Ieškant patinkančio sklypo savo namo statybai ir važinėjant po įvairias vietas, kartais atrandame sklypus, kurie mums patinka, tačiau jų nerasime skelbimų portaluose. Tad kaip sužinoti, kam priklauso patikęs žemės sklypas?
Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas, reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google. Panagrinėkime kiekvieną iš jų detaliau.
Regia.lt - pirmasis žingsnis
Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt.
Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos. Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
Laikinai einanti Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovės pareigas Gražina Urbonavičė „Regia“ sistemą pristato kaip interaktyvų žemėlapį, kuriame integruoti pagrindinių mūsų šalies registrų - Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir Adresų registro - duomenys. Tiesa, be šios informacijos, „Regia“ skelbia ir savivaldybių, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų duomenis.
Šia sistema naudotis labai paprasta. Ji prieinama kiekvienam, gebančiam naudotis internetu. Kuriant šią elektroninę paslaugą prioritetas buvo teikiamas jos patogumui. Ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Naudodamiesi šia paslauga Lietuvos gyventojai gali susipažinti su savo nekilnojamu turtu, kur yra valstybės saugomos teritorijos (draustiniai, parkai), matyti jų ribas. Paslauga naudinga ir planuojantiems statybas - žemėlapyje nurodytos kiekvieno žemės sklypo ribos ir adresai.
Registrų centro atstovė G. Urbonavičė teigia, kad „Regia“ žemėlapio paskirtis dvejopa - padeda tiek gyventojams, tiek savivaldybių atstovams. Jie, prisijungę prie šios elektroninės paslaugos, gali ne tik skelbti informaciją apie savo veiklą, bet ir naudoti šį interaktyvų žemėlapį sprendimams priimti. Pavyzdžiui, galima pažymėti šiukšlių konteinerius ir, tarkime, aikštes, pramogų vietas, parkus, skverus ir kapines. Taip bus geriausia matyti, ar visose šiose vietose užtenka konteinerių, ar jie pakankamai dažnai išvežami.
Kaip naudotis interaktyviu žemėlapiu?
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teigia, kad įtarę statybų pažeidimą ar suradę neatitikimą naudodamiesi „Regia" žemėlapiu, gyventojai turėtų apie tai informuoti atsakingą instituciją. Jei tai saugoma teritorija, tuomet verta informuoti saugomos teritorijos direkciją. Dar galima skambinti policijai, nes jie tą informaciją perduoda aplinkosaugai, jei skundas nėra jų kompetencija.
DELFI žurnalistė Birutė Davidonytė, rašanti nelegalių statybų tema, jau kurį laiką naudojasi „Regia" žemėlapiais ir nuolat atranda neatitikimų. Ji sako, kad su šia el. paslauga atėjo viešumas - visi gyventojai gali matyti užgrobtas teritorijas ir išsiaiškinti, ar šalia jų vykstančios statybos yra legalios.
Registrų centras - savininko paieška
Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko. Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamo turto savininką. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais. Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją. Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko.
Ką daryti, jei nepavyksta rasti savininko?
Tikrai ne visus buvo galima iškart lengvai surasti. Mums teko parašyti vieno sklypo savininko draugui ir paprašyti kontakto. Be abejo, ieškant kontaktų nereikia peržengti ribų.
Kaimynų teisės ir pareigos
Pasitaiko, kad daug metų į savo sodybą važiuodavote per kaimyno sklypą, bet vieną dieną kelias užtvertas, o kaimynas aiškina, jog savo sklypu Jums naudotis nebeleis. Atsakymas į klausimą paprastas. Jūsų teisė naudotis per kaimyno sklypą einančiu keliu turi būti nustatyta ir įregistruota viešame registre. Ši teisė vadinama servitutu.
Servitutas - kas tai?
Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui.
Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.
Taigi, privažiavę kaimyno užtvertą kelią pirmiausia turėtumėte pamėginti sutarti dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo geranoriškai.
Želdinių sodinimas ir atstumai iki kaimyninio sklypo
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statybos valstybinėje žemėje
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Reikalavimai statinių išdėstymui sklype
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Laikini statiniai vandens telkiniuose
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Sklypo reljefo keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Ką daryti, jei kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės?
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.
Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė). Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti.
Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. pastatė tvorą), tai servitutas neturėtų būti nustatomas.
Svarbi informacija atliekant kadastrinius matavimus
Atliekant žemės sklypo ribų ženklinimą, ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų matininkas gretimų sklypų savininkams išsiunčia kvietimus į ženklinimą registruotu laišku (arba įteikia asmeniškai). Jei gretimo sklypo savininkas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adreso, yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę arba yra miręs, informacija apie ribų ženklinimą yra skelbiama vietinėje spaudoje.
Kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, yra kviečiami gretimų sklypų savininkui išsiunčiam jiems kvietimus pagal jų registruota gyvenamąją vietą. Jeigu gretimo sklypo savininkas deklaravęs gyvenamą vietą - kaip jūsų atveju Anglija, tai tada dedamas skelbimas į rajoninį laikraštį ir to pakanka.
Jūsų atvejų protingiausiai būtų pasidaryti savo sklypo kadastrinius matavimus ir viskas bus aišku.