomotojas;
• žemės nuomininkas;
• žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešajame registre;
• žemės nuomos terminas;
• pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
• išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, taip pat naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui;
• išnuomojamoje žemėje esančių požeminio ir paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams;
• žemės naudojimo specialiosios sąlygos;
• žemės naudojimo apribojimai;
• žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės;
• užmokestis už žemės nuomą (į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė);
• kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
• atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

Dokumentai, reikalingi registracijai Registrų centre

Norint įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, Registrų centrui reikia pateikti:

1. Prašymą.
2. Sudarytos nuomos sutarties originalą.
3. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
4. Kreditoriaus sutikimą (jei NT daiktas įkeistas).

Prašymai ir dokumentai gali būti pateikiami:

• Paštu (adresu Lvovo g.
• Elektroninių ryšių priemonėmis (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, o nuomos sutartis visų sutarties šalių taip pat turi būti pasirašyta saugiu e. parašu).
• Rašytinių dokumentų kopijos gali būti teikiamos ir skaitmenine forma, tačiau šias kopijas kvalifikuotu e.

Gavus prašymą pareiškėjui yra išsiunčiama sąskaita apmokėjimui. Įprastai juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis įregistruojami per 5 darbo dienas, tačiau asmenims pageidaujant, jie gali būti įregistruojami skubos tvarka. Tuomet taikomi paslaugos mokesčio priedai: per 3 darbo dienas - 30 proc. priedas, per 2 darbo dienas - 50 proc. priedas, per 1 darbo dieną - 100 proc.

Svarbūs aspektai sudarant žemės nuomos sutartį

Sudarant sutartį, svarbu įsitikinti ir patikrinti nuomotojo ir nuomininko tapatybes arba, jei tai juridiniai asmenys - jų įregistravimo dokumentus bei juridinį asmenį atstovaujančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, suteikiantį teisę juridinio asmens vardu sudaryti civilinius sandorius. Jei sudarant sandorį dalyvauja fizinis asmuo, svarbu įsitikinti jo veiksnumu šioje srityje, t. y. ar jis gali sudaryti civilinius sandorius. Pasirinkus žemės ūkio paskirties žemės arba žemės nuomos sutartį tvirtinti notariškai (tai nėra privaloma), notaras patikrins abiejų sandoryje dalyvaujančių šalių veiksnumą ir tapatybes. Jei sandorį sudarytų asmuo, esantis neveiksnus šioje srityje, tokį sandorį teismine tvarka būtų galima pripažinti negaliojančiu.

Sudarant žemės nuomos sutartį visada reikia turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Sudarant žemės nuomos sutartį, nuomininkas turėtų reikalauti iš nuomotojo žemės nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Asmens tapatybės ir žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų asmenų duomenys turi sutapti. Svarbu dar ir tai, kad jei išnuomojama žemė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, žemė gali būti išnuomojama, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka.

Pasirašant sutartį labai svarbu kuo smulkiau aptarti nuomojamą objektą. Tam gali padėti savininko-nuomotojo pateikti nuosavybę įrodantys dokumentai, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra nurodoma nekilnojamasis daiktas; unikalus jo numeris ir adresas (vietovė); pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, žemės sklypo plotas jį detalizuojant (nurodoma žemės ūkio naudmenų plotas, iš jų ariamos žemės, sodų, pievų, vandens telkinių ir kt.); žemės ūkio naudmenų našumo balas, atliktų matavimų tipas, žemės sklypo vertė (indeksuota ir vidutinė rinkos vertė, jos nustatymo būdas ir data). Taip pat šiame išraše pateikiami nustatyti juridiniai faktai bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė yra nuomojama iki trejų metų - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Rekomenduojama prieš pasirašant sutartį nuomotojui kartu su nuomininku apžiūrėti nuomojamą žemės sklypą, įvertinti jo būklę, patikrinti riboženklius ir besiribojančius šalia esančius sklypus, įvertinti jų būklę.

Svarbu aptarti ir sutarties galiojimo terminą, kuris gali būti nustatomas nuomotojo ir nuomininko bendru susitarimu. Šalys gali sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį. Civilinis kodeksas numato galimybes tiek nuomotojui, tiek nuomininkui nutraukti sutartį anksčiau termino.

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas turi atlyginti nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Įstatymo leidėjas taip pat yra numatęs galimybę žemės nuomininkui pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį, pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, jei kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys. Tačiau yra įtvirtintas reikalavimas, kad pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi teisę nuomininkas tik tada, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Taip pat tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turėtų žinoti, kad po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties norės atsisakyti, tai jie turės atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius. Jeigu žemę nuomojosi juridinis asmuo, kuris buvo reorganizuotas, tai pagal sutartį visos juridinio asmens turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.

Pasirašydamas žemės nuomos sutartį, nuomininkas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išsinuomotame žemės sklype jam yra draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti yra išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Sutartyje turėtų būti aptartas nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka. Rekomenduojama įrašyti punktą, numatant, kokios sankcijos bus taikomos nuomininkui, jei jis laiku neatsiskaitys su nuomotoju. Nuomotojas (jei tai fizinis asmuo) turėtų žinoti, kad pajamos, gautos už išnuomotą žemę pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra apmokestinamos 15 proc. tarifu. Pajamas privalu deklaruoti, o mokesčius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Ūkininko ūkio registravimas

Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą.

Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui duomenis, kurių pagrindu formuojamas prašymas įregistruoti ūkį:

1. ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis;
2. ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis;
3. ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis;
4. neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.

Pateikiami šie dokumentai arba jų kopijos:

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopija;
3. žemės sklypo naudojimo pagrindo patvirtinimo sutarties, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopiją, jeigu naudojamas žemės sklypas (ne ūkio adresas) nė vienam ūkio nariui nepriklauso nuosavybės teise, arba šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų įrašyti sutarčių duomenys (kitos sutarties šalies, sutarties dalyko duomenys, sutarties sudarymo ir galiojimo pabaigos datos), patvirtintą ūkininko parašu ir teiginiu, kad jis atsako už pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą.
4. jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:
   • partnerių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;
   • jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija;
   • ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu (jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis).
5. Jeigu būsimas ūkininkas neturi žemės ūkio srities išsilavinimo ir yra jaunesnis nei 50 metų, jis privalo baigti pasiruošimo ūkininkauti kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.

Ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai netaikomi Ūkininkų ūkių registre ūkį registruojantiems asmenims, vyresniems kaip 50 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį.

Vienam iš žemės savininkų panorus tapti ūkininku ir įregistruoti savo ūkį, įtraukiant į ūkio duomenis žemės sklypą, priklausantį dviem ar daugiau asmenų, būsimasis ūkininkas jam priklausančią sklypo dalį galės įtraukti į ūkio duomenis kaip nuosavą žemę (Registro portale pasirinkus langelį „Objektas, registruotas NTR“). Kitas dalis - pagal nuomos (panaudos) sutartį, kuri gali būti įregistruota arba neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Jei žemė priklauso sutuoktiniams, tarp jų gali būti sudaryta sutartis, kad vienas iš jų neprieštarauja, kad kitam sutuoktiniui, registruojančiam ūkininko ūkį, būtų perleista jo (jos) žemės dalis.

Ūkio duomenų atnaujinimas

Taip. Priėmus LR ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir patvirtinus naują Ūkininkų ūkių registro nuostatų redakciją, nuo 2018 m. ūkininkams atsirado prievolė kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti.

Finansinės apskaitos tvarkymas ūkininkams

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą turės tvarkyti finansinę apskaitą kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys. Taigi finansinės apskaitos tvarkymas aktualus visiems ūkininkams ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantiems ekonominę veiklą, t. y. siekiantiems gauti pajamų.

Ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, galės patys pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti finansinę apskaitą. Ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kuriems reikia parengti finansines ataskaitas, kai to reikalauja paramos taisyklės ar paskolas teikiančios kredito įstaigos, ir toliau finansinę apskaitą galės tvarkyti pasirinkę dvejybinio įrašo būdą. Visi kiti ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, turės teisę pildyti Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose, pirkimų ir pardavimų žurnalą, pasirinktinai popieriniu ar elektroniniu formatu.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. keičiasi Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (,,žaliojo žurnalo) pavadinimas. Dabar jis vadinasi Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalu. Be to, dėl duomenų apsaugos reikalavimų sumažėja informacijos, kuri buvo įrašoma pradedant pildyti žurnalą, pirmajame jo lape. Senojo formato žurnalai gali būti naudojami iki 2025 m. sausio 1 d., tuo atveju, jeigu žurnalo pirmasis lapas užpildomas pagal 2022 m. balandžio 25 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-280 patvirtinto Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos aprašo nuostatas (t. y. išbraukiant tam tikrą informaciją ar jos tiesiog nepildant).

Valstybinės žemės nuoma

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo.

Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas nustatytomis sąlygomis.

Valstybinė žemė be aukciono išnuomojama:

1. ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus nustatytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
2. ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą arba siekiančiam jį įgyti.

Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės.

Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems įstatyme, eksploatuoti ar pagal įstatymą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.

Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.

Žemės nuomos mokesčio kompensavimas karantino metu

Iš dalies patalpų nuomos kaštus karantino metu gali susimažinti juridiniai asmenys ir verslas, kurių vykdoma pagrindinė veikla karantino laikotarpiu buvo arba yra uždraustos, kurių pagrindinė veikla nebuvo vykdoma ir kuriems nuomotojas taiko ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

Patalpų nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip 2020 m. Vienas iš reikalavimų teikiant paraišką kompensacijai gauti - nuomos sutarties registravimas VĮ Registrų centras.

Svarbiausi aspektai, kuriuos reikėtų įtraukti į žemės nuomos sutartį

Apibendrinant, sudarant žemės nuomos sutartį, būtina atsižvelgti į daugelį svarbių aspektų, kad būtų užtikrinta abiejų šalių teisių ir interesų apsauga. Žemiau pateikiami svarbiausi aspektai, kuriuos reikėtų įtraukti į žemės nuomos sutartį:

Tinkamai parengta ir įregistruota žemės nuomos sutartis užtikrina abiejų šalių interesų apsaugą ir padeda išvengti galimų nesusipratimų ar ginčų ateityje.

tags: #kaip #registruoti #registru #centre #zemes #ukio