Kaip įrengti alpinariumą savo sklype: žingsnis po žingsnio vadovas

Į kiemus atkeliavęs pavasaris įkvepia imtis aplinkos tvarkymo darbų. Jei jau kuris sezonas pasvajojate apie alpinariumą, tačiau vis atidėliojate jo įrengimą, derėtų žinoti, kad pavasaris yra bene palankiausias metas tokiems darbams, mat prasideda augalų vegetacinis laikotarpis, o mažesni temperatūrų svyravimai užtikrina lengvesnį augalų įsitvirtinimą dirvožemyje.

Alpinariumas yra apibrėžiamas kaip Alpių kalnų peizažo bei augmenijos imitacija, vieta, kur auga alpiniai augalai. Alpinariumai dekoratyvinėje sodininkystėje atsirado kaip spalvingo Alpių kraštovaizdžio su akmenimis ir augalais pamėgdžiojimas. Iš pradžių jie buvo įrengiami parkuose, botanikos soduose, vėliau paplito privačiose sodybose. Lietuvoje pirmasis alpinariumas buvo įrengtas 1936 m.

Šiame straipsnyje pasidalinsime aktualiomis žiniomis apie alpinariumų įrengimą. Jei svajojate apie unikalų ir gamtos grožiu alsuojantį kampelį savo sklype, esate tinkamoje vietoje. Mūsų ilgametė patirtis apželdinimo srityje ir didžiulė patirtis alpinariumų įrengime leidžia mums kurti ne tik grožį, bet ir funkcionalumą. Kiekvienas projektas mums - tai galimybė atskleisti gamtos meną ir sukurti ilgaamžę vertę Jūsų namams.

Alpinariumo vieta ir planavimas

Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis kuriant bet kokį kraštovaizdžio dizaino elementą, ypač alpinariumą, yra tinkamos vietos pasirinkimas. Nuo to priklausys augalų gyvybingumas ir bendras kompozicijos patrauklumas. Alpinariumas - reakreacinis ir estetinis objektas, galintis tapti ir pagrindiniu sklypo akcentu, tad natūralu, kad jo nereikėtų įrengti ten, kur tiesiog „atliko“ vietos, ar jo sąskaita mėginti gelbėti tuščią ir neišvaizdų sklypo kampą.

Jį geriausia įrengti saulėtesnėje sklypo vietoje ir pasirūpinti patogiu priėjimu - juk jums ar jūsų svečiams norėsis juo pasigrožėti iš arčiau. Idealu, jei kieme yra natūralus šlaitas, tinkamiausias nuolydis jam - 10 laipsnių.Jeigu kieme yra natūralus akmenynas ar kalvelė, prisiderinkite prie esamos aplinkos ir kūrybingai ją išnaudokite. Jeigu sklype tokio nėra, kalno šlaitą imituojantį reljefą galima sukurti pripylus žemių ir žvyro, išdėliojus akmenis.

Jei teritorija aplink sodybą lygi, nusivilti taip pat nereiktų - norimo dydžio kalvelę galima supilti dirbtiniu būdu. Tinkama vieta alpinariumui:

• Saulės apšvietimas: Dauguma alpininių augalų mėgsta saulę. Alpinariumas turėtų būti įrengtas saulėtoje vietoje, kurioje augalai galėtų gauti pakankamai šviesos, kad gerai augtų ir žydėtų.
• Vandens nutekėjimas (drenažas): Kalnų augalai natūralioje aplinkoje auga purioje, greitai džiūstančioje dirvoje. Todėl labai svarbu pasirinkti vietą, kurioje yra puikus natūralus vandens nutekėjimas. Jei dirvožemis linkęs užmirkyti, būtina įrengti papildomą drenažo sistemą, kad augalai nepersisotintų vandens ir jų šaknys nepradėtų pūti.
• Reljefas: Jei Jūsų sklypas turi natūralių šlaitų ar kalvų, tai yra idealus pagrindas alpinariumui.

Prieš pradėdami darbus, nusibraižykite planą - tai ne tik padės išvengti didelių improvizacijų ir su tuo susijusių problemų, tačiau ir paspartins įrengimo darbus.

Dirvožemio paruošimas

Po to, kai vieta parinkta ir suderinta su mūsų kraštovaizdžio dizaineriais, prasideda alpinariumo pagrindo paruošimas. Pirmiausia, reikia pašalinti velėną ir piktžoles. Jei žemė sunki, primaišykite į ją rupaus smėlio, komposto ar durpių. Alpinariumo dirva turėtų būti lengva ir pralaidi. Jeigu alpinariumo dirva bus nepralaidi, tarp akmenų rinksis vanduo.

Po derlingos žemės sluoksniu esantis žvyras ar smulkūs akmenukai skirti drenažui. Nereikalingas vanduo turi susigerti arba ištekėti pro juos lauk. Alpinariumo nereikia labai gausiai tręšti. Drenažui įprastai pakanka daugmaž 15 cm sluoksnio skaldos, ant kurios pilamas dirvožemis.

Drenažo sluoksnis: Duobės dugnas padengiamas storu žvyro, skaldos ar stambios frakcijos smėlio sluoksniu. Dirvožemio mišinys: Ant drenažo sluoksnio klojama speciali alpininiams augalams pritaikyta dirvožemio mišinio sluoksnis.

Akmenų parinkimas ir komponavimas

Alpinariume akmenys užima lygiavertę vietą kartu su augalais, tad skirkite dėmesio jų pasirinkimui. Nors akmuo, atrodytų, yra dažnai laukuose randamas objektas, be to, niekam lyg ir nereikalingas, apėję teritoriją galite apskritai nerasti nei vieno tinkamo akmens. Nebijokite augalų įvairovės, tačiau atsižvelkite į individualius augalų poreikius. Alpinariumas atrodo gyvesnis ir įvairesnis, jei skirtingose jo dalyse auga skirtingi augalai, taip pat nereikėtų bijoti skirtingų augalų spalvų derinimo.

Akmenys, kurie parenkami pagal alpinariumo aplinką ir būsimus jo augalus, neturėtų dominuoti ir užgožti gėlių arba krūmų. Vis dėlto akmenys neturėtų ir nublankti ar pasislėpti po augalų žiedais arba lapais. Be to, geriausia rinktis vienos rūšies granitus ar dolomitus, tinkamiausi - natūralūs rieduliai.

Akmenų kiekis priklauso nuo alpinariumo dydžio - 5 kvadratinių metrų dydžio alpinariumui gali prireikti nuo 1 iki 2 tonų akmenų. Įrengus vietą ir turint reikiamus akmenis, laikas vienai sunkiausių ir neapibrėžčiausių užduočių - alpinariumo akmenų komponavimui. Akmenis reikia išdėstyti kuo natūraliau, sudarant natūralumo, organiškumo įspūdį. Pirmiausia dėliokite stambius akmenis, mažesnieji akmenys dėliojami vėliau. Jei planuojate auginti stambesnius augalus, žemaūgius krūmus, ar spygliuočius, palikite jiems daugiau vietos tarp akmenų.

Siekiant stabilumo, akmenis rekomenduojama įkasti į žemę - idealiuoju atveju trečdalis akmens turėtų būti po žeme. Akmenis galima įkasti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Akmenų išdėstymas priklauso nuo alpinariumo kūrėjo norų ir fantazijos, o kartu ir nuo pasirinktų akmenų spalvos, dydžio, formos ir, žinoma, kiekio. Vis tik patartina didžiausius akmenis išdėstyti alpinariumo apačioje.

Prisiminkite, kad stambūs akmenys turi būti prispausti tinkamai, nejudėti ant jų užlipus, po jais neturi likti oro tarpų. L. K. Kazlauskienė pataria dėlioti akmenis šlaite nuo apačios. „Aš pati stengiuosi nerikiuoti vienodo dydžio akmenų į vieną eilę lyg karolių. Jie turi gulėti grupėmis, nors 1/3 įsmigę į žemę - lyg čia gulėję daug metų, ant jų turėtų būti saugu atsistoti, patogu atsisėsti.

Augalų parinkimas ir sodinimas

Teisingas augalų parinkimas yra gyvybiškai svarbus alpinariumo sėkmei ir ilgaamžiškumui. Pasirinkite vienos rūšies akmenis: dideli skaldyti akmenys turi būti kartu skaldyto akmens žvyru. Akmenys turėtų būti vienos kilmės. Jeigu naudojate granitinius, tai nemaišykite su vietiniais rieduliais, ir pan. Spalvos gali būti panašios arba gali skirtis, tačiau akmenų kilmė turi būti ta pati.

Prieš sodinant augalus, tinkamai sudėliojus akmenis į tarpus reikėtų paberti žemės mišinio, kadangi įprastas dirvožemis alpinariumuose auginamiems augalams nelabai tinka. Alpinariumo gruntas turėtų būti pakankamai laidus drėgmei, bet pakankamai trąšus. Labai svarbu nepadauginti derlingos žemės, nes alpinariumas nėra gėlynas ar daržas, o kalnų imitacija, kur augalai...

Alpinariumas - tai žemės sklypas, kuriame auginami vadinamieji kalnų augalai. Tai nėra šiaip paprastas akmenų ir augalų derinys, o mažame plote atkurtas savitas kalnų peizažas su tik jam vienam būdinga augalija. Alpinariumams puikiai tinka šiek tiek atokesnė, izoliuota vieta. Ypatingai tinka vakarų ir pietvakarių šlaitai, taip pat šlaitai, esantys prie atramos sienų.

Alpinariumams geriausiai tinka šie augalai: kalninės pušys, dvižiedžiai palėpščiai, gulstieji kauleniai, kazokiniai kadagiai, alpiniai vaistučiai, šliaužiančios vaisginos, velėninės uolasėklės, aitrieji šilokai, baltosios snieguolės, Julijos raktažolės, šilinės perkūnropės, raguotosios našlaitės, alpinės liūtpėdės, pavasariniai krokai, karatiniai katilėliai, Bilberštaino glažutės, septynšakiai gencijonai, ylalapiai flioksai, melsvieji eraičinai, paprastieji čiobreliai, paprastosios aubriecijos, šiurpinės ašuotės, alpiniai astrai bei alpinės aguonos.

Dirvą reikia gerai parengti, perkasti net kelis kartus, išrinkti visų piktžolių, ypatingai varpučio, šaknis, gerai patręšti. Tęšimui naudokite superfosfatą, kalio druską, nedaug komposto arba perpuvusio mėšlo. Į dirvą papildomai reikia įmaišyti smulkaus žvyro arba smėlio.

Akmenys, kurie parenkami pagal alpinariumo aplinką ir būsimus jo augalus, neturėtų dominuoti ir užgožti gėlių arba krūmų. Vis dėlto akmenys neturėtų ir nublankti ar pasislėpti po augalų žiedais arba lapais. Be to, geriausia rinktis vienos rūšies granitus ar dolomitus, tinkamiausi - natūralūs rieduliai. Nepatartina tarp akmenų pridėlioti stiklo gabalų, kaip dažnai daroma, taip pat plytų, betono nuolaužų, dar venkite taisyklingai skaldytų dalykų bei įvairiaspalvių akmenų.

Didesniuose alpinariumuose akmenys gali būti panaudojami ir praėjimuose. Tokie takai daromi tik iš plokščių akmenų. Jei šlaitas statesnis, galima įrengti laiptuotą akmeninį takelį: šlaito apačioje dedami didesni, viršuje - mažesni akmenys.

Alpinariumai gali būti grynai kolekciniai arba kaip apželdinimo elementas. Galite sodinti į alpinariumus ir vietinius augalus. Patartina pasodinti ir kai kurių dekoratyvinių žemaūgių krūmų. Tinka spygliuočiai kadagiai, puskiparisiai, kukmedžiai, kalninės pušys, eglės, lapuočiai kauleniai, lanksvos, atvaisos, palėpščiai, rododendrai, migdolai, raugerškiai. Alpinariumą pagyvina dekoratyvinės žolės. Vertėtų sodinti melsvuosius eraičinus, šiurpines ašuotes, kiškio ašarėles.

Alpinariumui puikiai tinka svogūninės gėlės. Jau ankstyvą pavasarį gali žydėti krokai, snieguolės, sibirinės scylės, vėliau - Kaufmano tulpės, česnakai, žydrės, paprastosios margutės. Rudenį iš naujo sužydi rudeniniai krokai, rudeniniai vėlyviai.

Dauguma alpinių augalų gerai žiemoja nepridengti, tačiau esama ir tokių, kuriuos reikėtų pridengti egliškėmis, - tai stambiažiedės inkarvilėjos, eramurai, raudonžiedės žiognagės, dantytosios raktažolės. Beje, alpinariumams puikiai tiks ir nedideli upokšniai, baseinėliai, įkomponuota lietaus sodų dalis, krintantis vanduo ar bet koks vandens telkinukas.

Alpinariumas yra natūralios vietovės imitacija, todėl ir vaizdas turi būti kuo natūralesnis. Jei galite sau leisti kurti kolekcinį alpinariumą su kalnų augalais - puiku. Toks ir turėtų būti tikras alpinariumas, ne veltui jo pavadinimas kilęs nuo Alpių kalnų vardo.

Pagrindiniai Alpinariumams Tinkantys Augalai

Pasirinkite vienos rūšies akmenis: dideli skaldyti akmenys turi būti kartu skaldyto akmens žvyru. Akmenys turėtų būti vienos kilmės. Jeigu naudojate granitinius, tai nemaišykite su vietiniais rieduliais, ir pan. Spalvos gali būti panašios arba gali skirtis, tačiau akmenų kilmė turi būti ta pati. Akmenų dermė bus harmoninga, bendras vaizdas natūralesnis, neišsišokantis.

Dekoratyviniai akmenys parenkami vienos kilmės, bet skirtingų dydžių. Išnaudokite plyšius tarp akmenų. Vienos kilmės akmenys - visai nereiškia, kad vieno dydžio. Jei akmenis perkate, rinkitės mažiausiai keturių dydžių (frakcijos) akmenis, maišykite juos skirtingomis proporcijomis. Gamtoje retai kada rasime vienodo dydžio akmenukų, tad ir alpinariume keistai atrodo grandine sutupdyti vienodi akmenys.

Formuodami kalnelį su akmenimis, visų pirma sudėkite didžiuosius akmenis. Įleiskite juos į gruntą negailėdami - net jeigu tik trečdalis akmens liks kyšoti iš po žemės, nepamirškite, kad svarbiausia ne vienas akmuo, o visa jų kompozicija. Guldykite akmenis, o ne palikite juos stačius - atrodys gerokai natūraliau. Stačias akmuo ant kalnelio viršūnės - pagalvokite, ar tikrai gamtoje galėjote matyti tokį vaizdą. Geriau didžiuosius akmenis išdėti šlaituose, ar bent jau tarsi natūraliai nukritusius.

Kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė seminare apie alpinariumų įrengimą visada pabrėžia, kad akmenis šlaituose reikia įleisti šiek tiek pakrypusius į kalno vidų. Tada lietaus vanduo tekės ne tiesiai žemyn, o bus nukreipiamas link augalų šaknų, kad jos gautų pakankamai drėgmės. Dekoratyviniai akmenys nemažai įleidžiami į kalnelio vidinę pusę. O akmenų dydžio nebijokite. Jei pritrūksta minčių, kaip gražiai sudėti akmenis - ieškokite pavyzdžių gamtoje, kalnų nuotraukose.

Jei turite daugiau vietos, įrenkite akmenuotas terasas: akmenis sudėkite tam tikrais lygiais, laiptuotai. Paprastesnis ir natūraliau atrodantis būdas - akmenis dėti nevienodo dydžio grupėmis (po tris, po penkis, ir pan.). Vengiant pasikartojimo ir sudedant nevienodame aukštyje, gali būti gaunamas harmoningas natūraliai atrodantis vaizdas. Uolos imitacija - status šlaitas. Net ir stačiame šlaite plyšiuose tarp akmenų galima įterpti augalų.

Ieškodami geriausių vietų akmenims, nepamirškite, kad alpinariumą reikės prižiūrėti. Akmenis dėstykite taip, kad galėtumėte laisvai prieiti prie augalų. Didesniam alpinariume galima įrengti akmeninį takelį, skelto akmens laiptus. Taisyklė naudoti tos pačios kilmės akmenis išlieka. Alpinariumo įrengimas ir priežiūra - labai susiję. Palikite priėjimą prie augalų.

Alpinariumas sode - tai ne tik sodinukų kompozicija ant kalvos ar šlaito, dekoruota akmenimis ir žvyru, bet ir ištisas mažas ekosistemas, atspindinčias kalnų grožį. Alpinariumas yra ne tik estetiškai patrauklus, bet ir dažnai lengviau prižiūrimas nei tradicinis gėlių sodas, jei įrengiamas profesionaliai. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nori ilgaamžio grožio su minimaliomis pastangomis.

tags: #kaip #suformuoti #kalneli #savo #sklype