Daugelis žmonių svajoja gyventi gražiame name, tačiau ne visada žino, kaip tai įgyvendins, t. y., ar namas bus statomas savarankiškai, ar vis dėl to ketinama nusipirkti jau pastatytą namą.
Tai yra labai svarbu, nes pasirinktas vienas ar kitas būdas turi įtakos tam, ar namo įregistravimo procesas bus lengvesnis, ar sudėtingesnis.
Jeigu Jūs dar tik turite viziją, jog ateityje norite turėti namą, to užtenka, kad galėtumėte pradėti domėtis, kokie veiksmai yra reikalingi norimo tikslo pasiekimui ir vėliau reikės tik atnaujinti žinias, tai ateityje reikšmingai padės įregistravimo darbus vykdyti sklandžiai, taupant savo laiką, pinigus ir nervus.
Žmonės, kurie yra susipažinę su namo registravimo procesu, bent kažkiek įstatymais, žino arba bent įtaria, jog statant namą yra būtina vadovautis projektu, norint išvengti papildomų problemų ateityje (tokių kaip projekto korekcija).
Tačiau jeigu namas yra įsigyjamas (pirkimo - pardavimo sandoriu) ir ateityje norima jį įteisinti (nes perkant jis buvo neregistruotas), gali būti jog buvusių savininkų vizija statant namą keitėsi ir todėl ne pilnai buvo vadovaujamasi projektu - statybos metu, o registracija dėl to pabaigus statybas, nebuvo vykdoma.
Visada geriausia įregistruoti neseniai pastatytą namą, nes tokiu neabejotinai išvengiama įvairių papildomų nesklandumų kurie ateityje dėl besikeičiančių įstatymų būtinai atsiranda, nes įregistruojant namą po kelių ar keliolikos metų (dažnai pasitaikantis savininkų sprendimas atidėlioti) bus daugiau reikalų.
Tarkim jeigu namas ir buvo pastatytas laikantis tuo metu galiojančių įstatymų, vis tiek gali reikėti daryti projekto patikslinimą, nes pagal naują įstatymą reikalavimai sugriežtėjo ir dauguma nukrypimų, kurie pradžioje atrodo nereikšmingi, jau bus laikomi kaip esminiai neatitikimai dėl ko ir reikia koreguoti projektą.
Norint įregistruoti namą svarbu atkreipti dėmesį į tai: ar bus vykdomas 100% namo įregistravimas ar tik dalinis; namas yra iki 80 kv.m. ar daugiau; namas patenka ar ne į saugomas teritorijas tokias kaip parkas ar paveldas; aktualu ar statinys mieste ar rajone; aktualu ar tai gyvenamas ar negyvenamas namas ir ant kokios paskirties žemės pastatyta ar ketinama statyti.
Kiekvienu atveju nagrinėjama situacija individualiai nes nuo kiekvieno iš kriterijų atitinkamai keičiasi ir dokumentų reikalingų registracijai būtinumas.
Labai svarbu vykdyti statybas žinant kokie dokumentai reikalingi pradėti darbams, kitu atveju gali reikėti susimokėti baudą už nelegalias statybas.
Kartais paaiškėja taip jog statyboms buvo reikalingas leidimas, tokiu atveju klientai tikrai nebūna laimingi nes tiek projekto tiek baudos išlaidos nebuvo įvertintos į namo įteisinimo sąnaudas.
Tai pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kuriais metais buvo išduotas statybos leidimas (SL), kadangi nuo to priklauso kokie dokumentai bus reikalingi priduodant namą.
Senesniems leidimams yra paprastesnės tvarkos nei naujiems.
Namo užregistravimo paslaugos terminas priklauso nuo to, kokie dokumentai yra turimi, kokia situacija (t.y. ar namas pastatytas pagal projektą ir ar nepasikeis įstatymai eigoje).
Net ir idealiu atveju derėtų pabrėžti, jog tai yra ganėtinai netrumpas procesas, o jei yra neatitikimų arba keičiasi įstatymai prisideda tai reikšmingai prisideda ir prie terminų ir prie išlaidų.
Šiais laikais dauguma žmonių yra užimti ir dokumentų tvarkymui turi mažai laiko bei noro.
Todėl mūsų įmonėje galima pasirinkti namo pridavimo paslaugą, kurią sudaro: dokumentų peržiūrėjimas ir įvertinimas ko dar trūksta, pirminė konsultacija, ateities veiksmų ir darbų aptarimas, kainos bei terminai.
Esmė priklauso nuo to kokius dokumentus atsinešė klientas, kokie darbai bus reikalingi ar bus poreikis projekto korekcijai.
Visi procesai vykdomi mūsų įmonėje arba su mūsų partneriais arba su kliento nurodytais rangovais, tai pat kaip kuriuos veiksmus turi atlikti pats klientas.
Po visų darbų atlikimo ir suderinimo su suinteresuotomis institucijomis, klientui perduodami pilnai tvarkingi dokumentai, kuriuos reikia užsiregistruoti Registrų centre.
Namai yra viena iš didžiųjų svajonių ir investicijų žmogaus gyvenime.
Tad, jeigu neturima patirties namo įregistravimo dokumentų tvarkyme ar sunku rasti tam laiko, visada siūlytina į pagalbą pasitelkti specialistus.
Taip atsiranda užtikrintumas, jog viskas vyks sklandžiai, o iškylančios problemos bus išsprendžiamos.
Pilnam (100 proc.) namo, didesnio negu 80 kv.
Statybos leidimai – paaiškinimas
Sodo paskirties žemė ir gyvenamojo namo statyba
Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai.
Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype.
Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.
Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.
Gyvenamojo namo statyba sodo paskirties sklype gali būti galima ir be paskirties keitimo, jei tai leidžiama pagal teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar detalųjį planą).
Visgi, jei tokios galimybės nėra - paskirtį gali tekti keisti į gyvenamąją.
Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.
Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas.
Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus.
Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.
Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros.
Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją.
Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.
Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.
Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus.
Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.
Sodo nameliai: statybos be leidimo
Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus.
Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų.
Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.
Nors statant sodo namelį iki 50 kv. m leidimas nėra reikalingas, kiti apribojimai, susiję su sklypo užstatymo tankiu ir aukščiu, gali būti taikomi, atsižvelgiant į vietos savivaldybės nuostatas.
Poilsio paskirties sodo nameliai ir gyvenamosios vietos deklaravimas
Nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui.
Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.
Pagal 2025 m. nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv.
Statybos inspekcija dalijasi informacija, kuri aktuali norintiems pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją.
Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.
I grupės nesudėtingojo statinio (sodo namo), kai neatliekami jokie statybos darbai arba atliekami paprastojo remonto darbai, paskirties keitimui į gyvenamąją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) gauti nereikia, jeigu vienbutis gyvenamasis namas atitiks II grupės nesudėtingajam statiniui nustatytus požymius.
Taigi, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tai ir statinio projekto rengti neprivaloma.
Jeigu sodo name, keičiant paskirtį į gyvenamąją, reikia įrengti pastato vandentiekio ar nuotekų inžinerines sistemas, svarbu žinoti, kad šie darbai priskirtini statinio parastajam remontui.
Taip pat žinotina, kad vietinė nuotekų valykla iki 5 m3 našumo per parą priskiriama II grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jos įrengimui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).
Sodų sklypuose - jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus.
Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų.
Šiuolaikiniuose sodo namuose patogu ir smagu tiek pramogauti, tiek ilsėtis, tiek kurį laiką pagyventi.
Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre.
Gyvenamasis namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės statiniams.
Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė.
Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.
Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.
Ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises.
Sodo namas statomas tik sodo sklype, t. y. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys.
Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos.
Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą.
Kartais jų prireikia.
Šiuo atveju viskas ganėtinai paprasta.
Kaip minėjome, apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga.
Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.
Skirtumai tarp sodo namelio ir sodo gyvenamojo namo
Kuo skiriasi sodo namelis nuo sodo gyvenamojo namo? Ar statybos leidimo išdavimas ir pridavimas namo skiriasi? As turiu omenyje namo, kurio kvadratūra iki 80 kvadratų.
- Sodo namas priskiriamas pirmos grupės nesudėtingiems statiniams, kurių nereikia projektuoti ir jie Registrų centre neregistruojami.
- Gyvenamas namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems rengiamas supaprastintas projektas, gaunamas rašytinis pritarimas statinio projektui ir jis gali būti užregistruotas Registrų centre.
STR'e nėra tokios kategorijos "Sodo namelis"-yra kategorija "Sodo namas" ir "Vienbutis gyvenamasis namas", o ar Vienbutis gyvenamasis namas suprojektuotas ir pastatytas sodo bendrijoje, ar gyvenamųjų namų kvartale, neturi reikšmės.
Teismų praktika: vietinė rinkliava už negyvenamą būstą
Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys žmonės žino, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą moka visi, kurie turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus).
Tokio turto, tiksliau - gyvenamąjį namą, turi ir plungiškių šeima.
Tačiau jis - nebaigtas statyti, neįrengtas, kol kas negyvenamas ir šiukšlių nekaupiantis.
Nepaisant to, TRATC-as per teismą pareikalavo, kad savininkai už atliekų tvarkymą susimokėtų.
Registrų centro duomenimis, Plungėje, Gandingos gatvėje, esantis gyvenamasis namas minėtosios šeimos vardu įregistruotas 2007 metais.
Kaip sakė sutuoktiniams atstovaujanti advokatė Saulena Gasiūnienė, jos klientai yra deklaravę kitą gyvenamąją vietą ir jokių TRATC-o pranešimų, kad už namą Gandingos gatvėje turėtų mokėti rinkliavą, nė karto nėra gavę.
Be to, Registrų centre yra nurodyta, kad nors namas įregistruotas kaip gyvenamasis, jo statybos baigtumas - tik 63 procentai.
Pastatas neįrengtas, jame nėra nė vienos įruoštos patalpos, šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų, dujų, elektros.
Nors namas negyvenamas, daugiau nei prieš metus šie plungiškiai sužinojo, kad TRATC-as juos padavė į teismą, prašydamas priteisti 269,48 euro nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą (už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m.
TRATC-as savo prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui motyvavo tuo, kad atsakovams vietinė rinkliava privaloma pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtintus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.
Jų šeštajame punkte nurodoma, kad mokesčio mokėtojai - tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys nekilnojamąjį turtą ar juo disponuojantys savivaldybės teritorijoje.
Kaip kalbėjo advokatė S. Gasiūnienė, atsakovai Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad TRATC-o reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Savo poziciją plungiškiai gynė pateikdami pažymas iš Registrų centro (kur užfiksuota, kad gyvenamojo namo statybos baigtumas yra tik 63 proc.), iš tuometinės LESTO (kad nesudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir kad neįrengtas elektros energijos prietaisas), nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad viduje neatlikti jokie apdailos darbai, nėra baldų, sandėliuojamos statybinės medžiagos.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino, kad atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negali būti apmokestintas vietine rinkliava.
Taigi TRATC-o prašymo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 134,74 euro ir bylinėjimosi išlaidas netenkino.
TRATC-as šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti ankstesnį sprendimą ir priimti naują, kuriuo būtų tenkinamas jo prašymas.
Akcentuota, kad nėra duomenų, jog atsakovai būtų kada kreipęsi dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo ar atleidimo nuo jos.
Skundą nagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovams priklausantis namas nebuvo tinkamas gyventi, todėl negalėjo būti apmokestintas.
TRATC-o pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas paliekant galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.
Šios nutarties, kuri priimta šių metų gegužės 11-ąją, bendrovė nebegali apskųsti.