XIX amžius Lietuvoje - tai laikotarpis, kai apranga atspindėjo ne tik asmens socialinę padėtį, bet ir kultūrinius pokyčius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip rengėsi turtingi miestiečiai ir valstiečiai, kokie buvo jų aprangos skirtumai ir bendrumai.
Drabužių dizaineris Egidijus Sidaras „Mados infekcijoje" pristato kolekciją „Žuvys"
Turtingų Miestiečių Apranga
Turtingi miestiečiai galėjo sau leisti įvairiausius iš užsienio atgabentus skanėstus: migdolus, razinas, riešutus, cukrų, cinamoną, gvazdikėlius, muskatų riešutus. Iš minėtų prieskonių sumaišius su ruginiais miltais buvo kepami meduoliai. Jie demonstravo savo statusą per prabangius audinius ir naujausias mados tendencijas.
Šiais metais visi, kas galėjo sau leisti persivalgyti ir pamaloninti skrandį brangiausiais produktais - tą ir darė. XVI - XVIII laikotarpiu valgytojų nestebino višta, apibarstyta cukrumi, ar ungurys, įdarytas saldžiomis figomis. Mat cukrus buvo laikomas prieskoniu, kaip ir, pavyzdžiui, pipirai. Plito įspūdingos cukrinės masės figūros, kurių pilvai buvo prikimšti gero vyno ar prieskonių.
XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo pastatyti pirmieji cukraus fabrikai ir cukrus atpigo. Tuomet atlaidų mugėse pasipylė ilgieji „kermošiniai“ saldainiai, cukraus apyrankės, laikrodukai. Jie gaminti tik iš vandens ir cukraus su šlakeliu acto.
Šokoladas buvo 3-4 kartus brangesnis už kavą, todėl jį vartojo tik didikai, dvasininkai, turtingi miestiečiai. Paplitus kavai ir arbatai išplito ir paprotys išgerti puoduką karšto šokolado ryte, miegamajame, vos prabudus. Karaliaujant Stanislovui Augustui šis gėrimas buvo itin madingas.
Wikimedia Commons (Public Domain) /Džordžo Flegelio natiurmortas „Papūga“
Pagrindiniai aprangos elementai:
- Audiniai: Šilkas, aksomas, vilna.
- Spalvos: Ryškios ir sodrios, dažnai dekoruotos siuvinėjimais.
- Stilius: Sekė Vakarų Europos mados tendencijomis, korsetai, pūsti sijonai, frakai.
- Papuošalai: Brangūs papuošalai, laikrodžiai, skėčiai.
Valstiečių Apranga
Valstiečių apranga buvo daug paprastesnė ir praktiškesnė. Jie dėvėjo natūralius, rankų darbo audinius, kurie buvo pritaikyti kasdieniam darbui laukuose.
Valstiečiai cukrų pradėjo vartoti tik po Pirmojo pasaulinio karo ir tik per didžiąsias šventes. Meduoliai - pirmasis ir bene vienintelis viduramžių saldėsis Kulinarijos istorikas Rimvydas Laužikas sako, kad pats pirmasis visų laikų ir visų tautų saldumynas yra medus.
Lietuviški tautiniai kostiumai
Pagrindiniai aprangos elementai:
- Audiniai: Linas, vilna, namų darbo drobė.
- Spalvos: Natūralios, pilkos, rudos, kartais dekoruotos austais raštais.
- Stilius: Laisvi, patogūs drabužiai, ilgi sijonai, marškiniai, sermėgos.
- Avalynė: Vyžos, naginės.
Skirtumai ir Panašumai
Pagrindinis skirtumas tarp turtingų miestiečių ir valstiečių aprangos buvo medžiagų kokybė ir stilius. Miestiečiai sekė mados tendencijomis ir galėjo sau leisti prabangius audinius, o valstiečių apranga buvo funkcionali ir praktiška.
Tačiau abiejų socialinių grupių aprangoje buvo ir panašumų. Tiek miestiečiai, tiek valstiečiai dėvėjo drabužius, kurie atspindėjo jų kultūrinę tapatybę. Tautiniai motyvai ir tradiciniai elementai buvo svarbūs abiem grupėms, nors ir skirtingais būdais.
Aprangos Įtaka
Apranga XIX amžiuje turėjo didelę įtaką žmogaus socialinei padėčiai ir identitetui. Drabužiai parodė, kuriai socialinei grupei asmuo priklauso, ir atspindėjo jo ekonominę padėtį. Be to, apranga buvo svarbi kultūrinės tapatybės išraiška, ypač valstiečiams, kurie per tradicinius drabužius saugojo savo paveldą.
Aprangos Elementų Palyginimas
| Aprangos Elementas | Turtingi Miestiečiai | Valstiečiai |
|---|---|---|
| Audiniai | Šilkas, aksomas, vilna | Linas, vilna, namų darbo drobė |
| Spalvos | Ryškios ir sodrios | Natūralios, pilkos, rudos |
| Stilius | Europietiškos mados | Praktiški, tradiciniai |
| Papuošalai | Brangūs papuošalai | Minimalūs |