Daikto nuoma: teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Dauguma verslininkų, atsižvelgdami į susiklosčiusią ekonominę padėtį, mažina patiriamas išlaidas. Šiame kontekste svarbu aptarti nekilnojamojo daikto nuomos sutartis ir jų reglamentavimą pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą.

Nuomos Sutarties Nutraukimas

Priešingai nei neterminuotos sutartys, kurias galima nutraukti nenurodžius nutraukimo pagrindo ir įspėjus bent prieš tris mėnesius (jeigu nuomojamas nekilnojamas daiktas), terminuotą sutartį nuomininkas gali nutraukti tik CK 6.498 str. Nuomininkas, pageidaujantis nutraukti terminuotą nuomos sutartį, turėtų įvertinti ir sutartyje numatytas galimybes. Kartais šalys susitaria dėl nuostatų, leidžiančių sutartį nutraukti ir nesant kitos šalies kaltės ar numatančių kitokius sutarties nutraukimo pagrindus, nei numatyti CK.

Pabrėžtina, kad nuomininkui nederėtų neprotingai plačiai interpretuoti įstatyme ar sutartyje numatytų pagrindų sutarčiai anksčiau termino nutraukti. Pasitaiko atvejų, kai konkrečius nuomotojo veiksmus bandoma „pakišti” po sutarties pažeidimu ir reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą. Tokiam ginčui pasiekus teismą, nuomininkas turėtų įrodyti ne tik pažeidimo, numatyto įstatyme ar sutartyje, faktą, bet ir tai, jog pažeidimo būta esminio.

Jeigu nėra CK ir/ar sutartyje numatytų pagrindų nuomos sutarčiai nutraukti, nuomininkui belieka kreiptis į nuomotoją su pasiūlymu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir derėtis dėl kompromisinių sutarties nutraukimo sąlygų.

Sutarties Pakeitimas

Nuomininkui nepavykus susitarti su nuomotoju dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino, svarstytina galimybė kreiptis į jį dėl sutarties pakeitimo. Tokią teisę numato CK 6.204 str., reglamentuojantis sutarčių vykdymą tais atvejais, kai vienai šaliai įvykdyti sutartį tampa sudėtingiau negu kitai šaliai.

Pagal nurodytą normą, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, atitinkančios CK numatytus kriterijus, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas.

Formaliai atrodytų, kad nuomininkas, mokantis didesnį mokestį už nuomą nei vyraujančios nuomos kainos, neturi pagrindo prašyti nuomotoją nuomos mokestį pakeisti. Viena vertus, nuomininkas terminuotą nuomos sutartį sudarė veikdamas savo rizika ir savo interesų naudai. Užsitikrindamas, kad už nuomojamas patalpas ilgą laiką bus mokamas fiksuoto dydžio nuomos mokestis, jis galėjo įvertinti riziką, kad nuomos kainos gali kristi. Kita vertus, viso pasaulio ekonomiką supurtęs šokas yra toks veiksnys, kurio niekas nenumatė ir į kurį negalima neatsižvelgti.

O reikalavimas nuomininką ir toliau mokėti nepagrįstai didelį nuomos mokestį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Lizingo Sutartys

Transporto srityje dirbančioms įmonėms ne ką mažiau svarbūs yra ir lizingo sutartimis prisiimti įsipareigojimai, kadangi didžioji dalis naujo autoūkio yra lizinguojama. Deja, su finansiniais sunkumais susiduriantiems transportininkams CK nustatytas lizingo sutarties teisinis reglamentavimas taip pat nėra palankus.

Iškart atkreiptinas dėmesys, kad lizingo gavėjui įstatymas nustato vienintelį atvejį, kada jis gali vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį - kai daiktas nėra perduotas lizingo gavėjui dėl lizingo bendrovės kaltės. Dėl tos pačios priežasties lizingo gavėjas gali sustabdyti ir lizingo įmokų mokėjimą, tačiau tokie atvejai yra ypatingai reti.

Bendra taisyklė yra ta, kad lizingo bendrovė neatsako ir už perduoto lizingo gavėjui daikto trūkumus, nebent daikto pardavėją pasirenka pati lizingo bendrovė. Taigi transporto įmonė negali sustabdyti lizingo įmokų mokėjimo dėl įgytų nekilnojamojo turto ar transporto priemonių trūkumų.

Kadangi lizingo bendrovė neatsako už sutarties dalyko kokybę, lizingo gavėjas tuo pagrindu negali vienašališkai nutraukti lizingo sutarties. Nutraukus lizingo sutartį, sumokėtos lizingo įmokos lizingo gavėjui negrąžinamos, o lizinguotas turtas atitenka lizingo bendrovei.

Tokias teisines pasekmes lemia tai, kad lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kurią lizingo bendrovė suteikia lizingo gavėjui daiktą (patalpas, transporto priemones ar kt.) valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį.

Sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, yra papildoma nuomos sutarties sąlyga, skirianti finansinę nuomą nuo kitų nuomos rūšių.

Todėl teismų praktikoje pripažįstama, jog lizingo gavėjo pareiga sumokėti nustatyto dydžio periodines įmokas bei kitus priklausančius mokėjimus (delspinigius, baudas) ir pareiga grąžinti lizingo objektą yra visiškai skirtingos prievolės, kurių neįvykdymas sukelia skirtingus teisinius padarinius.

Tačiau tiek teoriškai, tiek praktiškai yra įmanomos situacijos, kai grąžinto daikto likutinė vertė yra daug didesnė nei pagal mokėjimo grafiką nesumokėtos likusio įmokos (įskaitant palūkanas), o CK 6.574 str. numato, jog lizingo davėjas po daikto grąžinimo iš lizingo gavėjo turi teisę reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Pavyzdžiui, lizingo sutartį nutraukus, kai lizingo gavėjas lizingo bendrovei jau yra sumokėjęs didžiąją dalį įmokų, dažniausiai grąžinamas daiktas yra daug vertingesnis nei likusios kelių mėnesių įmokos, todėl manytina, jog tokiu atveju šalių grąžinimas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį, galėtų vykti ir atvirkštine tvarka, t.y. lizingo gavėjas galėtų reikalauti iš lizingo bendrovės grąžinti papildomą naudą, gautą atgavus lizinguotą daiktą.

Atlygintinų Paslaugų Sutartys

Šių sutarčių vienašalis nutraukimas yra kur kas paprastesnis, o nutraukimo pasekmės mažiau skaudžios. CK nustato, jog tiek vykdant, tiek ir nutraukiant tokias sutartis, būtina vadovautis kliento interesų prioriteto principu.

Atlygintinų paslaugų sutarties vienašališką nutraukimą reglamentuoja specialioji teisės norma (CK 6.721 str. 1 d.), pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepasydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškinama tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, jog paslaugos gavėjo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį yra viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų.

Minėta specialioji įstatymo norma viso labo numato kliento pareigą, vienašališkai nutraukus atlygintinų paslaugų sutartį, sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t.y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t.y. Dažnai pasitaiko, kad sudarant sutartį paslaugų teikėjas suteikia nuolaidas paslaugoms ar įrangai, kurios pagalba vėliau bus teikiamos paslaugos.

Pažymėtina ir tai, kad paslaugų teikėjai sutartyse nustato netesybas už vienašališką sutarčių nutraukimą. Tačiau pernelyg didelės netesybos tiesiog neatitinka kliento interesų prioriteto principo. Nedidelės netesybos už sutarties vienašališką nutraukimą galėtų būti priteisiamos, jeigu jos neviršytų paslaugų teikėjo nuostolių dėl sutarties nutraukimo - išlaidų, kuriaspaslaugų teikėjas padarė norėdamas įvykdyti sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo.

Nuomininko Teisės Pasikeitus Savininkui

Aukščiausiasis Teismas paskelbė reikšmingą nutartį patalpų nuomos verslo sektoriui. Šio sprendimo su nerimu laukė komercinių patalpų nuoma besiverčiantys verslininkai ir investuotojai, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai verslui nieko gero nežadėjo.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. Įstatymas nuomininkui suteikia, pasikeičiant nuomojamo daikto savininkui, neribojamą teisę nutraukti nuomos sutartį.

Ši nuomininko teisė suderinama su standartine taisykle, kad skolininkas turi teisę nesutikti su kreditoriaus reikalavimo perleidimu tik tuomet, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, taip pat su sutarčių uždarumo principu.

Ši nuomininko teisė, jeigu nėra jokių priemonių jai riboti, gali labai reikšmingai neigiamai paveikti nuomos rinką, investicijas į ją ir jų saugumą. Paprastas pavyzdys - prekybos centrai, kuriuose įsikūrę daug parduotuvių, veikiančių iš prekybos centrą valdančio savininko išsinuomotose patalpose.

Vis dėlto teismas pademonstravo, kad net ir esant tokiam teisiniam reguliavimui yra galimybė rasti išmintingą subalansuotą sprendimą. Teismas pasakė, kad nors išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas kitam savininkui savaime nepabaigia nuomos santykių, daiktinei teisei būdinga apsauga, atspindima pagal taisyklę „pardavimas nenutraukia nuomos“, skirta nuomininko, o ne nuomotojo teisių apsaugai.

Todėl nuomininkas turi teisę pareikšti valią dėl nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus nuomojamo daikto savininkui. Tokia valia nuomininkas disponuoja laisvai, jis gali ją pareikšti ir iš anksto, iki įvykstant savininko pasikeitimui.

Vadinasi, nuomos sutarties šalys gali susitarti, kad nuomininkas, pasikeitus nuomojamo daikto savininkui, nereikalaus nuomos sutarties pasibaigimo. Teismas sprendė, kad Civilinis kodeksas numato nuomininko teisę, kuria jis yra laisvas pasinaudoti arba ne, todėl ši norma nėra imperatyvi ir tokios teisės galima atsisakyti (kaip ir nepasinaudoti ja).

Tokia taisyklė dėl išankstinio nuomininko savo teisės atsisakymo teismo nustatyta tik santykiams tarp verslininkų sutartyse dėl negyvenamųjų patalpų komercinės nuomos. Tiesa, turbūt netrukus iškils klausimas ir dėl ilgalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos, tai taip pat yra verslo ir investicijų plėtros ir saugumo klausimas. Šis sprendimas svarbus, nes aktuali problema išspręsta ir verslui dabar bus aiškios taisyklės.

Toje pačioje nutartyje teismas sprendė, kad reorganizavimas savaime nedaro įtakos nuomininko teisei pagal Civilinį kodeksą reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo, nes tokia nuomininko teisė pagal įstatymą nėra ribojama jokiomis sąlygomis išskyrus bendro pobūdžio draudimą piktnaudžiauti teise.

Sutarties Sudarymo Aspektai

Į ką sudarant būsto nuomos sutartį dėmesį turėtų atkreipti nuomotojas, o į ką nuomininkas? Kodėl registruojama mažai nuomos sutarčių ir paaiškinama, kodėl buto šeimininkas turėtų sudaryti ir registruoti nuomos sutartį?

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tai dvišalis sandoris.

Civilinis kodeksas numato rašytinę nuomos sutarties formą, jeigu nuomos sutarties terminas ilgesnis negu vieneri metai. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ginčo atveju prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota viešame registre.

Pabrėžtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu. Vis dėlto, tokia sutartis kilus ginčui jūsų teisių apgynimui prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji sudaryta raštu ir įregistruota viešame registre.

Pavyzdžiui, susiradote būstą, pasirašėte sutartį, pasitvarkėte jaukiau nuomojamą butą ir planuojate jame gyventi visą studijų laikotarpį, tačiau buto savininko planai pasikeičia ir jis nusprendžia butą parduoti, nors buvo sutarta, kad sumokėjus už metus, bus galima tikėtis ilgalaikės nuomos.

Jeigu Jūsų susitarimas (nuomos sutartis) nėra įregistruota, pasikeitus nuomojamų patalpų savininkui, nuomininkui bus sunkiau įrodyti savo teisę gyventi susitvarkytame būste, o jeigu sutartis įregistruota, naujajam nuomotojui lieka visi senojo savininko nuomos sutartimi prisiimti įsipareigojimai.

Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu, ir raštu, o jos neišviešinimas nedaro sandorio negaliojančio. Vis dėlto, siekiant turėti galimybę sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis, rekomenduotina ją įregistruoti viešame registre.

Šešėlinis Verslas ir Mokesčiai

Būsto nuoma - šešėlinis verslas? Įrašai apie sudarytas gyvenamųjų patalpų sutartis tarp fizinių asmenų viešajame registre yra reti. Dažniausiai sutartys nėra įregistruojamos dėl nežinojimo, t. y. neturėjimo teisinių žinių ir (ar) dėl nuomotojo vengimo mokėti valstybės nustatytus mokesčius.

Būstus jaunimui gali nuomonoti ir juridiniai asmenys, pavyzdžiui studentus bendrabučio kambariais aprūpina universitetų administracija. Įprastai gyvenamųjų patalpų (buto ar namo) nuomos sutartis sudaroma tarp dviejų fizinių asmenų.

Kita priežastis neregistruoti nuomos sutarčių, tai būsto savininkų siekis išvengti mokėti mokesčius valstybei bei nuomojančių būstus gyventojų poreikis gyvenamąją patalpą išnuomoti už mažesnę kainą.

Primintina, kad fizinis asmuo, kuris nuomoja nekilnojamąjį turtą gali rinktis vieną iš dviejų mokesčių mokėjimo būdų: deklaruoti nuomos pajamas iki kitų metų gegužės 1 d. ir mokėti 15 proc. Nuo tendencijos slėpti pajamas neatgraso nei mokesčių inspektoriaus skiriamos baudos, nei administracinė atsakomybė.

Jei Valstybinei mokesčių inspekcijai tampa žinoma apie nedeklaruotas pajamas nesąžiningam asmeniui gali būti skirta bauda ir jis privalo sumokėti nuslėptą mokesčių nepriemoką. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už mokesčių vengimą numato 57-144 eurų dydžio baudą.

Sutarties Registracija

Siekiant teisinio tikrumo, stabilumo ir didesnės savo teisių ir teisėtų interesų apsaugos, rekomenduotina nuomos sutartis išviešinti, t. y. įregistruoti viešame registre. Vieša sutarties registracija yra naudinga ne tik nuomininkui, kuris ginčo atveju galėtų remtis sutartimi prieš trečiuosius asmenis, tačiau ir nuomotojui.

Pavyzdžiui, jeigu išsinuomojęs butą jaunuolis žūtų avarijoje, jo teisių ir pareigų paveldėtojas, gavęs žinią apie žuvusiojo skolas, privalėtų atsiskaityti su nuomotoju.

Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą (žymą) dėl sudarytos nekilnojamojo daikto nuomos (panaudos) sutarties, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius juridinio fakto atsiradimą patvirtinančius dokumentus, t. y. nuomos sutartį.

Prašymas gali būti paduodamas bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Nuomos sutarties įregistravimas tekainuoja 5,79 euro.

Nuomos Sutarties Įregistravimo Kaina

Patarimai Dėl Sutarties Turinio

Sudarant nuomos sutartį turi būti aptartos esminės nuomos sutarties sąlygos: sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų unikalus numeris, adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis s... Būsto nuoma yra svarbi Lietuvos gyventojų gyvenimo dalis, todėl jos teisinis reguliavimas yra nuolat tobulinamas. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip neįgalieji. Šiame straipsnyje aptarsime būsto nuomos teisinio reguliavimo ypatumus, atsižvelgiant į neįgaliųjų teises ir savivaldybių vaidmenį.

Lietuvos Respublikos Seimas svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio ir 6.587 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Tačiau, atsižvelgiant į Seimo valdybos sprendimą, projektui buvo nepritarta.

Įstatymo projektu siekiama spręsti paramos būstui išsinuomoti teikimo problemas, su kuriomis, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, susiduria neįgalieji, sudarydami gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybėmis.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą neįgaliesiems taikomos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos.

Palankesnės sąlygos neįgaliesiems

Pavyzdžiui, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą šeimos, kuriose yra neįgalusis, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, jei nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų (kitiems asmenims ir šeimoms taikomas 10 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto normatyvas).

Be to, neįgaliesiems nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas dėl socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimo pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, neįgaliesiems socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir nesilaikant eiliškumo (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalis).

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto.

Šios nuostatos rodo, kad neįgaliesiems Lietuvoje sudarytos palankesnės sąlygos gauti socialinį būstą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai nesuteiktų neįgaliesiems kitų, nei šiuo metu įtvirtinta, jų teisių apsaugos garantijų, savivaldybėms nuomojant socialinį ar kitą savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Parama būstui išsinuomoti teikiama Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, laikantis lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų, o socialinis ar kitas savivaldybės būstas nuomojamas asmenims ar šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą, taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai nepadėtų išvengti nepageidaujamų neigiamų pasekmių, jei nuomotojai, įvertinę pasikeitusį teisinį reguliavimą, atsisakytų sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su neįgaliaisiais, remdamiesi argumentais, nesusijusiais su neįgalumu.

Sutartiniuose teisiniuose santykiuose taikomas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotas lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje, kuriame numatyta, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad asmenų diskriminacija negalios pagrindu draudžiama vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, o Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos, sudarant savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nesukuria prielaidų diskriminuoti asmenis dėl negalios, darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai iš esmės yra pertekliniai.

Socialinio Būsto Sąlygos Neįgaliesiems

Apibendrinant, galima pateikti palyginamąją lentelę, kurioje atsispindi socialinio būsto sąlygos neįgaliesiems ir kitiems asmenims:

tags: #kaip #teisiskai #reglamentuoti #daiktu #nuoma