Namo baigtumo skaičiavimo metodika Lietuvoje

Pažįstamos situacijos? Tokių ir panašių klausimų sulaukiame nuolat, ypač iš klientų, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių reikia nusimatyti namo baigtumo lygį.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatomas namo baigtumo lygis, kokie faktoriai jam įtakos turi ir kokie svarbūs aspektai perkant nebaigtą statyti būstą.

Nekilnojamojo turto vertinimas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant parduoti turtą, norint jį padovanoti ar įkeisti. Tai gali būti buto vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimas yra ypač svarbus parduodant ar perleidžiant bei įkeičiant turtą. Buto vertinimas dažnai yra reikalingas norint jį įkeisti.

NT kainos nustatymui įtakos turi daugybė veiksnių, tad sudėtinga tiksliai įvardinti, kas lemia vertę - tai priklauso nuo individualaus objekto. Vis dėlto verta paminėti kelis itin svarbius aspektus.

Bene daugiausiai įtakos vertei turi namo vieta. Taip pat labai svarbi yra vertinamo turto būklė. Jei kalbame apie namą ar butą, vertinamas įrengimas, apdaila, atlikti / neatlikti remonto darbai. Vertinant žemės sklypą, atsižvelgiama į jo priežiūrą, apdirbimą ir užstatymo galimybes. Bendruoju atveju svarbu, kiek investicijų reikalauja nekilnojamasis turtas.

Turto vertintojai, turėdami teisingus duomenis, kokybiškai nustato pastato būklę. Taip pat atsižvelgiama į plotą, pastato būklę, šildymo sistemos įrengimų galimybes ir į sklypą.

NT Vertinimo Etapai

NT vertinimas atliekamas keliais etapais.

1. Visų pirma, sudaroma sutartis su klientu, apibrėžiami vertinimo tikslai, objektas ir apimtis. Kai kuriais atvejais galimas nekilnojamo turto vertinimas pagal unikalų numerį ar nekilnojamojo turto vertinimas internetu.
2. Antrasis etapas - turto apžiūra, kurioje dalyvauja atestuotas vertintojas ar jo asistentas bei klientas.
3. Nekilnojamojo turto vertė yra skaičiuojama taikant lyginamąjį, pajamų ir išlaidų metodus ar jų derinį.

Taikant šią metodiką, surenkama informacija apie panašių ar alternatyvių sandorių kainas rinkoje ir palyginami skirtingi atvejai. Tuo tarpu komercinės paskirties NT vertinimui dažniau naudojamas pajamų metodas, kai nustatomas objekto pajamingumas ar jo potencialas.

Savo veikloje nekilnojamojo turto vertintojai vadovaujasi objektyvumo, palyginamumo, tikslumo, nešališkumo, skaidrumo principais. Nekilnojamojo turto vertę apskaičiuojame, remdamiesi lyginamuoju metodu. Metodiškai renkame įvairią informaciją apie analogiškų ir panašių turto sandorių kainas, žvelgiame į 36 mėnesių laikotarpį ir lyginame bent jau tris sandorių atvejus. Komercinio turto vertinimą atliekame remdamiesi pajamų metodu.

Nepriklausomi turto vertintojai savo veikloje remiasi įvairiais dokumentais, kurie suteikia patikimų duomenų apie vertinamą objektą. Turto vertintojas reikalingų dokumentų sąrašą patikslina vertinimo eigoje ir informuoja apie tai klientą.

Daugelis svarsto, ar NT vertinimas yra „brangus malonumas“, tad skubame atsakyti. Iš tikrųjų nekilnojamojo turto vertinimas kaina gali pasirodyti nepigi paslauga, tačiau jo nauda - gerokai didesnė. Mūsų įmonėje taikoma skaidri kainodara, tad nekilnojamojo turto vertinimo kaina visada bus adekvati ir priklausys išskirtinai nuo atliktų darbų sudėtingumo, apimties ir termino.

NT vertinimui reikalingiausi dokumentai įprastai yra turto kadastrinių matavimų byla ir Registrų centro išrašai. Juos galime gauti tik su turto savininkų raštuku sutikimu.

Turto Baigtumas

Perkant nebaigtą statyti namą ar butą, dažnai nurodomas baigtumo procentas. Paprastai tai yra 80-85 proc. Tačiau ką iš tiesų reiškia šie skaičiai ir kokie darbai turi būti atlikti, kad būstas atitiktų nurodytą baigtumo lygį?

Būsto statybų baigtumo lygis nurodomas procentine išraiška, kuris dažnai potencialiems pirkėjams gali sukelti neaiškumų. Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas.

Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu.

Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą. Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo.

Pagal galiojančius teisės aktus, pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą.

Pagal įprastą praktiką, 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas.

Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės).

Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vystomo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, daugiabučio namo, 80 proc. baigtumas savaime nenurodo, jog ir konkretaus buto šiame pastate baigtumas yra būtent 80 proc. Pastato baigtumas gali skirtis nuo būsto baigtumo.

Rizikos perkantiems nebaigtą būstą

Perkant nebaigtą būstą, svarbu įvertinti galimas rizikas:

• Finansinės rizikos: Jei vystytojas bankrutuoja, pirkėjai gali prarasti sumokėtą avansą ir investicijas į būsto įrengimą.
• Teisinės rizikos: Notarinės sutarties pasirašymas ir nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui bus galimas tik po to, kai vystytojas pasieks 100 proc. pastato baigtumą.
• Kokybės rizikos: Matininko ir turto vertintojo pateikti baigtumo procentai gali skirtis, todėl svarbu pasisamdyti nepriklausomą turto vertintoją.

Turto faktinio baigtumo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos suteikiamo kredito sumos dydžiui. Tačiau įsigyjant nepilno baigtumo būstą ir norint dalį suteikto kredito panaudoti būsto įrengimui (apdailos darbams), bankų finansuojama ir išmokama ne visa apdailos darbų sąmatoje nurodyta kaina, taip pat ne daugiau kaip 85 proc. apdailos darbų bei medžiagų kainos.

Kai būsto baigtumas yra mažesnis nei 80 proc., bankai dažnu atveju taiko kitokias skolinimo sąlygas, t. y. laiko, kad finansuoja turto statybą, o ne turto su daline apdaila įsigijimą, todėl atitinkamai ir finansavimo sąlygos būna griežtesnės.

Filejevų šeima, pirkdama kotedžą Vilniuje, susidūrė su situacija, kai Registrų centre nurodytas 80 proc. būsto baigtumas neatitiko realios situacijos. Bankas išdavė paskolą remdamasis Registrų centro duomenimis, tačiau vėliau, kreipiantis dėl paskolos būstui įsirengti, vertintojai nustatė tik 60 proc. baigtumą. Ši istorija parodo, kaip svarbu atlikti nepriklausomą turto vertinimą prieš perkant nebaigtą būstą.

Esminis skirtumas tas, kad turto vertintojas komentuoja ne objekto baigtumą, o užbaigimą. Realiai tai tas pats, bet skaičiavimas tikslesnis. Pavyzdžiui, matininko skaičiavimu pastatytos sienos sudaro 7-8 proc. baigtumo. O vertintojas atsižvelgia į tai, kad dvi sienos stovi, kitos dvi - ar nepastatytos, todėl procentinė dalis yra ne 7 proc., o 3,5 procento. Jei bus išlietos grindys, matininko vertinimu, grindys jau yra. Tuo metu NT vertintojas atsižvelgs į tai, kad tam, jog grindys būtų visiškai baigtos, joms dar reikės investicijų. Dėl tokių skirtumų matininko ir turto vertintojo pateikti procentai skiriasi.

Todėl, kai žmogus perka būstą, bankas vertina tą, ką parduoda vystytojas - esą NT objekto baigtumas 80 procentų. Bet vėliau bankas, atskaitos tašku paėmus buvusį baigtumą, jau vertina, kiek klientas įdėjo į apdailą. Mat faktinis, o ne matininko nustatytas teorinis baigtumas prieš tai buvo ne 80, o 60 procentų.

Todėl siūloma netaupyti ir prieš sudarant sutartį, pasisamdyti turto vertintoją. Tąsyk būtų užfiksuota, kokios būklės namus perkate, o bankui galėtumėte įrodyti, kad investavote lėšų būsto būklei pagerinti - vertinimas akivaizdžiai atvaizduotų pokytį.

Statybos darbų skaičiuoklė

Skaičiuoklėje pateikiamas rezultatas yra orientacinio pobūdžio. Skaičiavimams naudojami tipinio vienbučio namo, kuris pastatytas iš dažniausiai Lietuvoje naudojamų medžiagų duomenys.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioję LR Statybos įstatymo pakeitimai

Nekilnojamojo turto (NT) rinka nuolat kinta, o nauji įstatymai ir reglamentai daro įtaką tiek vystytojams, tiek pirkėjams. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Statybos įstatymo pakeitimas, kuris nustato, kad gyvenamosios paskirties patalpas (butus) bus galima parduoti tik visiškai baigtuose objektuose, t. y. statinys turės būti priduotas ir registruotas 100 proc.

Šie pakeitimai siekia apsaugoti nekilnojamojo turto pirkėjų investicijas ir užtikrinti, kad pirkėjai galėtų įsigyti būstą, kuris yra visiškai paruoštas gyventi. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai pirkėjai įsigydavo būstą, kurio baigtumas buvo 85 procentai ar daugiau, tačiau vėliau susidurdavo su problemomis dėl neužbaigtų statybos darbų ar nesutvarkytų inžinerinių sistemų.

Kas yra 100 procentų baigtumas?

Pagal galiojančius teisės aktus, pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą.

Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą.

Advokato padėjėjas V. Poplovuchinas paaiškina, kad 100 proc. statinio baigtumas reiškia, kad statinys yra visiškai pastatytas, su visomis savo konstrukcijomis, įrengtomis visomis inžinerinėmis sistemomis pagal statinio projektą. Tai apima:

• Durys butuose (jei numatyta projekte)
• Grindų ir sienų apdaila (pagal projektą)
• Pertvaros
• Rozetės
• Kriauklė
• Klozetas san. mazge
• Visi įvadai, prievadai ir kanalizacijos vamzdžiai
• Apšvietimas (bent jau lemputė)
• Šviesos jungikliai

Pasak A.Šešplaukio, butas 100 proc. baigtu laikomas tuomet, kai jis yra visiškai įrengtas ir parengtas gyventi - trūksta tik baldų ir buitinės technikos, kuriuos su savimi atsiveža įsikraustantis naujakurys.

„Taigi, jau turi būti nudažytos ar išklijuotos sienos ir lubos, sudėtos grindys, sumontuoti langai bei įrengtas vonios kambarys - sudėtos plytelės, išvedžiota santechnika, pajungtas praustuvas, klozetas bei vonia arba dušo kabina bei įstatytos durys“, - teigia jis.

Turto vertinimas

Turto vertinimas yra svarbus etapas perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą. Vertintojas, rengdamas ataskaitą, vadovaujasi tuo, kokius darbus mato atliktus bute, bei objektyviais vertinimo ir vertės apskaičiavimo metodais.

Vertinant būstą, vertintojai remiasi savo patirtimi bei aprašytais vertinimo metodais, kuriuose nurodyta, kokią baigtumo dalį skirtingo tipo objektuose sudaro įvairūs atlikti darbai (sienų, grindų baigtumas ir t.t.). Svarbu atkreipti dėmesį į:

• Darbų eiliškumą: Negalima imtis vienų darbų, neatlikus kitų.
• Apdailos medžiagas: Kuo medžiagos kokybiškesnės ir ilgaamžiškesnės, tuo daugiau vertės butui suteikia.
• Vietą: Turto vertė priklauso ne tik nuo įrengimo, bet ir nuo vietos, atstumų iki parduotuvių, viešojo transporto stotelių bei mokymų įstaigų.

Tačiau turto vertintojai gali vertinti tik tuos darbus, kurie jau yra atlikti - sudėtos grindys, nudažytos sienos, išvedžiota elektra ir t. t. Nesudėtos medžiagos nėra vertinamos, nes jos yra kilnojamas turtas.

Buto pirkimo žingsniai

Perkant būstą, svarbu kruopščiai planuoti savo veiksmus ir žinoti dabartinę buto pirkimo eigą. Pagrindiniai buto pirkimo žingsniai:

1. Išsiaiškinkite, kodėl nepatinka dabartinis būstas.
2. Nustatykite svarbiausius reikalavimus naujam būstui: vieta, plotas, įrengimo lygis, statybos metai, kambarių skaičius, aplinka, susisiekimas ir komunikacijos, kaina ir išlaikymo išlaidos.
3. Apsvarstykite papildomas savybes, kurios pageidautinos, bet nėra būtinos.
4. Pasitarkite su NT brokeriu.
5. Nustatykite, kiek galite skirti būsto įsigijimui.
6. Nuspręskite, kiek laiko ieškosite.
7. Ar norite statyti patys?
8. Jei prieš perkant naują būstą, esamojo parduoti nebūtina, puiku - pirkimas bus daug paprastesnis.
9. Įvertinkite kainas. Pagrindiniuose portaluose nemažos dalies objektų kaina neatitinka realybės. Profesionalus NT brokeris jums padės nustatyti realią kainą.
10. Patikrinkite, ar būstas atitinka pagrindinius reikalavimus. Ar patinka objektas pagal aprašymą ir nuotraukas? Ar aprašymas atitinka realybę?
11. Patikrinkite, ar tvarkingi dokumentai ir nėra apribojimų: areštai, įkeitimai, hipoteka, banko leidimas parduoti, nuosavybės teisė, nesumokėti mokesčiai bendrijai, nebaigtas pirkimo sandoris, neįteisinta statyba, neatlikti kadastriniai matavimai, nesutvarkytos komunikacijos, detalaus ir bendrojo plano įtaka, kitos kli...

Šiandien statant naują namą būtina užtikrinti, kad jis atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus.

Mažai energijos naudojančiais pastatais vadinami net keturių tipų statiniai: pasyvieji namai, A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatai. Lietuvoje nedidelėmis energijos sąnaudomis pasižymintys pastatai vadinami „energiškai efektyviais pastatais“ ir yra skirstomi į tris klases: A, A+ ir A++.

Šiuo metu visi naujai statomi namai privalo būti A, nuo 2018 m. - A+, o nuo 2021-ųjų - A++ energinio naudingumo klasės.

Pasyvusis namas oficialiai toks tampa tik tuomet, kai gauna „Passivhaus“ sertifikatą. Pats sertifikavimo procesas vyksta Vokietijoje, Pasyviųjų namų institute, kuriam būtina pateikti išsamią su namo projektavimu ir statyba susijusią informaciją.

Visas statybos procesas turi būti fiksuojamas: fotografuojamas kiekvienas darbų etapas, renkami su statybinėmis medžiagomis ir įranga susiję dokumentai (atitikties deklaracijos, techniniai pasai ir kt.). Sertifikuojantis specialistas vertina visus statybos etapus: kokios medžiagos ir kaip naudotos, kokia įranga sumontuota.

Lietuvoje pasyviuosius namus galinčių projektuoti architektų yra vos keli. Taip yra todėl, kad jie turi gauti specialų Pasyviųjų namų instituto patvirtintą atestatą. Namą projektavęs architektas padeda namo savininkams įgyti ir „Passivhaus“ sertifikatą - tarpininkauja ruošiant ir į Vokietiją siunčiant reikiamus dokumentus.

A+ ir A++ klasių projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Tokių pastatų projektavimas ir reikiami projektiniai skaičiavimai (įrodantys projekto atitiktį konkrečiai energinio naudingumo klasei) atliekami lietuviška programa „NRGpro“.

Projektuotojas ir sertifikavimo ekspertas (vertinantis namą pabaigus statybą) negali būti tas pats žmogus. Pasyvusis namas, kaip minėta, sertifikuojamas Vokietijoje, Pasyviųjų namų institute, o A+ ir A++ klasių namai - Lietuvoje, Statybos produktų sertifikavimo centre (SPSC).

Lietuvoje oficialiai pripažįstami tik SPSC išduodami pastatų energinio naudingumo sertifikatai. Pasyviųjų namų instituto skaičiavimo ir vertinimo metodikos neatitinka naudojamos SPSC, todėl „Passivhaus“ sertifikatą turintis namas ne visada atitiks A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, o A+ energinio naudingumo klasės namai ne visada atitiks pasyviųjų namų reikalavimus. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp A+, A++ klasių ir pasyviųjų namų.

Lietuviškam sertifikatui gauti vertinamas jau pastatytas (100 proc. baigtumo) namas, turintis kadastrinę bylą, jame turi būti atliktas sandarumo testas. Vertinimas atliekamas NRG3 programa. Lietuvoje oficialiai pripažįstami tik SPSC išduoti energinio naudingumo sertifikatai. Tad „Passivhaus“ sertifikatas gali būti tik papildomas - namą projektuoti ir visą dokumentaciją suruošti reikia taip, kad jis atitiktų tiek Lietuvos, tiek Vokietijos standartus.

Ne paslaptis, kad A+, A++ klasių ar pasyviojo namo statyba kainuoja nuo 10 iki 25 proc. Pati namo statyba, lyginant pasyvųjį namą ir mažai energijos naudojančių A+ ir A++ klasių namus, kainuoja labai panašiai.

A+ ar A++ energinio naudingumo klasės namo projektavimas beveik nesiskiria nuo šiuo metu projektuojamų A energinės klasės namų projektavimo. Papildomai 200-300 eurų kainuoja energinis projektavimas ir labai panašią sumą (200-300 eurų) - sertifikavimas. Pasyviojo namo „popierinė“ dalis (projektavimas ir sertifikavimas) yra gerokai brangesnė.

Gautas sertifikatas yra svarbus dokumentas, tačiau tikrąją aukšto energinio naudingumo namo naudą žmonės pajus jame gyvendami.

Sertifikuojant pastatą pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, atsižvelgiama į savituosius nuostolius - energiją, kurios netenkama per atitvaras: langus, duris, grindis, stogą, sienas. Net ir įsirengus labai efektyvią šildymo sistemą, jos pagamintos energijos neleidžiama švaistyti veltui.

Pasyviesiems namams nėra ribojamas energijos šaltinio pasirinkimas - jie gali naudoti neekologišką elektrą, dujas, biokurą (medieną, medžio granules ir kt.), atsinaujinančiąją saulės, vėjo, grunto ar vandens energiją (su šilumos siurblių ar saulės arba vėjo jėgainių pagalba). Taigi „Passivhaus“ sertifikatas užtikrina ir nedideles namo energijos sąnaudas.

Šis parametras yra savotiškas atskaitos taškas - jis privalo būti išlaikytas, nepaisant, iš kokių medžiagų, kokiu būdu ir kurioje pasaulio šalyje statomas namas. Palyginti su įprasto namo suvartojama energija, pasyviojo namo sąnaudos yra 80-85 proc.

Aukščiausių energinio naudingumo A+ ir A++ klasių pastatai nuo žemesnių klasių statinių labiausiai skiriasi energijos sąnaudomis. Šiems namams, skirtingai nei pasyviesiems, nėra taikomas konkretus maksimalias metines energijos sąnaudas apibrėžiantis skaičius.

Kadangi mažesniame name yra sunkiau užtikrinti mažą energijos suvartojimą (skaičiuojant sąnaudas 1 kv. metrui), šilumos sąnaudoms skaičiuoti naudojamos sudėtingos formulės. Jos sudarytos taip, kad būtų suvienodintos skirtingo dydžio namų projektavimo sąlygos: kuo didesnio ploto namas, tuo mažiau energijos leidžiama suvartoti 1 kv.

A+, A++ energinio naudingumo klasių namai, taip pat kaip ir pasyvieji, gali naudoti bet kuriuos energijos šaltinius. Tokiame name karštam vandeniui ruošti naudojama ne mažiau kaip 30 proc., o šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui - net 70 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos.

Beje, suteikiant lietuvišką energinio naudingumo sertifikatą, vertinami ir savitieji nuostoliai, kitaip tariant, energija, kurios netenkama per atitvaras. Šis vertinimas nurodo ribą, kiek daugiausia šilumos galima prarasti per langus, sienas, lubas ar grindis.

Klausimas: Kaip skaičiuojamas sodo namelio bendras plotas? Ar į kvadratūrą įskaičiuojamas tik patalpų plotas, ar ir visas plotas aprėmintas lauko sienomis?

Bendras sodo namelio plotas skaičiuojamas pagal vidinių patalpų plotus, ne išorės.

Supaprastinto namo projekto iki 80 kv.m. skaičiuojasi antžeminis plotas be rūsio patalpos. Ploto skaičiavimo metodiką nusako STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.

Pagalbinius statinius (sandėliukus ir pan.) galima forminti kaip ūkio statinius, prijungtus prie pagrindinio. Tokiu atveju bendras plotas neįsiskaičiuotų į pagrindinio pastato bendrąjį plotą.

Jūs turbūt norit paklausti apie sodo namelį iki 80 m2 dydžio, kuriam nereikia derinti projekto, t.y. I katategorijos nesudėtingas statinys. Jei taip, tai skaičiuojamas yra visų patalpų vidaus plotas ir jei jis yra iki 80 m2, tai jį galima statyti be derinimų. Žinoma statant reikia išlaikyti visus priešgaisrinius atstumus ir atstumus nuo sklypo ribos. Jei tie normatyvai nebus išlaikyti negalėsite užregistruoti savo statinio. Todėl patartina vis vien kreiptis į architektą, kuris jums suprojektuotų sodo namelį ir padarytų jo pririšimą prie sklypo.

tags: #kaip #skaiciuojamas #namo #baigtumas